TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Namų ūkių į laisvąją rinką kol kas nevarys

2014 07 18 6:00
Lietuvoje tik 18 buitinių vartotojų perka elektrą laisvojoje rinkoje.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Prievolė buitiniams vartotojams pirkti elektrą rinkos kainomis įteisinta visose Skandinavijos valstybėse ir Estijoje. Latvija namų ūkius eiti į laisvąją rinką įpareigos nuo kitų metų. Lietuvos buitiniams vartotojams kainos reguliuojamos, jie gali, tačiau neprivalo, pirkti elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų rinkos kainomis.

Energetikos ekspertų nuomone, dabar visiškai liberalizavus Lietuvos elektros rinką, buitiniams vartotojams elektra gerokai pabrangtų. Taip buvo nutikę Estijoje. Todėl Lietuva kol kas saugo pažeidžiamiausių elektros vartotojų interesus. Padėtis galėtų keistis po kelerių metų, kai bus nutiestos tarpsisteminės jungtys su ES valstybėmis, ir šalis taps mažiau priklausoma nuo trečiųjų šalių.

Pakeitė planus

Anksčiau planuota, kad nuo 2015 metų visi elektros vartotojai Lietuvoje privalės elektrą pirkti laisvojoje rinkoje. Ankstesnė Elektros energetikos įstatymo (EEĮ) redakcija nurodė, kad visi be išimties elektros vartotojai, neišskiriant ir namų ūkių, nuo 2015 metų privalės elektrą pirkti laisvojoje rinkoje iš nepriklausomų elektros tiekėjų. Tačiau 2012 metų rudenį įstatymas buvo pakeistas - gyventojams suteikta galimybė ir ateityje elektrą pirkti ne sutartine kaina iš nepriklausomų elektros tiekėjų, o valstybės nustatytu reguliuojamu ar vadinamuoju visuomeniniu tarifu.

Įstatymo redakcijoje žodis „privalo“ buvo pakeistas žodžiu "gali" ir taip namų ūkiams panaikinta prievolė nuo 2015 metų elektros energiją pirkti laisvojoje rinkoje.

Šiuo metu elektrą gyventojams už visuomeninę kainą tiekia skirstomųjų tinklų operatorė LESTO. Bet jau nuo 2007 metų liepos 1 dienos jie savanoriškai gali rinktis ir nepriklausomą tiekėją.

Kitos Baltijos šalys anksčiau ryžosi liberalizuoti elektros rinką. Estijoje nuo 2012 metų rudens sutartis su nepriklausomais tiekėjais sudarinėjo ir smulkusis verslas, ir namų ūkiai, o visiškai rinka liberalizuota 2013 metais. Latvija planuoja buitinius vartotojus įpareigoti elektrą pirkti iš nepriklausomų tiekėjų nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Laisvojoje rinkoje elektrą buitiniai vartotojai privalomai perka ir Skandinavijos šalyse: Norvegijoje - nuo 1991, Švedijoje – 1996, Suomijoje – 1997, Danijoje – nuo 2003 metų.

„Paskutinės vilties tiekėjas“

„Rinką liberalizavus, buitiniai vartotojai dažniausiai įpareigojami pirkti elektrą iš nepriklausomų tiekėjų. Tačiau tai daryti atsisakiusiesiems vis tiek paliekama galimybė pirkti elektrą iš visuomeninio, kartais dar vadinamo „paskutinės vilties“, tiekėjo. Dažniausiai jis parduoda elektrą brangiau nei rinkoje arba užtikrina mažesnę kainą socialiai pažeidžiamoms grupėms. Tačiau tokių vartotojų dalis šalyse, kuriose elektros rinka visiškai liberalizuota, paprastai būna labai maža“, - LŽ pasakojo Robertas Staniulis, AB „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas.

Nepriklausomi tiekėjai, pasak jo, dažniausiai taiko dvi kainų formules: fiksuotą metų, ketvirčio ar mėnesio kainą arba ją sieja su biržos kaina, kuri kinta kas valandą. „Tarkime, jeigu buitinis vartotojas pasirenka kintamą kainodarą, jo perkamos elektros kaina ir kis kiekvieną valandą. Tokiu atveju vartotojai paprastai naudojasi išmaniąja apskaita ir įsirengia valandinius skaitiklius", - aiškino R. Staniulis.

Dauguma laisvojoje rinkoje esančių Lietuvos vartotojų perka elektrą iš nepriklausomų tiekėjų fiksuotomis kainomis. Latvijoje taip pat daugiau kaip 95 proc. klientų sudaro sutartis fiksuota kaina.

Kitaip yra Estijoje, kur apie 60 proc. verslo klientų renkasi su biržos kaina susietus produktus - iš dalies fiksuota kaina (apie 40 proc.) arba visiškai kintama kaina (apie 20 proc.). Tai lėmė ir istoriškai gana mažos kainos biržoje bei gerokai likvidesnė rinka nei Lietuvoje.

Kainos kyla ir krinta

Nepriklausomiems elektros tiekėjams parankesni stambūs vartotojai – juk paprasčiau parduoti elektrą vienam stambiam pirkėjui nei tūkstančiui smulkių. Dėl to kaina į laisvąją rinką nuėjusiems buitiniams vartotojams iš pradžių gali didėti.

Antai Estijoje kilo nemenkas nepasitenkinimas dėl elektros kainų šuolio, kuris sutapo su rinkos atvėrimu. Estijos centrinis bankas viešai svarstė, ar „Eesti Energia“ nepasinaudojo galimybe nepamatuotai padidinti elektros kainą atsivėrus rinkai. Tuo metu bendrovė aiškino, kad kainos kilo dėl būtinybės pirkti daugiau taršos leidimų.

„Iki rinkos liberalizavimo Estijos gyventojams tiekiama elektra buvo subsidijuojama valstybės, todėl elektra kainavo mažiau. Namų ūkius paleidus į laisvąją rinką kainos pakilo, ir tam priežasčių turbūt būta įvairių. Tačiau po metų, kai pradėjus eksploatuoti elektros perdavimo jungtį „Est Link 2“ tarp Estijos ir Suomijos iš jos ėmė tekėti pigesnė elektra kainos biržoje vėl krito. Taigi kainas lemia įvairūs veiksniai, ir jie nebūtinai susiję su rinkos liberalizavimu“, - svarstė R. Staniulis .

Ar Lietuvoje visiškai liberalizavus rinką pasikartotų Estijos scenarijus ir kainos buitiniams vartotojams pakiltų? Tai, pasak pašnekovo, priklausys nuo to, kada namų ūkiai pradės pirkti elektrą rinkos kaina.

„Jeigu rinka būtų liberalizuota kitąmet, kaina, tikėtina, šoktelėtų. O jeigu 2016 metais, kai Lietuvą pasieks pigesnė švediška elektra per Baltijos jūros dugnu nutiestą „NordBalt“ jungtį, - kainos padidėjimas gali būti amortizuotas“, - sakė jis.

Elektrą perka kaip duoną

Rinką liberalizavus, ilgainiui namų ūkiai įprastų prie rinkos kainų, o jos gali tapti netgi patrauklesnės. Panašiai, pasak R. Staniulio, atsitiko telekomunikacijų rinkoje, kur kelių stiprių operatorių konkurencija išėjo į naudą vartotojams – ryšio kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Baltijos regione.

„Norvegams pirkti elektrą biržoje nuosavam namui ar būstui tapo taip pat įprasta, kaip duoną ar pieną – parduotuvėje. Norvegai seka biržos kainas tam skirtomis programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose. Jie žino, kurią valandą kaina didžiausia, kurią – mažiausia. Pagal tai atitinkamai renkasi, kada įjungti skalbyklę, o kada iš viso nesinaudoti elektriniais įrenginiais. Kadangi daugelis norvegų būstą šildosi elektra, jie tapo elektros rinkos ekspertais“, - pasakojo R. Staniulis.

Dar anksti

Daiva Rimašauskaitė, Energetikos ministerijos vyriausioji patarėja, LŽ teigė, kad Lietuva jau dabar galėtų visiškai liberalizuoti mažmeninę elektros rinką ir atsisakyti reguliuojamų tarifų buitiniams vartotojams, tačiau tai daryti šiuo metu nebūtų išmintinga. „Lietuva savo įsipareigojimus dėl rinkos liberalizavimo vykdo - buitiniai vartotojai, kaip ir visi kiti elektros vartotojai, gali pirkti elektrą iš nepriklausomų energijos tiekėjų", - pažymėjo ji. O nebuitiniai elektros energijos vartotojai įpareigoti pasirinkti nepriklausomus energijos tiekėjus. To nepadariusiesiems elektros energiją privalo tiekti garantinis tiekėjas.

Vis dėlto priklausomybė nuo trečiųjų šalių, konkurencingų vietinių generatorių neturėjimas ir tarpsisteminių jungčių su ES šalimis stoka, anot D. Rimašauskaitės, skatina Lietuvą imtis priemonių siekiant apsaugoti savo pažeidžiamiausių elektros energijos vartotojų interesus gauti elektros energiją už ekonomiškai pagrįstą, konkurencingą ir teisingą kainą.

„Todėl prieš vykdant visišką rinkos liberalizavimą Lietuva pirmiausia turi integruotis į ES elektros vidaus rinką (įgyvendinti „NordBalt“, „LitPol Link“ tarpsisteminių jungčių projektus), diversifikuoti apsirūpinimo elektros energija kelius. Privalo būti visiškai įgyvendintos III energetikos paketo nuostatos bei sklandžiai funkcionuojančios elektros rinkos priemonės („NordPool Spot“ ir „Nasdaq OMX“ biržos), o Lietuvos mažmeninės elektros rinkos dalyviai (elektros energijos tiekėjai ir vartotojai) turi būti pasiruošę veikti laisvosios rinkos ir visiškos integracijos sąlygomis“, - LŽ sakė D. Rimašauskaitė.

Buitinių vartotojų pareiga pirkti elektros energiją nereguliuojamomis kainomis būtų įtvirtinta Elektros energetikos įstatymu.

D. Rimašauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad Estijoje rinkos liberalizavimas buvo įvykdytas jau turint „Estlink1“ jungtį ir baigiant įgyvendinti „EstLink2“ jungties projektą, o Latvijoje planuota rinkos liberalizavimo data iš 2014 metų antrojo ketvirčio nukelta į 2015 metų pradžią.

SKAIČIAI

Buitiniai vartotojai perka apie 30 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Tai maždaug 2,6 mlrd. kWh per metus.

Visuomeninė elektros energijos kaina, už kurią LESTO tiekia elektros energiją buitiniams vartotojams, šiuo metu yra apie 46 ct/kWh (su PVM).

Birželį apie 30 tūkst. klientų – daugiausia smulkiosios įmonės - elektros energiją pirko ne iš nepriklausomų tiekėjų, o iš LESTO garantine kaina. 2014 metais ji yra 21,713 ct/kWh (be PVM).

„Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje metinis aritmetinis vidurkis buvo apie 17 ct/kWh (be PVM).

Nepriklausomą tiekėją šiuo metu yra pasirinkę apie 16 tūkst. klientų, iš jų 18 privačių.

Šaltinis: LESTO

Parengta bendradarbiaujant su "Litgrid"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"