TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Namo bėdos lieka po grožybėmis

2014 03 01 6:00

Masinio gyvenamųjų namų modernizavimo procesas dar tik prasidėjo, tačiau statybos specialistai jau skelbia pavojų, kad pradedami įgyvendinti projektai daugiabučių gyventojams padarys daugiau bėdos negu naudos.

„Dauguma investicinių projektų yra orientuoti į pastato sienų šiltinimą ir gražinimą. Galbūt sąmoningai nepaisoma, kad pastatą šiltinant privaloma iš esmės keisti vėdinimo sistemą, nes iš esmės keičiasi pastato eksploatavimo sąlygos. Tikėtina, kad po tokio modernizavimo pastatai, paprastai tariant, supelys ir supus, nespės atsipirkti nė investicijos“, – rašoma dar praėjusių metų pabaigoje išplatintame pareiškime, kurį pasirašė daugiabučių namų atnaujinimo programos dalyviai.

Trumpalaikė šventė akiai

LŽ kalbinti statybos ekspertai ir praktikai kaip svarbiausią užsimoto masinio daugiabučių modernizavimo blogybę nurodė tai, kad orientuojama pastatų fasadus „apvilkti" šiltinamosiomis medžiagomis, išgražinti, neatsižvelgiant į būtinybę pertvarkyti namo šildymo ir vėdinimo sistemas.

„Geriausiai matomas rezultatas – tai gražus namo fasadas. Tačiau to namo gyventojams - tai trumpalaikis džiaugsmas, tariamas taupymas, jaučiamas bent iš pradžių. Jau kitą žiemą pradeda ryškėti renovacijos klaidos, – dėsto ekspertas. – Pirmieji namai buvo apšiltinti sostinės Karoliniškėse. Lyg ir gražu. Bet name atviri balkonai ir langai. Kai šiluma pigi, gali sau tai leisti: atveri viename kambaryje langą ir pabūni kitame, kol vėdinasi, o paskui atitinkamai vėdini kitus kambarius. Deja, tokiai vėdinimo „technologijai“ yra pasmerkti ir dauguma dabartinės masinės renovacijos projektų.“

Jis sutinka, kad atlikus minėtus namo šiltinimo darbus butuose šilumos energijos iš tiesų reikėtų mažiau, tačiau visa sutaupyta energija kaskart arba išleidžiama pro atvirus langus, arba ilgainiui virsta nesibaigiančiais gyventojų vizitais į polikliniką ir išlaidomis vaistams - mat nevėdinamos šiltos patalpos yra geriausia terpė daugintis kvėpavimo takų ir dar baisesnes ligas sukeliančioms bakterijoms.

„Tegu fasadui šiltinti, apipavidalinti bus pasirinktos pačios geriausios medžiagos, tegu šis darbas bus atliktas profesionaliai, nepriekaištingai, tegu bus įstatytos sandariausios durys, langai, apšiltinti balkonai - visa tai jau artimiausią šildymo sezoną grįš tokiomis pat sąskaitomis, jeigu nebus pertvarkyta šildymo ir ventiliacijos sistema“, – sako konsultacinės UAB „Eko rivi“ generalinis direktorius Rimantas Tuskevičius.

V.Kazlauskas: "Būtent netinkami techniniai sprendimai yra didžiausia dabartinių masinių renovavimo projektų blogybė." /Alytausgidas.lt nuotrauka

Yra narsuolių

Sumanūs žmonės imasi iniciatyvos savo lėšomis būstą modernizuoti taip, kaip, jų nuomone, reikia. Vienas jų – Alytuje, Pulko g. 34, pastatyto daugiabučio, priklausančio „Šerkšno“ gyvenamųjų namų bendrijai, administratorius verslininkas Vytautas Kazlauskas. Įpusėjus namo šiltinimo darbams, jis gyventojus įtikino, kad jie neką laimės, jeigu neįsirengs bent kokios vėdinimo sistemos.

„Namo vėdinimo problemą sprendėme iš savo kišenės, – pasakoja jis. – Mūsų namo vėdinimo sistema, įrengta iš bėdos, tegu ir primityviausiu būdu, pasiteisina – po palangėmis sienoje išgręžėme maždaug 10 cm skersmens skyles ir įtaisėme groteles, reguliuojančias oro srautą. To užtenka, kad oras cirkuliuotų ir nereikėtų kaskart atverti 2 kv. m lango. Galiu užtikrinti, kad tokia visiškai nedidelė investicija atsipirko tą pačią minutę“, – tvirtina V.Kazlauskas.

Dabar jis administruoja kito gyvenamojo namo Alytuje projektą, pagal kurį namas, nepakeitus šildymo sistemos, bus ne tik ventiliuojamas, bet ir šildomas geotermine šiluma, o vanduo bus pašildytas naudojant saulės kolektorius.

Pasak R.Tuskevičiaus, panašūs projektai galėtų tapti pilotiniais. Jo žiniomis, panašų projektą savo lėšomis pradeda įgyvendinti grupė bendraminčių daugiabučiuose Vilniuje.

Interesų konfliktas

„Norėčiau tik pagirti Aplinkos ministeriją už iniciatyvą, bet, manau, reikėtų dar bent pusmečiui procesą atidėti ir per tą laiką, neignoruojant kompetentingų specialistų patarimų, pradėti rengti tokius projektus, kurių įgyvendinimas žmonėms teiktų džiaugsmą, o ne nusivylimą, – sako „Eko rivi“ vadovas. – Reikėtų visai nedidelių papildomų investicijų, be to, prioritetu tektų pasirinkti ne namo vaizdo pakeitimą, o gyvenimo kokybę tikrai gerinantį šilumos taupymą. Yra aibė nebrangių būdų tai pasiekti.“

Jo nuomone, didelė klaida buvo daugiabučių modernizavimą patikėti savivaldybėms, nes tai neišvengiamai lemia interesų konfliktą. Kaip žinoma, savivaldybės valdo šilumos tinklų įmones, iš to gauna nemenkų pajamų, dėl to nėra suinteresuotos tų pajamų mažinti dėl šilumos taupymo. Todėl ir renovacijos projektai, jo nuomone, yra orientuoti į namų šiltinimą, bet ne į šilumos taupymą.

Jam pritaria ir alytiškis V.Kazlauskas: „Plika akimi matyti, kad dabar visi sprendimai yra orientuoti tik į pastato „apvilkimą“ ir gražinimą. Bent Alytuje nemačiau nė vieno namo, kurį ketinama renovuoti vadinamuoju savivaldybės būdu, kad būtų pasiūlyta ir vėdinimo sistemų arba alternatyvių šiluminės energijos šaltinių.“ Jo nuomone, nelabai ko geresnio verta tikėtis ir iš skelbiamo investicinių planų kontrolės sugriežtinimo. Investiciniai planai ir projektai tikrinami ir vertinami jau rangos metu, tačiau esą nematyti rimtesnės investicinių planų analizės pirminiame projektų etape. „Tas žadamas griežtesnis investicinių planų tikrinimas irgi esmės nepakeis – kontrolieriai tik suskaičiuos ir patikrins, kas kam kiek mokės, kokias medžiagas naudos, o iš tikrųjų svarbiausia yra techniniai sprendimai. Būtent netinkami techniniai sprendimai yra didžiausia dabartinių masinių renovavimo projektų blogybė“, – įsitikinę LŽ pašnekovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"