TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Namų savininkai atsigręžia į malkas

2011 09 01 0:00
Gyventojai pastebi, kad malkų kainas didina ir urėdijos, ir perpardavimo įmonės, ir ažiotažą keliantys pirkėjai, tarp kurių daugėja stambių, pasistačiusių galingas kieto kuro katilines.
LŽ archyvo nuotrauka

Didelį plotą šildyti turintiems individualių namų savininkams dujos tampa per brangios, todėl jie perka katilus malkoms, kurios šiemet taip pat šiek tiek brango.

Vilniaus rajone, Klevinės kaime (Avižienių seniūnija), veikiančios individualių namų savininkų bendrijos "Klevinė" administratorė LŽ sakė, kad iki šiol 160 kv. m ploto namą šildė dujomis, tačiau šį šildymo sezoną kūrens malkas. "Pasistatėme malkų katilą, nes per brangu už dujas žiemą mokėti po 1500 litų per mėnesį, auga vaikai ir namuose turi būti šilta. Malkos yra pigiausias kuro variantas, per žiemą jų sudeginsime 8-10 kub. metrų. Daug aplinkui gyvenančių pažįstamų perėjo prie šildymo malkomis", - LŽ pasakojo "Klevinės" administratorė.

Tuo tarpu Vilniaus individualių namų savininkų bendrijos "Rasų Slėnis" pirmininkas sakė, kad žiemą namus šildys dujomis. Nors tai ir brangus malonumas, tačiau persiorientuoti prie kito šildymo būdo, pavyzdžiui, malkų, nesą taip paprasta, kaip atrodo. "Tai nėra tik katilo pakeitimas - malkoms reikia ir pašiūres pasistatyti, ir katilą pačiam reguliariai prikrauti. Šildytis medienos granulėmis yra patogiau, tačiau tam irgi reikia įsirengti didžiulį kubilą kurui laikyti. Ne visuose namuose yra jam vietos", - aiškino jis.

Nerijus Pienelis, UAB "Malku.lt" vadovas, sako, kad šiemet brango visos malkos, o perkamiausios - beržinės skaldytos - pabrango nuo 120 iki 135 litų už kub. metrą. Jas gyventojai perka visą sezoną daugmaž vienodai. Per dieną gyventojams bendrovė patiekia apie 50 kub. m beržinių malkų, per mėnesį - apie 1000 kub. metrų. Kadangi užsakovų daug, pirkėjams malkos pristatomos per savaitę.

Jeigu malkos vežamos sumestas bet kaip, beržinių malkų vienas kubas kainuoja pigiau negu tvarkingai sudėtų - 120 litų.

Vidutinis užsakymo dydis yra 10-20 kub. m malkų, atsižvelgiant į žiemos šaltumą ir ilgumą. Maždaug 70 kv. m patalpoms šildyti reikėtų iki 10 kub. m malkų.

Kauno gyventojas Vytas Vyščius LŽ sakė pastebėjęs, kad malkinės medienos kainos šiemet gerokai pakilo. Jo teigimu, jas didina ir urėdijos, ir įmonės, ir ažiotažą keliantys gyventojai. Malkų rinkoje daugėja stambių pirkėjų, pasistačiusių galingas kieto kuro katilines. Dideliais kiekiais jas perka AB "Grigiškės", UAB "Swedspank Girių bizonas".

Durpės išlieka paklausios

Durpių briketų paklausa artėjant žiemai taip pat nemažėja. "Klientų turime pakankamai, visus pirkėjus nedelsdami aprūpiname įsigytais durpių briketais. Įmonės prekybos vietose jų atsargų taip pat užtenka", - sakė UAB "Agrochema", prekiaujančios lietuviškų durpių briketais, generalinis direktorius Mindaugas Balkus. Pagrindiniai šio kuro pirkėjai įmonės valdomuose prekybos centruose "Agromax" yra Viduklės, Šeduvos, Jonavos, Vilkaviškio, Panevėžio, Skapiškio gyventojai. Pernai "Agrochema" pardavė apie 5000 tonų durpių briketų, vienos jų tonos kaina šiuo metu siekia apie 319 litų. Bendrovė pradėjo durpių briketais prekiauti ir interneto elektroninėje parduotuvėje e-agromax.lt. "Pirkėjai mūsų naująją parduotuvę jau atrado - parduodame tonas durpių briketų internetu", - džiaugėsi M.Balkus.

Žvaigždenis Meliukštis, UAB "Magnus LT" vadovas, mano, kad baltarusiškų durpių briketai yra populiariausias kuras tarp senyvo amžiaus žmonių, o jaunesni žmonės, jo nuomone, labiau mėgsta kūrenti medžio briketais ir malkomis. Šie durpių briketai šiemet pabrango iki maždaug 350 litų už toną.

Vienintelis aptiktas saulėgrąžų lukštų briketų pardavėjas - Alytuje. Kiti kalbintieji pareiškė, kad jų Lietuvos gyventojams nebesiūlo. Robertas Garvelis, UAB "Kreiner" vadovas, tvirtino, kad jau porą mėnesių prekiauja saulėgrąžų briketais ir pardavė apie 8 tonas naujoviško kuro. Jis tikino, kad saulėgrąžų briketai yra maždaug 2 kartus kaitresni negu malkos, mėnesį šildyti 100 kv. m ploto patalpas esą reikėtų apie 0,5 tonos šių briketų, o tona jų kainuoja apie 650 litų. Juos esą noriai perka tie, kurie jau yra išbandę saulėgrąžų kurą. Bet kitos įmonės vadovas, nepanoręs būti įvardijamas, teigė prekiavęs saulėgrąžų briketais, bet dabar jais nebeprekiauja - deginant šį kurą esą susidaro daug dūmų ir suodžių. Jis sakė, kad siūlo pirkėjams ir durpių briketus, ir uosio granules, kurios dėl naudojimo patogumo esą jau aplenkė briketus. Apie 200 kv. m namui šildyti per sezoną reikia 4-5 tonų medžio granulių, kurių tona kainuoja apie 500-600 litų.

UAB "Viprė", kuri prekiauja durpių, pjuvenų briketais ir skaldytomis malkomis, direktorius Saulius Daraškevičius LŽ sakė, kad saulėgrąžų briketais nebeprekiauja, nes vežti juos iš Ukrainos neapsimoka dėl pabrangusio transporto. Anot jo, daugiausia parduodama durpių briketų. Bet kol kas jų prekyba vangi, ji suaktyvėja nuo rugsėjo vidurio.

Kainos - pagal pusmetines sutartis

VĮ Biržų miškų urėdijos pardavimo vadybininkė Ramunė Petkevičienė LŽ aiškino, kad malkų kainoms keistis yra ribotos galimybės. Jos tikslinamos dukart per metus per pusmetinius ilgalaikius pardavimo konkursus. "Šiuo metu situacija yra stabili, kainos nei krinta, nei kyla, o pardavimo aktyvėjimo sulaukiame pirmame ir ketvirtame ketvirtyje", - sakė ji. Perkamiausias yra antrai kaitrumo grupei priklausantis juodalksnis. Šios nesmulkintos medienos kaina - 86 litai už kubinį metrą (be PVM ir papildomų paslaugų). Jos šiemet parduota 2845 kub. m, o pernai per visus metus - apie 3721 kub. metrą. Pirmos kaitrumo grupės medienos, kuriai priklauso ąžuolas, uosis, beržas, gyventojai esą neįperka, nes ji kainuoja 142 litus už 1 kub. metrą (be PVM).

Apvaliosios medienos pardavimo taisyklės draudžia urėdijoms parduoti šią medieną pigiau negu konkursų metu su laimėtojais didmenininkais nustatytomis kainomis.

R.Petkevičienė abejoja, kad artimiausiu metu malkas Biržų krašte išstums kitas alternatyvus kuras. Tam didelę įtaką turi senos gajos tradicijos. "Malkų paklausa nemažėja, bet dar niekada nesakėme, kad galime pritrūkti malkinės medienos", - teigė ji.

Medžių privertė vėjas

VĮ Varėnos miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Kazlauskas LŽ sakė, kad šiame krašte dėl vėjavartų likvidavimo šiemet kur kas daugiau parduota apvaliosios medienos. "Mūsų metinis kirtimo fondas yra 72 tūkst. kub. m, o per 6 mėnesius šiemet pardavėme ////102 kub. metrus. Truputį stringa malkinės medienos prekyba, bet rudenį ji atsigaus", - tikisi G.Kazlauskas. Jis taip pat pritaria nuomonei, kad kieto kuro rūšies populiarumą lemia konkretaus regiono miškingumas. "Varėnos krašte daug gyventojų turi nuosavo miško, taigi ir šis kuras lengviausiai pasiekiamas. O kitiems vėjavartos leidžia jo pigiai įsigyti. Antai Vilkaviškio krašte, kur miškingumas 13 proc., galbūt malkos nėra populiariausias kuras, - svarstė Varėnos miškų urėdo pavaduotojas. Ši urėdija didžiausio kaitringumo grupės mediena neprekiauja, o parduoda pigesnius 2-3 grupės kaitrumo medžius - pušis, juodalksnius, egles, drebules, kurių kaina pusmetinio pardavimo konkurse siekė 89 litus už kub. metrą.

VĮ Trakų miškų urėdijos urėdas Vygantas Mierkis sakė, kad malkinės medienos kainos išaugusios gal keliais litais, perkamiausi yra beržiniai rąstai. Marijampolės miškų urėdijos prekybos vadybininko Dariaus Ambrazevičiaus teigimu, šiemet jau parduota per 38,5 tūkst. kub. m medienos. Pernai jos pardavimas per metus siekė beveik 68,5 kub. metrų. Suvalkiečiai esą ypač mėgsta brangesnes skroblo malkas, vadinamas lietuviškomis anglimis, kurios kainuoja apie 145 litus už kub. metrą (su PVM). "Sezoniškumas labai jaučiamas, malkas perka vasarį-balandį, o vasarą ta banga nuslūgsta ir vėl atgyja rudenį, kaip prasideda pirmos šalnos", - pasakojo D.Ambrazevičius.

Saviems sausų malkų nesiūlo

Biržų rajone individualią įmonę turintis Alis Krisikėnas sakė, kad vietiniams gyventojams sausų smulkintų malkų nė nesiūlo, nes turi nuolatinių klientų Prancūzijoje. "Lietuviai malkų tokiais kiekiais nesunaudotų, kiek mes eksportuojame. Pastarosios 2-3 žiemos buvo šaltos Prancūzijoje, tad dabar per metus prancūzams tiekiame vidutiniškai apie 3000 kub. m mišrių malkų", - tvirtino biržiškis verslininkas. Jis pastebėjo, kad pastaraisiais metais malkų kainos Biržų rajone kinta labai nedaug.

Ukmergės rajone veikiančios UAB "Rovada" pardavimo vadybininkas Raimundas Rimša sakė, kad ši įmonė per mėnesį į Daniją, Prancūziją ir Vokietiją eksportuoja apie 1500 kub. m malkų. Medienos gamyboje dirba apie 30, iš viso įmonėje - apie 90 žmonių. Vietiniams gyventojams "Rovada" malkų taip pat nesiūlo, nes užsieniečiai esą kur kas brangiau moka, tačiau kiek konkrečiai, R.Rimša nepanoro atskleisti. "Nemažai laiko dirbame - apie 6 metus, tad klientų užsienyje susirandame. Trečius metus parduodame stabilų malkų kiekį nuolatiniams savo klientams. Paklausiausia mediena yra uosis, nes jo vis mažėja, parduodame ir beržą, ir alksnį, ir juodalksnį", - sakė jis.

Ričardas Grybauskas, vilniškės UAB "Malkinė" pardavimo vadovas, taip pat tvirtino, kad sausomis malkomis bendrovė Lietuvoje neprekiauja, nes lietuviams tokia prekė per brangi, o užsienyje ji noriai perkama. Pasak jo, malkas išdžiovinti medienos džiovykloje užtrunka iki 2 savaičių, tačiau jų savikaina smarkiai išauga. "Eksporto paklausa išaugo smarkiai, vežame malkas į Vokietiją, Daniją, Norvegiją. Beržinės malkos šiemet brango nedaug, tačiau ąžuolinės ir uosinės dėl smarkiai išaugusios eksporto paklausos - apie 20 procentų", - sakė R.Grybauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"