TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naudoti drabužiai tonomis vežami į sąvartynus

2014 07 25 6:00
Tekstilės atliekos stambiagabaričių - plastiko, stiklo, popieriaus, baldų – ir kitų atliekų surinkimo aikštelėse, kurios įrengtos kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šiuo metu sąvartynuose šalinama didžioji dalis tekstilės atliekų. Pagal regioninių atliekų tvarkymo centrų pateiktą informaciją, vien 2012 metais į sąvartynus jų išvežta apie 716 tonų.

Tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Neringos ir Trakų gyventojai drabužius bei tekstilės gaminius gali mesti ir į tam skirtus konteinerius. Iš jų iškrautos vertingos atliekos vėliau atrenkamos pakartotinai naudoti: gaminti čiužinius ir kitus gaminius, o tinkami nešioti drabužiai išvežami į skurdesnes už Lietuvą šalis.

Kitų 55 savivaldybių gyventojams patariama senus drabučius atiduoti labdarai, o stambesnius tekstilės gaminius vežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

Renka privati įmonė

Geriausiai tekstilės atliekų surinkimas šiuo metu išplėtotas Klaipėdoje, čia stovi 150 specialiai šioms atliekoms surinkti skirtų konteinerių. Jie iškraunami kas antrą savaitę, o prireikus - ir dažniau.

Tekstilės atliekų surinkimo bendrovė „Dėvėdra“ pirmuosius konteinerius uostamiestyje pastatė 2007 metais. Pasak įmonės atstovės Tatjanos Dirkstienės, pradžia nebuvo lengva. „Daug kas netikėjo, kad iš mūsų iniciatyvos kas nors išeis, daug kas manė, jog Lietuvos žmonės dar nepasiruošę rūšiuoti tekstilę. Bet mūsų jau daugiau negu 7 metų darbo patirtis surenkant tekstilės atliekas leidžia teigti, kad „Dėvėdros“ siūloma paslauga reikalinga gyventojams“, - teigė ji.

Pasak T. Dirkstienės, surenkamų tekstilės atliekų kiekis labai priklauso nuo sezono ir nuo konteinerių kiekio – kuo jų daugiau, tuo žmonės daugiau atliekų ir atneša. „Jeigu gyventojams nebus sudarytos sąlygos paprastai ir patogiai rūšiuoti – jie nerūšiuos“, - įsitikinusi T. Dirkstienė.

Kaip sakė ji, konteineriai ypač greitai pripildomi pavasarį ir rudenį, kai keičiantis orams gyventojai tvarko ir peržiūri savo spintas. Vasarą ar žiemą tekstilės surenkama kur kas mažiau.

Į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius galima mesti drabužius, avalynę, patalynę, antklodes, užuolaidas, minkštuosius žaislus ir kitus tekstilės gaminius. „Svarbiausia, kad visi išmetami daiktai būtų švarūs ir supakuoti į polietileno maišus. Į juos neturėtų patekti netinkama nešvari tekstilė, sutepta dažais, tepalais ar kitomis panašiomis medžiagomis, skleidžianti specifinį kvapą, sumaišyta su buitinėmis atliekomis ar šlapia“, - aiškino „Dėvėdros“ atstovė.

Prikelia antram gyvenimui

Dėvėta tekstilė iš šių konteinerių pirmiausia patenka į atliekas tvarkančias įmones, kur šios atliekos kruopščiai rūšiuojamos į tris pagrindines dalis: tinkamas perdirbti, tinkamas naudoti ir tai, kas tinka tik sudeginti arba pašalinti su kitomis atliekomis.

Neoficialiais duomenimis, apie 30 proc. tekstilės atliekų išmetama į sąvartyną, kiti drabužiai arba batai – perdirbami, o tinkami nešioti – išvežami į Afriką ar kitas trečiąsias šalis.

Dalis tekstilės atliekų tinkamos perdirbti. Pavyzdžiui, iš natūralaus pluošto audinių paruošiamos šluostės gamykloms arba autoservisams. Sintetiniai drabužiai perdirbami į sintetinius polimerinius audinius. Seni paltai, švarkai išvežami į Ukrainą, Rusiją ir ten panaudojami baldų vatai, čiužiniams ar izoliacinėms plokštėms gaminti.

T. Dirkstienė teigė, kad visa gyventojams nemokama tekstilės atliekų tvarkymo sistema finansuojama iš įmonės lėšų. „Paramos iš savivaldybės ar valstybės mes negauname, nors tai leistų pagerinti aptarnavimą ir dar sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį“, - svarstė ji.

Šalinamos arba sudeginamos

Šiuo metu sąvartynuose šalinama didžioji dalis tekstilės atliekų. Pagal regioninių atliekų tvarkymo centrų pateiktą informaciją, vien 2012 metais jų į sąvartynus išvežta apie 716 tonų.

Tekstilės atliekų surinkimas geriausiai organizuotas Klaipėdoje – čia stovi net 150 tam skirtų konteinerių. / LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė LŽ teigė, kad tekstilės atliekų apskaita gana sudėtinga, nes dalis jų atiduodama labdarai. „Tikslios informacijos apie šalinamų tekstilės atliekų kiekį šiuo metu sąvartynuose nėra“, - sakė ji.

Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė teigė, kad, 2013 metų stebėsenos duomenimis, į Dumpių regioninį sąvartyną iš visos Klaipėdos apskrities su mišriomis komunalinėmis atliekomis atvežama apie 1 proc. tekstilės atliekų.

„Šios atliekos yra užterštos ir nebetinka perdirbti, jos panaudojamos energijai gauti – deginamos termofikacinėje jėgainėje“, - sakė ji.

L. Zukė atkreipė dėmesį, kad didelė dalis tekstilės atliekų panaudojama pakartotinai, mat patys gyventojai jas rūšiuoja – senų ir nebenešiojamų drabužių arba avalynės nemeta į mišrių atliekų konteinerius, o atiduoda labdarai. Be to, šiuo metu tekstilės atliekos yra surenkamos ir stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse. Šios aikštelės, kuriose surenkamos ir kitos atliekos - plastikas, stiklas, popierius, pavojingos atliekos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, baldai ir kt. - yra įrengtos kiekvienos savivaldybės teritorijoje.

Konteineriai penkiose savivaldybėse

Šiuo metu tekstilės atliekos rūšiuojamos penkiose iš šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių. Naudotus drabučius ir kitus tekstilės gaminius į specialius konteinerius gali mesti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Neringos ir Trakų gyventojai. Šiose savivaldybėse pastatyta daugiau kaip 500 tam skirtų konteinerių. Juose surinktas atliekas taip pat tvarko uostamiesčio įmonė „Dėvėdra“.

Šiemet patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014−2020 metų planas numato, jog savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos įvairios komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės atliekos.

Tačiau galutinio termino, kada tam skirti konteineriai turėtų atsirasti visose savivaldybėse, šis teisės aktas nenumato. Tekstilės atliekų sistemos sukūrimo valstybėse narėse terminų nereglamentuoja ir Europos Sąjunga.

Kaip LŽ aiškino Aplinkos ministerijos atstovė L. Zukė, minėtame plane numatyta parengti teisės aktų pakeitimus, kuriuose būtų įpareigota regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose numatyti ir taikyti buityje susidarančių pavojingųjų ir tekstilės atliekų surinkimo priemones, taip pat ir surinkimą apvažiuojant.

L. Zukė teigė, kad Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane numatyta, kad tekstilės atliekų surinkimo sistema per ateinančius septynerius metus turėtų būti kuriama ir kitose savivaldybėse. Dalį 2014−2020 metų finansinio laikotarpio ES struktūrinės paramos lėšų planuojama skirti savivaldybėms konteineriams įsigyti ir aikštelėms įrengti. „Savivaldybės tokiose aikštelėse galės pastatyti ir tekstilės atliekoms surinkti skirtus konteinerius“, - sakė ji.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"