TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naminėms kiaulėms gresia išnaikinimas

2016 07 14 6:00
Lietuvoje yra 95 versliniai kiaulininkystės ūkiai, kuriuose laikoma 600 tūkst. kiaulių, ir 23 tūkst. mažų neverslinių ūkių, auginančių 62 tūkst. kiaulių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Stambieji kiaulininkystės ūkiai norėtų, kad smulkieji ūkininkai išskerstų kiaules, kurias augina savo reikmėms. Taigi pakeltas vėzdas prieš šimtametes kaimo žmonių tradicijas. Neatmetama, kad šios kraštutinės priemonės teks imtis, afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniams paplitus visuose Lietuvos regionuose.

Stambiuosius ūkius vienijančios Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovai šią savaitę priekaištavo, kad anksčiau patvirtintas kovos su AKM planas menkai vykdomas ir nesiseka sustabdyti maro plitimo. Mat nustatyti nauji ligos židiniai smulkiuose Anykščių, Elektrėnų ir Kaišiadorių savivaldybių kiaulininkystės ūkiuose. Šios savivaldybės priskirtos trečiajai zonai, kur kiaulininkystės verslas ribojamas labiausiai.

Nepaisant kiaulių augintojų kritikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu, Lietuva laikosi keleriopai geriau negu kaimynės Latvija ir Estija, o ir šios tokių drastiškų priemonių prieš smulkiausius kiaulių augintojų imtis neketina.

Naikintų nepaisančius saugos ūkelius

„Lietuvoje yra apie 20 tūkst. ūkių, kurie laiko iki 5 kiaulių, ir jie dažnai nesilaiko biosaugos reikalavimų. Juos reikia patikrinti, ir jeigu nesilaiko taisyklių, siūlome tuos ūkius uždaryti“, – teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Jis pridūrė, kad asociacija neva siūlo naikinti tik biosaugos reikalavimų nevykdančius ūkius, o kiti ūkiai galėtų veikti toliau. Asociacija ragina privalomai tikrinti visus ūkininkus teritorijose, kuriose aptikta AKM užkrato.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 95 versliniai kiaulininkystės ūkiai, kuriuose laikoma 600 tūkst. kiaulių, ir 23 tūkstančiai mažų neverslinių ūkių, auginančių 62 tūkst. kiaulių.

Asociacijos tarybos pirmininko Jono Žultausko teigimu, neva dar 2014 metais priimtame kovos su AKM plane buvo numatyta panaikinti smulkius ūkius, tačiau šis planas nevykdomas.

„Dėl afrikinio maro skaudžių nuostolių patiria stambieji ūkiai, kurie itin griežtai laikosi biosaugos reikalavimų. Tokie pat reikalavimai yra keliami ir smulkiesiems kiaulių augintojams, bet ne visi jų paiso“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Pasak jo, smulkiesiems augintojams įgyvendinti biosaugos reikalavimus kainuoja brangiai, todėl kai mėsai auginamos vos kelios kiaulės, tai neatsiperka. „Tačiau neįgyvendinus saugos reikalavimų, kyla didžiulė rizika gyvulius užkrėsti, todėl suprantama kiaulininkystės ūkių baimė turėti pašonėje nesaugų netgi vienos kiaulės augintoją, nes ir tai vienai užsikrėtus, iškart nustatoma karantino zona, kurioje kiaulininkystės veikla iš esmės paralyžiuojama. Galima įsivaizduoti, kokių milžiniškų nuostolių patiria stambieji ūkiai, užauginantys po keliasdešimt tūkstančių kiaulių, kurių negalima realizuoti. Tokį verslą galima greitai sužlugdyti“, – aiškino rūmų vadovas.

jis sutiko, kad lengva suprasti ir namų ūkius, nes kaimo žmogus nuo amžių savo ūkyje nori užsiauginti bent porą kiaulaičių mėsai, juolab kad „lietuvis be lašinio neišgyvena“.

A. Stančiko teigimu, AKM išplitus labiau, kentės ne tik kiaulininkystės ūkiai, bet ir kiti eksportuojantys žemės ūkio verslai – galvijų augintojai, pienininkai, grūdininkai, daržininkai. „Jau dabar domimasi, ar siūloma produkcija išauginta ne AKM zonoje“, – teigė jis.

Vienintelė priemonė, kurios nėra

A. Stančiko nuomone, visiškai patikimų priemonių sustabdyti kiaulių maro plitimą smulkiuose ūkiuose nėra. „Galima išnaikinti visus šernus, bet iš kaimynų atklys kiti. Galima griežtinti ūkių kontrolę, bet visų nesužiūrėsi. Išskersti visas kiaules smulkiuose ūkiuose būtų patikimiausia, bet pernelyg drastiška“, – svarstė rūmų pirmininkas.

Jo teigimu, patikimiausia būtų gyvulius skiepyti, bet vakcina dar nesukurta. „Europos Komisija tam lėšų skiria, tačiau paraiškų kurti vakciną nėra. Tikėtina, kad tuo suinteresuotos ES didžiosios valstybės, turinčios stambius kiaulininkystės ūkius, kuriems nereikia papildomų konkurentų ir geriau, jei kaimynų kiaulės būtų užkrėstose zonose. Lietuva neturi laboratorijų, kurios galėtų sukurti vakciną“, – svarstė A. Stančikas. Jo įsitikinimu, Baltijos valstybėms, įskaitant Lenkiją ir Suomiją, derėtų susitarti ir daryti politinį spaudimą Europai.

Griežtins, bet auginti leis

„Kiekvienas naujas atvejis smulkiame ūkyje duoda papildomą argumentą stambiems verslo ūkiams reikalauti, kad smulkiųjų ūkių kiaulės būtų išskerstos“, – „Lietuvos žinioms“ pažymėjo VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.

Jis sutinka, kad smulkūs kiaulininkystės ūkiai kelia grėsmę kaimynams, bet neabejoja, kad norint užkirsti kelią AKM plitimui, užtenka sąžiningai vykdyti kelias paprastas priemones: kiaulių laikymo vieta turi būti atitverta nuo šernų, graužikų ir svetimų žmonių patekimo; einant pas gyvulius, avalynė, drabužiai turi būti pakeičiami į reguliariai plaunamus ir dezinfekuojamus; prie įėjimo į gyvulių laikymo vietos turi būti įrengti barjerai su dezinfekuojančiu skysčiu suvilgyta danga; pašaras turi būti šutintas.

Yra nustatyta, kad virusą gali pernešti ir kraujasiurbiai, todėl reikia ir tinklelių, vabzdžių gaudyklių. „Tai paprastos žemiškos priemones, kurias tvarkingai naudojant, virusas į tvartą nepateks, bet jas turi naudoti ir namų ūkiai, kuriuose auginama po 1–2 kiaules“, – sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Pasak jo, VMVT smarkiai sustiprino kiaulininkystės ūkių kontrolę, bet patirtis rodo, kad Lietuvoje trečdalis ūkių, tarp jų ir esantys teritorijose, kuriose nustatyta LKM židinių, į biologinę saugą žvelgia pro pirštus arba įsirengę priemones „tik inspektoriams parodyti“.

„Neabejoju, kad ir abu šią savaitę nustatyti maro židiniai smulkiuose Anykščių rajono ūkiuose kilo iš gamtos, – sako V. Palauskas. – Abiejuose ūkiuose saugos priemonės įrengtos, bet virusas, matyt, buvo atsineštas iš miško. Žmonės gal buvo išėję grybauti, uogauti ar sausuolių pasirinkti, bet nepasikeitė avalynės ir drabužių prieš eidami pas savo gyvulius.“

Užteko šių dviejų atvejų, kad Anykščių rajonas būtų paskelbtas trečiąja AKM zona, ir už poros dešimčių kilometrų esančių fermų savininkei UAB „Anykščių Vosinta“, auginančiai 12 tūkst. kiaulių, jau kyla rimtų problemų realizuoti savo produkciją – ja prekiauti jau leidžiama tik Lietuvoje.

„Mes norime, kad kiaulių augintojai saugos priemones įsirengtų ne mums parodyti, o savo pačių turtą saugodami, – kalbėjo VMVT atstovas. – Jei žmonės to nesuvoks, maras ilgainiui išplis visoje Lietuvoje, o tada liks tik išskersti visas smulkiuose ūkiuose auginamas kiaules.“

Pasak jo, VMVT siekis yra išlaikyti pusiausvyrą, kad ir komerciniai ūkiai būtų ramūs, ir kaimo žmogus galėtų tradiciškai savo reikmėms užsiauginti kiaulę, bet tai bus įmanoma tokiu atveju, jei ne tik stambūs, bet ir smulkūs kiaulių augintojai sąžiningai, o ne parodai vykdys visas biosaugos priemones. Šiemet VMVT už tokios tvarkos nepaisymą Lietuvoje jau skyrė apie 300 nuobaudų.

Pagal Europos Komisijos reikalavimus, ūkiuose, esančiuose 3 km spinduliu nuo nustatyto AKM židinio, turi būti išskerstos visos kiaulės. Už kiekvieną paskerstą kiaulę išmokamas vidutiniškai po 60–70 eurų. Ūkininkui lieka ir mėsa.

Pasak V. Paulausko, siūlomas ir kompromisinis variantas, kuriuo siekiama, kad žmonės patys atsisakytų auginti kiaules namų ūkiuose. Pavyzdžiui, tam tikroje zonoje aplink kiaulininkystės kompleksą įsikūrusiems namų ūkiams kompleksas galėtų porą kartų per metus parduoti po kiaulę už savikainą. Tokiu atveju kaimo žmogus, užuot auginęs kiaulę, galėtų auginti kitus gyvulius ar paukščius neatsisakydamas ir kiaulienos, o kompleksas būtų ramesnis sumažėjus rizikai.

Afrikinio kiaulių maro atvejai Baltijos regione

ŠalisLaukinėje faunoje..Kiaulių laikymo vietose..
.2016 m. I pusm.2015 m.2014 m.2016 m. I pusm.2015 m.2014 m.
Lietuva108 (168)*111 (132)45 (76)4136
Latvija410 (565)753 (1050)n.d.10n.d.
Estija580 (926)723 (1071)n.d.318n.d.
Lenkija20 (26)53 (85)n.d..11n.d.

*Skliausteliuose – užsikrėtę sumedžioti ir rasti nugaišę šernai

Šaltinis: VMVT

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"