TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naikins Žvejybos uosto liekanas

2011 07 05 0:00
Dėl užsienio kompanijos planų įrengti Klaipėdoje didelį konteinerių terminalą uostui leista perkelti ribas į miesto pusę, o kur kas nuosaikesni lietuvių verslo projektai savivaldybėje sutinkami ne taip palankiai.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdoje parengtas daugiau kaip 30 hektarų teritorijos perdavimo uosto veiklai planas, pagal kurį miesto centrinėje dalyje numatyti dar neregėto masto transporto infrastruktūros darbai.

Uostas jau ne pirmą kartą bus didinamas rezervinių teritorijų plotais, bet pirmą kartą - visų institucijų sutartinai palaimintu buldozeriniu principu. Naujos geografinės ribos pasiglemš dalį Nemuno gatvės su namais, moksleivių technikos namus, darželį, pareikalaus viso kvartalo nuo Baltijos prospekto pabaigos iki Senosios Smiltelės gatvės rekonstrukcijos ir beveik hektaro privačios žemės, kuri bus perimta valstybės poreikiams. Atsiras naujos gatvės ir estakados virš geležinkelio trasų. Pagrindinis šio detaliojo plano derintojų argumentas tas, kad rajonas visą laiką buvo pramoninis ir iki šiol mažiausiai ekonomiškai naudingas. Pažymima, kad perdavus jį uosto reikmėms ateis investicijos, padaugės darbo vietų. Esą infrastruktūros permainos bus stimulas porai dešimčių greta įsikūrusių įmonių plėtoti logistikos veiklą - jos statys sandėlius ir dar labiau suartės su jūros pramone. To nesugebančios privalės užleisti vietą kitoms - su jomis bus nutrauktos žemės nuomos sutartys. Mažesnio investicinio masto darbus numatoma atlikti iki 2015 metų, brangesnius, pavyzdžiui, nutiesti kelių estakadas, - kiek vėliau.

Vieni statė, kiti - griauna

Kelis dešimtmečius chaotiškai statyto tarybinių laikų Žvejybos uosto pramonės komplekso greitai neliks nė pėdsako. Šiuo metu griaunamas žuvų konservų fabriko cechas, kurį bendrovė "Klaipėdos Smeltė" su savininku išmainė į sklypą buvusios taros įmonės "Progresas" teritorijoje, įtrauktoje į naujas uosto ribas. Čia kursis logistikos centras, prie kurio privalės derintis keliolika gretimų įmonių.

Buvusieji "Litrybromo" ir Okeaninio refrižeratorių laivyno bazės administraciniai pastatai, atlaikę bankrutavusios žvejybos laivyno įmonės "Jūra" darbo netekusių jūrininkų prakeiksmus ir jų moterų ašarų potvynius, veikiausiai bus sulyginti su žeme. Tiesa, dėl pastarojo veiksmo kol kas abejoja kultūros paveldo specialistai. Jie nurodė savivaldybei nustatyti namų, esančių Nemuno g. 24 ir Nemuno g. 28, vertingųjų savybių reikšmingumą ir jų teisinę apsaugą. Tačiau daugumai aišku, kad šie pastatai, kaip ir dar dvi dešimtys aplinkinių namų Nemuno, Minijos, Strėvos gatvėse, bus nugriauti. Jau ir anksčiau šalimai tiesiant geležinkelio atšaką keli tam trukdę seni statiniai, iškeldinus gyventojus, buvo pašalinti be gailesčio. Paaukotas net ir "Jūros" kreditoriaus - Žemės ūkio banko - biuras, kuriam atnaujinti prieš dešimtmetį buvo išleistas ne vienas milijonas valstybės litų. Gyventojais, kurie nepaklius į iškeldinamųjų sąrašą, taip pat numatyta pasirūpinti - sanitarinės uosto zonos riba einančią Žalgirio gatvę nuo uosto geležinkelių užstos 8 metrų aukščio ekraninė siena.

Pasak Ramunės Staševičiūtės, miesto tarybos ir Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narės, miestas neteks svarbios urbanistinės savo dalies. Todėl ji mano, kad teritorijos detalųjį planą tvirtinančiai miesto tarybai pravartu įrašyti išlygą dėl kompensacijos. Visuomenės nuostolius turėtų atlyginti uosto direkcija ir krovos operatorius, kurio veiklai pagerės sąlygos.

Dvejopi standartai planams

Ne vienas uostininkas stebisi, kad Žvejybos uosto tvarkymo detalusis planas per institucijas keliavo ganėtinai sklandžiai. Nors rengtas nuo 2008 metų, tačiau dauguma taisymų kilo dėl pagrindinio šios uosto dalies operatoriaus - "Klaipėdos Smeltės" - verslo permainų. Tais metais rudenį pasikeitus bendrovės akcininkams naujieji savininkai įmonę nori paversti laivybos milžinės kompanijos MSC konteinerių perkrovimo centru Baltijos jūroje. Todėl iš esmės keičiasi šios uosto dalies apkrovimas ir gatvių paskirtis.

Užsieniečiai savo planų Klaipėdos uoste derinimą iškart pradėjo aukščiausiu lygiu, nuo Vyriausybės, gal todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė teigiamą patikrinimo išvadą ir pasiūlė jį tvirtinti.

Antra priežastis, kodėl šis detalusis planas lengviau nei kiti prasiskynė kelią iki miesto tarybos, galėjo būti ta, kad jo užsakovė kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) yra pati savivaldybė. Pertvarkomas plotas apima ne tik uosto dalį, bet ir uosto rezervinę teritoriją bei Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumo sklypus.

Tuo pat metu kur kas seniau KVJUD rengiamas detalusis planas, kuris nėra toks urbanistiniu požiūriu agresyvus kaip pirmasis, nes nekeičia žemės naudojimo paskirties ir pobūdžio, savivaldybės barjero neįveikia jau visą penkmetį. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos teritorijos plėtra miesto architektams atrodo įtartinesnė negu grandiozinės istorinio Smeltės priemiesčio permainos. Tarsi žmonės, gyvenantys Žalgirio, Minijos ir kitose centrinės dalies gatvėse, būtų ne tokie jautrūs uosto veiklai nei įsikūrę senamiestyje ir šiaurinėje dalyje.

Kritiškos pastabos

LAS ekspertų klaipėdiečių taryba nepritaria žemės sklypo, Naujoji Uosto g.23, rengiamo detaliojo plano koncepcijai. Esą planavimo dokumentuose būtina nurodyti, kaip bus vykdomi įsipareigojimai miestui, nors bendrovė savo duoklę jau seniausiai atpylė - jos pinigais įrengtos dvi miesto sankryžos. Taip pat siūloma grafiškai parodyti kiekvienos konkrečios ūkinės veiklos formuojamas sanitarines apsaugos zonas, įvertinti, ar jos nepažeidžia gretimų teritorijų naudotojų interesų. Be kita ko, siūloma "atlikti vizualinių ryšių analizę nuo marių pusės", numatyti želdynų plotus. O į savivaldybės planavimo komisijos posėdį siūloma kviesti atsakingų institucijų, kurios atlieka šio planavimo dokumento derinimus, atstovus, kad šie ir žodžiu pagrįstų savo raštiškus sprendimus planą derinti.

Taip vienu atveju parodomas visiškas nepasitikėjimas valstybės tarnybomis, kitu atveju, rengiant Žvejybos uosto detalųjį planą, jų išvadomis pasitikima. Tiesa, kritiškos architektų pastabos tik rekomendacinio pobūdžio, bet jų nuomonė persikėlė ir į R.Staševičiūtės vadovaujamą miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"