TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naikina e. parduotuvių paspęstus spąstus

2013 11 12 6:00
fotkes/thumb/7678_kompiuterisRJ.jpg Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šalies e. parduotuvės sulaukė valstybės įsikišimo – užsimota užkirsti kelią galimybei pasipelnyti iš neatidžių vartotojų, kurie pirkdami prekę nepakankamai kruopščiai perskaito visas sąlygas.

Neseniai Teisingumo ministerija pasiūlė įteisinti, kad e. prekybos interneto svetainėse būtų draudžiama naudoti iš anksto pažymėtus langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo, taip pat taikyti paslėptus prekybos internetu mokesčius ir išlaidas vartotojams. Tokias Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas ministerija pateikė svarstyti Seimui. Specialistai neabejoja, kad sekti pasauline praktika reikia, bet nemano, kad tai sudrausmins šalies e. prekybą.

Perims direktyvos nuostatas

Teisingumo ministerijos Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius LŽ paaiškino, kad kai kuriose internetinėse parduotuvėse kartu su pasirinkta preke pirkėjams siūlomos ir kitos prekės. Pavyzdžiui, perkant batus siūlomos jų priežiūros priemonės, ir pirkėjas, norėdamas atsisakyti šių papildomų prekių, puslapyje turi panaikinti iš anksto pažymėtas varneles.

Be to, kai kurie portalai, siūlydami internetinius žaidimus ir kitas programėles, neinformuoja vartotojo, kad už šias prekes ar paslaugas reikės sumokėti. „Vartotojas būna įsitikinęs, kad šios prekės nemokamos, tik vėliau sužino, jog už jas reikės mokėti. Išlaidos nelaikomos paslėptomis, jeigu ties prekės kaina nurodyta ir jos pristatymo kaina - pirkėjas turi suprasti, kiek iš viso jam kainuos norima pirkti prekė“, - sakė A.Kutrevičius.

Jis pridūrė, kad šių dviejų įstatymų pataisomis siekiama į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvos dėl vartotojų teisių nuostatas. Jos galiotų naujoms sutartims, sudarytoms nuo 2014 metų birželio vidurio.

Rinka per maža sukčiauti

Bendrovės „Adeo Web“ direktorius Paulius Nagys LŽ pažymėjo, kad užsienio e. parduotuvėse prekybininkai galutinę kainą dažnai išskaido į sudedamąsias dalis: iš karto nurodo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydį, pristatymo mokestį, atsiskaitymo kortelės mokestį ir pan. Lietuvoje, anot jo, paprastai nurodoma viena – galutinė arba tarpinė - kaina. „Dažniausiai – devyniais atvejais iš dešimties - pateikiama tarpinė kaina ir galutinę ją vartotojas sužino tik proceso pabaigoje. Net jei pamatęs, kad kaina padidėjo, vartotojas nusprendžia prekės nepirkti, e. parduotuvės išlošia. Juk vartotojas suvedė savo duomenis ir jis jau yra registruotas vartotojas", - dėstė pašnekovas.

Tiesa, rinkoje esama ir dar gudresnių žaidėjų – jie vartotojui neleidžia sužinoti galutinės kainos, iki šis atvyksta atsiimti prekės. Štai vienoje mobiliųjų telefonų e. parduotuvėje prekės pristatymo kaina nurodyta tik atskiroje skiltyje „Prekių pristatymas“. Pirkdamas prekę vartotojas turi pažymėti, kad su šiomis sąlygomis susipažino ir su jomis sutinka. Mažiau akylas ar skubantis pirkėjas gali nė neperskaityti, kad prie pirkinio kainos jam bus priskaičiuotas 10 litų siuntimo mokestis, o atsiimant prekę Lietuvos paštui teks sumokėti 3 proc. nuo visos sumos. Tai reiškia, kad antai 2000 litų kainuojantis telefonas iš tikrųjų atsieitų apie 2070 litų.

„Mūsų rinka yra palyginti maža. Vartotojai tokią pardavėjo kiaulystę prisimins ilgai ir tos e. parduotuvės niekam nerekomenduos. Išlaikyti lojalų klientą yra daug kartų pigiau, nei pritraukti naują. Manau, kad žaidėjai, kurie į rinką ateina labai agresyviomis priemonėmis, joje žaidžia labai trumpą laiką“, - sakė P.Nagys.

Lietuviai – atidūs pirkėjai

Tačiau Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) Teisės ir personalo skyriaus patarėjas Romualdas Urnikas sakė nemanąs, kad pirkėjai yra klaidinami, jei galutinę prekės kainą sužino tik paskutiniame apsipirkimo etape. Mat iš anksto nurodyti visą kainą, kai yra keli apmokėjimo ir pristatymo būdai, prekybininkui yra sunkiai įgyvendinama užduotis. Svarbiausia, anot jo, kad tikslią kainą vartotojas sužinotų prieš sudarydamas sutartį.

Pašnekovas patikino, kad IVPK nėra sulaukęs skundų dėl netinkamai nurodytos prekės kainos ar paslėptų mokesčių. Todėl tai, jo nuomone, nėra lietuviškoms e. parduotuvėms būdinga problema. Tokių skundų nėra gavusi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). „Kita vertus, tai, kad su šia problema nesusiduriama dabar, nereiškia, jog jos nebus ir ateityje. Tokiomis nuostatomis užbėgama įvykiams už akių“, - sakė jis.

R.Urniko teigimu, iš anksto pažymėti langeliai dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo taip pat nėra dažnas reiškinys e. parduotuvėse – automatiškai pažymėtos varnelės yra pavieniai atvejai, o vartotojai dėl jų nėra skundęsi. Jis pastebėjo, kad lietuviai yra gana apdairūs ir taupūs pirkėjai, todėl atidžiai išnagrinėja pirkimo sąlygas. Su šia problema esą dažniau susiduria ne tokie racionalūs vakariečiai.

Vis dėlto P.Nagys pažymėjo, kad priėmus ministerijos siūlomas nuostatas gali būti sudėtinga įvertinti, kurias e. parduotuves reikėtų įspėti ir bausti, o kurių – ne. „Labai sunku pamatuoti, kurios e. parduotuvės ne visai sąžiningai elgiasi tyčia, o kurios - tiesiog dėl neišmanymo. Kaip žinoma, dažniausiai kuriant e. parduotuves tam tikros funkcijos įdiegiamos rodant pirštu į konkurentus“, - paaiškino jis.

Skundų daugėja

Skundų dėl prekybos internetu VVTAT kasmet sulaukia vis daugiau. 2011 metais jų gavo 170, 2012 metais - 300, o vos per pirmą 2013 metų pusmetį jų sulaukė per 200. Per 80 proc. vartotojų skundų dėl e. prekybos būna pagrįsti. „Vartotojai nurodo, kad norėdami grąžinti nepatikusias internetu įsigytas prekes nežino, kur kreiptis, nes pardavėjai internetiniuose tinklalapiuose nenurodo konkrečių kontaktinių duomenų", - sakė VVTAT vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas.

Kartais pardavėjai nesutinka be papildomų mokesčių atsiimti ar priimti nepatikusias prekes ir reikalauja padengti prekės pristatymo ar grąžinimo išlaidas arba grąžindami sumokėtus pinigus išskaičiuoja tam tikras sumas. Taip pat esama atvejų, kai vartotojai negali atsisakyti nepatikusių prekių, nes įmonei iškelta bankroto byla.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"