TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Namai - tvirtovė, atvira visiems...

2007 08 20 0:00

Marijampolėje, kaip ir visoje Lietuvoje, dirbančios saugos tarnybos pastebi didžiulį gyventojų susidomėjimą apsaugos signalizacijos sistemomis. Norinčiųjų jas įsirengti savo butuose ar individualiuose namuose ir prijungti prie centralizuotų stebėjimo postų daugėja vos ne kasdien.

Apsaugos signalizacijos sistemos jau seniai tapo neatskiriama įvairių firmų, parduotuvių ar įstaigų dalimi. Vis daugiau jų užsigeidžia įsirengti ir gyventojai savo būstuose. Mat kaimynai, "šarvo" durys ar piktas šuo jau nėra patikimas užkardas nusikaltėliams.

Lemia remontų apimtis

Marijampolėje apsaugos signalizacijos prietaisų montavimu privačių asmenų butuose ir individualiuose namuose užsiima apie 10 įvairių firmų. Vienos jų sistemas tik įrengia, kitos dar ir siūlo būsto apsaugos paslaugas, prijungia sumontuotas sistemas prie savo įmonių stebėjimo postų.

Šias paslaugas teikiančių firmų darbuotojai neslepia, jog tai susiję su vis kylančiu žmonių pragyvenimo lygiu. Gyventojai daugiau turi pinigų, daugiau jų gali investuoti į būsto remontą, skirti namų apsaugai.

"Signalizacijos sistemą tiek bute, tiek name reikia įrengti ne tuomet, kai remontas ar apdaila jau baigta, bet gerokai anksčiau. Tada yra galimybė reikiamus daviklius sumontuoti taip, kad jie kviestiems ar nekviestiems svečiams nekristų į akis, įrangą išvedžioti ir paslėpti taip, kad apie ją žinotų tik tie, kam to reikia", - LŽ pasakojo UAB "Apsaugos komanda" Marijampolės skyriaus vadovas Liudvikas Jašinskas.

Tačiau šio elementaraus reikalavimo dar ne visi paiso. Kai kurie žmonės apie apsaugos signalizaciją ima mąstyti tik tuomet, kai jau apsigyvena pastatytame ar suremontuotame būste. Su analogiškomis problemomis LŽ sakė susiduriančios ir kitos apsaugos sistemų montavimu užsiimančios bendrovės.

Prieinama daugeliui

Jų vadovai LŽ teigė, jog pastaruoju metu signalizacijos sistemos jau prieinamos daugeliui gyventojų. Vidutiniškai vieno buto apsaugos įranga kainuoja 600-1000 litų, o gyvenamojo namo - 800-1500 litų.

"Viskas priklauso nuo to, kokią sistemą reikia montuoti gyvenamajame būste. Tai priklauso nuo užsakovo pageidavimų, mes tik siūlome, kur ir kokius daviklius įrengti. Suprantama, apsaugos sistemos pirmuose ir viršutiniuose daugiaaukščių namų butuose gali būti skirtingos, nes skiriasi galimybės patekti į patalpas. Todėl ir kainos nevienodos", - aiškino "Algos" saugos tarnybos direktorius Vytautas Gustaitis.

Tiesa, LŽ kalbinti pašnekovai pabrėžė, kad kai kurios smulkios firmos ar privatūs apsaugos sistemų montuotojai siūlo užsakovams ir gerokai mažiau kainuojančių signalizacijų. "Galbūt tokią sistemą galima įrengti ir už 300-400 litų, tik neaišku, ar ji bus patikima, ar nepradės skelbti aliarmą nugriaudėjus net menkam griaustiniui, o nesuveiks, kai kas nors brausis į patalpas", - kalbėjo L.Jašinskas. Jis nurodė, kad kai kada gyventojai kažkodėl bodisi patikimos ir išbandytos Lietuvos gamintojų įrangos ir renkasi kokią nors bulgarišką ar kitokią pigesnę, svarbu - ne lietuvišką.

"Stengiamasi taupyti net jungiant prie stebėjimo pulto visą objektą, pavyzdžiui, namą ir garažą, kaip vieną. Tada aliarmo signalą postas gauna ne iš konkrečios pažeistos vietos, o iš viso objekto. Atvykę apsaugininkai būna priversti ieškoti, kur ir kas atsitiko. Didesniems namams reikėtų vadinamojo "pilno protokolo aliarmo". Tuomet pavojaus signalas gaunamas tiesiai iš pažeistos apsaugos vietos ir apsaugininkai tiksliai žino, kur kas nors atsitiko", - dėstė pašnekovas.

Apsaugos kainos visur panašios

Šiuo metu Marijampolėje veikia 4 saugos firmos - "Algos" saugos tarnyba, "Apsaugos komanda", "Falc Security" ir policijos komisariato apsaugos skyrius. Visos gyventojams siūlo ne vien būste įrengti apsaugos sistemą, bet ir prijungti ją prie bendrovių stebėjimo pultų.

Vienai saugos firmai vidutiniškai tenka 12-13 tūkst. Marijampolės miesto gyventojų, tuo metu Vilniuje vienai įmonei - maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau. Marijampolėje veikiančios saugos tarnybos jaučia didžiulę konkurenciją, kyla mūšis vos ne dėl kiekvieno kliento, nes vidutiniškai šalyje saugos įmonių paslaugomis naudojasi tik kokie 6-7 proc. būstų savininkų.

"Didelio pelno iš gyvenamųjų būstų apsaugos negauname. Išlošiame tik didindami saugomų butų ir namų skaičių. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, saugomų privačių būstų skaičius padidėjo dvigubai", - LŽ sakė "Algos" saugos tarnybos direktorius.

Maždaug 10 proc. per mėnesį klientų gausėjimą fiksuoja ir "Apsaugos komandos" Marijampolės filialas. Abiejų įmonių vadovai teigia, kad jų klientai už buto arba namo stebėjimą kas mėnesį moka nuo 35 iki 49 litų.

Marijampolės policijos komisariato apsaugos skyriaus vyriausioji buhalterė Janina Dagilienė LŽ sakė, jog čia būsto apsauga per mėnesį gyventojams atsieina nuo 40 iki 50 litų. "Reikalui esant už tą pačią sumą dar ir taisome gedimus", - pridūrė ji.

Panašūs ir tokias paslaugas žmonėms teikiančios saugos tarnybos "Falck Security" įkainiai. Yra prijungimo mokestis, o stebėjimo kaina priklauso nuo to, kokį saugumo lygį klientas pasirenka. Mažiausias mėnesio mokestis - nuo 30 litų. Koks jis konkrečiam butui ar namui, skaičiuojama atskirai, įvertinant ne tik norimo saugumo lygį, bet ir būsto plotą.

"Būstų apsaugos kainos - nelogiškos, labai mažos. Jos nusiritusios iki dugno. Mažesnės jau ir negali būti, nes sąlygiškai tokių smulkių objektų apsauga kainuoja daugiausia. Dabar kaip tik ir laukiama, kad kuri nors firma atsisakys šių paslaugų", - pabrėžė L.Jašinskas.

Iš dalies tai pripažino ir V.Gustaitis. "Konkurencija tarp firmų tikrai didelė, bet kol kas ji garbinga. Nė viena nesistengia mažinti kainų dirbtinai", - patikino jis.

Saugos tarnybos gyvenamuosius būstus daugiausia saugo tik mieste arba visai šalia jo. "Jei per 10 min. neįmanoma nuvažiuoti į objektą, ir saugoti jo nelabai apsimoka, nes kol apsaugininkai nuvyks, vagys išneš visą turtą. Tokiu atveju savininkai turėtų pasirūpinti kokia nors kitokia apsaugos sistema", - aiškino L.Jašinskas.

Tiek jis, tiek kiti LŽ kalbinti saugos firmų vadovai neslėpė, jog daugiausia pelno jų bendrovėms duoda ne gyvenamųjų būstų apsauga, o fizinės apsaugos postai, krovinių lydėjimo paslaugos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"