TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naikins krovinių pralaidumo žirkles

2010 01 14 0:00
Klaipėdos uoste beveik visos krantinės statomos kalant polius, todėl belgų kompanijos technologiją, kai 7-9 krantinės buvo formuojamos įpuškiant betoną, teks užkonservuoti.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos uosto investicijų programoje pastaraisiais metais liko begalė nė nepradėtų įgyvendinti projektų, todėl 2010 metais šį atsilikimą bus mėginama bent kiek sumažinti.

Praėjusią savaitę susisiekimo ministras Eligijus Masiulis patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) 2010 metų pajamų ir išlaidų sąmatą. Planuojama, kad pajamos sudarys 264,6 mln. litų, išlaidos - 280,5 mln. litų. Iš jų administracinės - 9,3 mln. litų. Beje, uosto vadovybė planavo daugiau lėšų, nes ketino nuo 2008 metų liepos pakelti metams sumažintus atlyginimus. Uostui eksploatuoti - gyliui palaikyti ir krantinių priežiūrai - bus skirta 42 mln. litų. Finansinės išlaidos, numatytos anksčiau paimtoms paskoloms grąžinti, sudaro 23 mln. litų.

Investuos daugiau

Patvirtintoje sąmatoje investicijoms skirta 206,2 mln. litų. Joms bus naudojamos uosto rinkliavos, ES parama ir bankų paskolos.

2010 metų uosto investicijas numatoma paskirstyti taip: krantinių statybai ir rekonstrukcijai - 139,6 mln. litų, gilinimo darbams - 17,2 mln. litų, geležinkelių statybai, remontui - 23,3 mln. litų; kitai infrastruktūrai - 18,3 mln. litų, įvairiems projektams - 7,7 mln. litų.

Priminsime, kad 2009 metais buvo investuota 69 mln. litų iš numatytų 120 mln. litų. Panaudota suma buvo bene pati mažiausia per pastarąjį penkmetį. Dėl uosto vadovų kaitos ir nesutarimų su pagrindiniu uosto rangovu - bendrove "Klaipėdos hidrotechnika" visi darbai nuo vasaros beveik sustojo. Konkursai rasti kitų rangovų buvo paskelbti tik rugsėjo-spalio mėnesiais.

KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad labiausiai uostą kamuoja neišspręstos gilinimo problemos ir senos nekokybiškų krantinių bėdos, šias bus mėginama šalinti sparčiau.

Daugės geležinkelių

KVJUD šiomis dienomis pasirašė sutartį dėl pietinės geležinkelių ruožo dalies nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvių pertvarkymo antrojo etapo darbų. Geležinkelį šalia 201 kelio buvusioje žvejybos uosto teritorijoje ties bendrovės "Hidrostatyba" ir "Plungės Jonis". Jungtinės veiklos sutartį pasirašę rangovai konkursą laimėjo pasiūlę nutiesti geležinkelį už 6,9 mln. litų per 15 mėnesių. Rangos darbai prasidės, kai bus pasirašyta šio objekto trišalė finansavimo ir administravimo sutartis tarp Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcijos ir KVJUD.

KVJUD nurodo, šis kelias yra tarp Lietuvos 2007-2013 metų ES remiamų projektų, turinčių "esminės ekonominės infrastruktūros" reikšmę. KVJUD infrastruktūros direktorius Vidas Karolis priminė, kad 2009 metai buvo ES finansuojamų objektų projektavimo laikotarpis. Tam tikriems projektams skirtas 85 proc. vertės finansavimas, kitiems - iki 50 procentų. Uostamiesčio geležinkelio mazgo plėtros programoje (iki 2015 metų) numatyta geležinkelio mazgo rekonstrukcija, kai kurių ruožų platinimas ir tiesinimas, naujų geležinkelio linijų tiesimas, tiltų ir viadukų statyba.

"Vienas pirmųjų uosto plėtros etapų - sutvarkyti geležinkelių tinklą pietinėje uosto dalyje. Šiuo metu pervežimams naudojamas vienas kelias netenkina išaugusių transportavimo poreikių. Būtina nutiesti antrą lygiagretų 1 km ilgio kelią", - pažymėjo V.Karolis.

Pietinės uosto dalies geležinkeliai tvarkomi ir pagal bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" investicijų programą. Didžiausi darbai, vertinami per 100 mln. litų, gruodžio pradžioje pradėti "Draugystės" geležinkelio stotyje. Tikimasi, kad šilumvežių manevravimo laisvė ir antras kelias iki Varnėnų gatvės iš esmės pagerins veiklą plečiančių bendrovių "Bega", "Klaipėdos Smeltė" bei kitų krovinių atvežimo ir išvežimo sąlygas.

Broką užkonservuos

LŽ ne kartą išsamiai yra aprašiusios istoriją, kas be jokių konkursų 1997 metais atvedė belgų kompanijas "Haecon" ir "Hydrosoil Service" į Klaipėdą ir kodėl viena iš jų suprojektavo, o kita pastatė netinkamas 7-9 krantines. Atsiradus belgų užtarėjų, brokui įrodyti prireikė keleto metų ir dešimties į tyrimą įtrauktų Lietuvos geologijos ir statybų specialistų. Tuo ypač domėjosi ir specialiosios tarnybos.

Nepasiektas 14 metrų projektinis gylis, nelygus dugnas bei krantinėje esančios tuštumos iki šiol riboja laivų krovą ir didina gamybos sąnaudas prie krantinių, naudojamų piltiniams ir generaliniams kroviniams.

Tačiau teisinę kovą, kad belgai perstatytų 30 mln. litų valstybei kainavusias krantines, KVJUD pralaimėjo. Dėl per menko tarptautinės teisės išmanymo bei abejonių, kad gali iškilti į paviršių ir lietuvių klaidų.

2001 metais tuomečiam uosto vadovui Kęstučiui Bartkevičiui pradėjus Lietuvos teismuose aiškintis, kaip būtų galima belgus priversti darbą atlikti dar kartą, kol nepasibaigęs pretenzijų terminas, KVJUD iš Aukščiausiojo Teismo sprendimo 2007 metais sužinojo, kad būtina kreiptis į Stokholmo arbitražą. Tai ir buvę numatyta KVJUD sutartyje. Tačiau, ko gero, iš baimės dėl didelių išlaidų arbitražui į jį KVJUD taip ir nesikreipė.

Metai iš metų atidėliojami Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos nuomojamų krantinių perstatymo darbai sulaukė krantinių techninio draudimo termino pabaigos.

"Šiemet mes numatėme 8,5 mln. litų statybai pradėti. Visas projektas vertinamas 60 mln. litų ir bus vykdomas iki 2012 metų", - sakė E.Gentvilas. KVJUD specialistų teigimu, bus statomos naujos krantinės priešakyje senųjų, todėl brokas liks tarsi užkonservuotas viduje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"