TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Namo savininkai neįvertino rizikos

2013 11 09 6:00
Dėl uosto geležinkelių eismo skundžiasi ne tik neiškeldinti iš Nemuno gatvės pastatų gyventojai, bet ir neapdairiai įsigyto kitapus geležinkelio esančio namo savininkai. Vidos Bortelienės nuotrauka

Nekilnojamojo turto nuosavybė uoste neužtikrina greito praturtėjimo, nors įsigiję pastatus verslininkai tokio rezultato tikėjosi.

Pastarojo dešimtmečio Klaipėdos uosto plėtra ir spartūs krovos tempai sukėlė virtinę nesibaigiančių teritorijų planavimo ir naudojimo ginčų. Juose sukasi miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) ir gyventojai - vieni dėl iškeldinimo, kiti – dėl nuosavybės išpirkimo.

Nuo valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ žlugimo ir Klaipėdos žuvų konservų fabriko bankroto laikų tebejuntami chaotiško Žvejybos uosto turto privatizavimo padariniai. Mat kiekvienas sandėliukas buvo parduotas pavieniams asmenims, šiems tikintis arba koridoriaus krantinės link, arba pasipelnyti iš statinių perpardavimo, ir uosto teritorija virto nuomininkų knibždėlynu. Nugriovus milijonus litų valstybei ir krovos kompanijoms kainavusius uosto darbams trukdančius statinius, dabar ginčai vyksta dėl nuosavybės, esančios šalia uosto ribos.

Lipa per vagonus

Klaipėdos apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą, kurioje bendrovė „Gloksinija“, 2006 metais įsigijusi privatizuoto Klaipėdos transporto laivyno administracinį pastatą Nemuno gatvėje, prašo užtikrinti žmonių saugumą ir apginti nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Nutartis byloje bus skelbiama lapkričio 27 dieną.

Trijų aukštų pastatas užima 0,08 hektaro uosto teritorijos, jame kabinetus nuomoja daugiau kaip dešimtis su logistika ir uostu susijusių smulkių įmonių, įrengtos kelios „laikino poilsio“ patalpos. Apgyvendinimo paslaugos teikiamos, kaip teisme paaiškėjo, studentams ir dirbantiems uoste užsieniečiams, tokiems svečiams kaip „ukrainiečiai suvirintojai“. Iš vienos namo pusės langus drebina laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ geležinkelio vagonai, iš kitos, už 1,5 metro nuo įėjimo, vyksta intensyvus traukinių eismas 201-uoju privažiuojamuoju keliu. Prie durų dėl šilumvežių manevravimo nuolat stojantys kilometro ilgio sąstatai bendrovių darbuotojams trukdo įeiti ir išeiti kada panorėjus. Nekantriausieji ir skubantieji esą priversti lipti per vagonus.

Iš byloje atsakovėmis patrauktų KVJUD ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) reikalaujama eismo reguliavimo priemonių, kurios arba apribotų uosto darbų eigą (šviesoforai ir traukinių judėjimo kaip viešajame transporte grafikai), arba pareikalautų didelių išlaidų požeminei perėjai įrengti.

LG atstovas teigė, kad įsigydamas pastatą ieškovas turėjo domėtis ir žinoti, kad pagal teritorijos detalųjį planą, rengtą nuo 2004 metų, pastatą numatyta griauti dėl geležinkelių plėtros. Veikla jame neturėjo perspektyvos. Ieškovo kviesti liudytojai minėjo, kad jie apie darbo sąlygas menkai žinoję, nes įmonės nuomojosi patalpas dėl patogios vietos - greta veikia Klaipėdos muitinės Smeltės jūrų uosto postas. Daug žmonių ten turi darbo reikalų.

KVJUD laikėsi pozicijos, kad byloje – ne tas atsakovas. Esą pagal Geležinkelių eismo saugos įstatymą reikalavimus dėl techninių priemonių reikėtų pateikti Valstybinei geležinkelių inspekcijai.

Griaus ar negriaus?

Pasak „Gloksinijai“ atstovaujančio advokato Olego Drobitko, KVJUD neturėtų nusišalinti nuo geležinkelių eismo problemų vien todėl, kad formaliai 201 geležinkelio kelias nepatenka į uosto teritoriją. Esą ši institucija turi teisę reguliuoti ūkio subjektų veiklą per žemės nuomos sutartis. Ji gali nurodyti, kad į bendrovių teritorijas traukiami vagonai ilgai nestovėtų ant pėsčiųjų perėjos. Advokato nuomone, šis atvejis vertas feljetono: į teismą tenka kreiptis ir gaišinti būrį atstovų iš Visuomenės sveikatos centro, Valstybinės darbo inspekcijos, KVJUD, bendrovių „Bega“ ir „Klaipėdos Smeltė“ vien tam, kad mašinistas laikytųsi formalios tvarkos ir nesustotų prie 22-ojo namo, nes "jam taip arčiau nueiti į prekinę kasą".

Advokatas pažymėjo, kad keli mėnesiai geranoriško susirašinėjimo su institucijomis nedavė jokių rezultatų. Jis nuogąstavo, kad dėl teisme paaiškėjusių kai kurių aplinkybių „Gloksinija“ gali patirti naujų nemalonumų. Kadangi atsakovai kalbose ryškino tai, kad žmonės, kirsdami geležinkelį, nepaiso Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų, ši geležinkelio atkarpa gali patraukti policijos dėmesį, ir lipantys per sustojusius vagonus žmonės bus baudžiami. Apgyvendinimo paslaugos be higienos paso, kaip patvirtino Visuomenės sveikatos centro atstovė, negali būti teikiamos. Todėl advokatas įtaria, kad įmonė bus tikrinama dėl šios veiklos.

O.Drobitko mano, kad anksčiau ar vėliau teks spręsti klausimą iš esmės – arba išpirkti pastatą, kaip numatyta galiojančiame savivaldybės bendrajame plane, arba jeigu techniniai plano sprendiniai nebūtų įgyvendinami, sudaryti su savininkais žemės nuomos sutartį 30 metų ir įrengti požeminę perėją.

Apie tai, kad savivaldybė gretimus du pastatus įtraukė į kultūros vertybių sąrašą ir neleis jų griauti, o dėl šios priežasties nebelieka poreikio uostui išpirkti pastatą Nemuno g. 22, iki šiol ieškovas esą nebuvo girdėjęs.

Pasikeitė sprendiniai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gruodžio 3 dieną numatęs nagrinėti „Gloksinijos“ kasacinį skundą dėl žemesnių instancijų teismų atsisakymo priimti ieškinį, kuriuo siekiama antrą kartą įpareigoti Lietuvos Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir KVJUD atlikti teisinius veiksmus dėl pastato Nemuno g. 22 paėmimo visuomenės poreikiams.

Klaipėdos teismai savo nutartis motyvavo ta aplinkybe, kad ginčas tarp šalių Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 metais kartą jau buvo išnagrinėtas. „Gloksinijos“ reikalavimai vertinti kaip priešlaikiniai. Pagal teritorijos detalųjį planą numatyta, kad dėl geležinkelių plėtros uosto teritorijoje tai padaryti turėtų laivų krovos akcinė bendrovė ,,Klaipėdos Smeltė“ 2015 metais.

KVJUD atstovai aiškino, kad pasikeitus aplinkybėms savivaldybei įtraukus du pastatus į saugotinų sąrašus, planas tiesti geležinkelius per tuos sklypus neįmanomas. Tačiau niekas negalėjo atsakyti į „Gloksinijos“ atstovo klausimą, ar bus išnuomota uosto žemė ilgesniam terminui. Jau antrus metus šalys neturi jokios sutarties, bet mokesčio sąskaitas viena išrašo, o kita - apmoka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"