TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naudotis elektros tinklu saulės jėgainėms bus per brangu

2015 08 25 6:00
Nustačius nepagrįstai aukštą elektros mainų kainą, mažų saulės jėgainių atsipirkimas pailgės nuo 8 iki 18 metų. LŽ archyvo nuotrauka

Kainų komisija patvirtino elektros energiją gaminančių klientų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą 2015 metams. Ši kaina bus taikoma tiems, kurie įsirengs nedideles saulės elektrines ir plėtos gamybą. Investuotojų nuomone, nustatyta kaina užkirs kelią namų ūkiams Lietuvoje statyti mažas saulės elektrines ir gaminti elektrą savo reikmėms.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė, jog vidutinės įtampos tinklo naudojimosi paslaugos kaina sieks 1,59 euro cento už kilovatvalandę (kWh), žemos įtampos tinklo – 3,04 euro cento už kWh. Tokią kainą teks mokėti už naudojimąsi elektros tinklo infrastruktūra – elektros linijomis ir kabeliais, pastotėmis ir transformatorinėmis.

Komisijos patvirtintos 2015 metų kainos įsigalios spalio 1 dieną, kaip ir nauji elektros energijos apskaitymo principai.

Nuogąstavimai pasitvirtino

Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis LŽ anksčiau būgštavo, kad saulės jėgainių naudojimosi elektros tinklais kainodara užkirs kelią namų ūkiams Lietuvoje statyti mažas saulės elektrines.

„Nustačius nepagrįstai aukštą elektros mainų kainą, mažų saulės jėgainių atsipirkimas pailgės nuo 8 iki 18 metų. O šeimos poreikiams pritaikytų nedidelių saulės elektrinių plėtra Lietuvoje nepajudės iš vietos“, – LŽ teigė jis.

Įsirengti 5 kW saulės jėgainę Lietuvoje dabar kainuoja apie 7,5 tūkst. eurų. „Tiek investuoti ryšis tik vienas kitas“, – svarstė pašnekovas.

V. Mačiulis prognozavo, kad bendrovės „Lesto“ tinklų naudojimo sąnaudos šiuo metu yra apie 4 euro ct/kWh, todėl tikėtina, kad tokia kaina ir bus nustatyta, nes pagal Kainų komisijos šį mėnesį patvirtiną metodiką naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina turi padengti visas pagrįstas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas.

„Mes tikėjomės, kad bus nustatyta 0,5 euro ct/kWh kaina. Tuomet mažas jėgaines statyti apsimokėtų. Dabar gi retas tam ryšis. Nors dabar gaminamos saulės jėgainės tarnauja apie 30 metų. Spėlioti, kas bus po 18 metų, kai investicijos atsipirks, itin sudėtinga“, – svarstė pašnekovas.

V. Mačiulis tvirtino, kad 4 euro ct/kWh kainuoja padengti viso – žemos, vidutinės ir aukštos įtampos – skirstymo tinklo naudojimosi sąnaudas. Tačiau saulės jėgainės prijungtos prie žemos įtampos tinklo, aukštesnės įtampos tinklų nepasiekia.

„Tarkime, gatvėje yra 10–20 individualių namų, jėgaines įsirengs 1–2 ūkiai, jų pagamintą elektrą suvartos kaimynai. Todėl mes teigiame, kad gaminančių vartotojų elektra niekaip nepateks į vidutinės įtampos tinklą. Tad jiems reikėtų mokėti tik už žemos įtampos tinklo išlaikymą, kurio sąnaudos siekia apie 1 euro ct/kWh. O saulės energijai ketinama uždėti ir vidutinės, ir aukštos įtampos tinklo išlaikymo naštą“, – stebėjosi LSEA prezidentas.

„Lesto“ kaina tenkina

„Lesto“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius tikino, kad Kainų komisijos sprendimai atveria kelią tvariai saulės energijos plėtrai. „Elektros tinko infrastruktūros kaštai bus teisingai paskirstomi, neišskiriant nė vienos klientų grupės. Tokiu būdu bus subalansuoti visų suinteresuotų šalių interesai“, – teigė „Lesto“ vadovas.

Kovo mėnesį įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kurie numato elektros mainus tarp gaminančių klientų, „Lesto“ bei kitų elektros tiekėjų. Tokių saulės elektrinių bendra generuojančių įrenginių galia negalės viršyti 10 megavatų (MW).

Privatus klientas, norintis įsirengti saulės elektrinę, turi įvertinti tai, kad planuojami jos pajėgumai negali būti didesnis nei 10 kilovatų (kW) ir neviršyti pusės kliento objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio. Pavyzdžiui, jei objektui suteikta 10 kW leistinoji naudoti galia, tuomet saulės elektrinės galia negalės būti didesnė kaip 5 kW.

Toks pat principas nustatytas ir valstybės turtą valdančioms biudžetinėms ar viešosioms įstaigoms – būsimos elektrinės galia negali būti didesnė nei 50 kW ir neviršyti pusės kliento objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio.

Mainysis elektra

Įrengtos saulės elektrinės pagamintą energiją fiksuos „Lesto“ įrengta dvipusės elektros energijos apskaitos sistema. Kai klientui nepakaks savo pasigamintos elektros energijos, ji bus persiunčiama iš „Lesto“ tinklo. Kai gamybos apimtys viršys gaminančio kliento elektros vartojimo poreikį, tuomet pagaminta, bet nesuvartota elektros energija bus pateikiama į elektros tinklus.

Kalendorinių metų pabaigoje turėtų būti išvedamas balansas ir už mainus atsiskaitoma pagal įkainius, kurie kol kas dar nėra patvirtinti. Komisija yra nustačiusi, kad tuo atveju, jeigu gaminantis vartotojas pasiims mažiau elektros energijos iš tinklo negu pridavė, skirtumas turės būti fiksuojamas tinklo operatoriaus naudai.

LSEA duomenimis, šiuo metu yra išduota apie 200 leidimų statyti mažas saulės jėgaines. Skaičiuojama, kad įrengus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą saulės šviesos energijos elektrinių 10 megavatų (MW) įrengtąją suminę galią, Lietuvos piliečiai į maždaug 2 tūkst. 5 kW galios saulės jėgainių investuotų apie 15 mln. eurų.

Šeimos namų ūkis Europoje dažniausiai įsirengia maždaug 4–6 kilovatų (kW) galios saulės jėgainę. Pasak V. Mačiulio, per metus 1 kW saulės jėgainės pagamina apie 1000 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Apie 35 proc. jų namų ūkis sunaudoja iš karto (šaldytuvas, buitinė technika ir kiti įrenginiai), o likusią paskolina tinklo operatoriui.

SKAIČIAI

Lietuvoje šiuo metu saulės elektrinių bendra įrengtoji galia siekia 68 megavatus (MW). Teisės aktais nustatyta ją didinti tik iki 78 MW.

Vienam Lietuvos gyventojui dabar tenka 28 vatai (W) saulės elektros energijos. Palyginti, Belgijos gyventojui tenka 240 W, Vokietijoje – 450 W arba atitinkamai 12 ir 20 kartų daugiau negu Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"