TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nauja birža - brangesnė elektra

2012 06 15 7:51

Kol nebus nutiesta elektros jungtis su Švedija, Lietuvai vasarą elektros energijos eksportuotojo pasirinkimo galimybės išliks mažos, tad jos kainos mums gali kilti tuo metu, kai kaimynams krinta. Trūkstamą elektros kiekį gali tekti pasigaminti brangiai - dujomis kūrenant elektrines.

Birželio 18 dieną Lietuvos elektros birža įsilies į Šiaurės šalių elektros prekybos sistemą "Nord Pool Spot", bet šalis išliks izoliuota elektros energijos rinka.

Jau nuo pirmadienio lietuviškos biržos "Baltpool" elektros rinkos operatoriaus licencija panaikinama, o prekyba elektra Lietuvoje vyks biržos "Nord Pool Spot" (NPS) prekybos zonoje "Elspot". Elektros biržos operatorei NPS licencija išduota Norvegijoje ir ji veikia pagal toje šalyje nustatytas sąlygas. Kainas nustato brangiausiai elektrą gaminančios elektrinės.

Elektros tiekėjai prognozuoja, kad dėl to vasarą elektros kaina Lietuvoje gali net pakilti. Nors, bendrovės "Latvenergo" duomenimis, kaip tik dabar krintančios elektros kainos pasieks žemiausią ribą Šiaurės šalių rinkai per pastaruosius trejus metus.

Liks izoliuota

Gatis Junghanas, AB "Latvenergo" prekybos plėtros vadovas, prognozuoja, kad perėjus į naują prekybos zoną neturėtų būti didelių kainų pokyčių, nes iš esmės Lietuvos rinka ir toliau veiks atskirai nuo "Nord Pool Spot" rinkos (kol bus sukurta Latvijos kainų zona).

Vis dėlto latvių prekybininkas mano, kad vasarą elektros energijos kaina lietuviams gali pakilti.

"Vasarą Latvija ir Lietuva importuoja maždaug pusę joms reikalingos elektros. Dėl ribotų perdavimo linijų pajėgumų Lietuvoje ir Latvijoje veikia brangesnės dujomis kūrenamos elektrinės. "Nord Pool Spot" kainų nustatymas veikia tokiu principu, kad brangiausios veikiančios elektrinės nustato rinkos kainas. Taip pat veikia ir "Baltpool". Tačiau prekybos kainų formavimo pasiūla yra labai maža, todėl elektra buvo parduodama neatsižvelgiant į "Baltpool" kainas. Tikimasi, kad pradėjus veikti "Nord Pool Spot" energijos pardavimo kiekis išaugs - galbūt net 10 kartų. Todėl išlieka tikimybė, kad brangi gamyba bus įskaičiuota į kainą", - LŽ aiškino G.Junghanas.

Estų kapitalo nepriklausomo tiekėjo UAB "Enefit" generalinis direktorius Liudas Liutkevičius pabrėžia, kad net ir prisijungusi prie NPS sistemos Lietuva išliks izoliuota elektros energijos rinka, nes neturi tiesioginės jungties su Šiaurės šalių rinkomis.

"Kol prie NPS nėra prisijungusi Latvija, didžiausią įtaką Lietuvoje besiformuojančioms kainoms turės elektros energijos generacijos struktūra tam tikru laikotarpiu, t. y. kokie šaltiniai tam tikru momentu dominuos gamindami elektrą, be to, kad ir keista, - Estijos ir Latvijos elektros energijos perdavimo jungties apkrovimas. Kadangi Estija turi tiesioginę jungtį su Suomija, tai ir elektros kainos Estijoje labai artimai koreliuoja su Suomijoje besiformuojančiomis kainomis. Lietuvoje elektros kainos yra artimesnės estiškoms, tačiau tai didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar perdavimo linijoje tarp Estijos ir Latvijos pakanka galių visai norimai elektros energijai transportuoti. Pradėjus eksploatuoti "Estlink II" bei "NordBalt" elektros perdavimo kabelius ir išsprendus tarp Estijos bei Latvijos esančios perdavimo jungties galios problemas, tikėtina, kad Lietuvoje susiklostys Šiaurės šalims artimos kainų tendencijos", - mano L.Liutkevičius.

Rinkai svarbiausias - kabelis su Švedija

Viena stambiausių šalies elektros rinkos žaidėjų - Rusijos ir Lietuvos kapitalo bendrovė "INTER RAO Lietuva" - antrus metus prekiauja NPS Estijos kainų zonoje, todėl netikėtumų po birželio 18 dienos nesitiki. "Vartotojams nėra jokio pagrindo nerimauti dėl šio biržos perėjimo, mat iki šiol "Baltpool" veikė pagal "Nord Pool Spot" principus, todėl niekas iš esmės nesikeis", - LŽ teigė importuotojos UAB "INTER RAO Lietuva" valdybos narys ir komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas.

Jis mano, kad perėjimas į kitą prekybos zoną elektros energijos kainai įtakos daryti neturėtų. "Kainą formuoja pasiūlos ir paklausos faktoriai, konkurencija atviroje rinkoje. Tačiau įsiliejimas į NPS yra reikšmingas žingsnis, nes išauga rinkos dydis ir skaidrumas, informacijos pateikimo standartai yra aukšti, manipuliuoti neįmanoma. NPS reputacija nepriekaištinga. NPS nuolat prekiauja per 350 kompanijų iš 20 šalių. Jeigu nebus techninių apribojimų tarp Lietuvos ir Estijos, kainos abiejose NPS kainų zonose bus vienodos. Be to, 2012 metų pabaigoje bus sukurta ir Latvijos NPS kainų zona, o tai visiškai integruos ir sujungs Baltijos šalių elektros rinkas", - komentavo V.Čebatariūnas.

Į LŽ klausimą, kokios įtakos prekybai elektros energija Lietuvoje per "Elspot" zoną turės tai, jog kol kas nenutiesta elektros jungtis su Švedija, importuotojos atstovas atsakė, kad sistemos operatoriai turėtų daug dėmesio skirti tarpvalstybinėms jungtims visomis kryptimis, kad būtų kuo daugiau rinkos dalyvių ir vartotojas turėtų kuo didesnį pasirinkimą.

"Kuo didesnė rinka, tuo mums, rinkos dalyviams, daugiau galimybių. Statoma "Nord Balt" jungtis praplės rinką tiek, kokia bus jos pralaidumo galia. Dabar veikianti jungtis su Skandinavija yra tik viena - 350 megavatų "Estlink". Iš kitos pusės kabelius irgi reikia užpildyti elektra", - komentavo V.Čebatariūnas.

Tuo metu "Latvenergo" prekybos plėtros vadovas įsitikinęs, kad jungtis su Švedija mūsų valstybei daug svarbesnė už "Estlink-2", kurią numatoma atidaryti 2014 metais - esą importo diversifikavimas Lietuvai, kuri yra elektros energijos deficito šalis, yra labai svarbus. "Kol jungtis su Švedija nebus nutiesta, Lietuvai reikės susitaikyti su mintimi, kad vasarą importo įvairumo galimybės bus mažesnės, rinkos koncentracija didesnė ir gali prireikti paleisti brangiomis dujomis kūrenamas elektrines", - LŽ teigė G.Junghanas.

Nesklandus pereinamasis laikotarpis

Vis dėlto LŽ kalbintų elektros tiekėjų atstovai pripažįsta, jog kai kurios prekybos sąlygos nuo birželio 18-osios keisis. "Pagrindinis NPS skirtumas - atsiskaitymai. Nepriklausomi elektros tiekėjai su NPS turės atsiskaityti kiekvieną darbo dieną ("Baltpool" tai buvo daroma kas savaitę). Tačiau gera žinia yra ta, kad, tikėtina, sumažės iš nepriklausomų elektros tiekėjų reikalaujami mokėjimų garantijų ar depozitų dydžiai.

"Dar vienas akivaizdus "Baltpool" ir NPS skirtumas yra tas, kad NPS taikomi metiniai dalyvio mokesčiai. Tai šiek tiek padidins rinkos dalyvių fiksuotas sąnaudas", - LŽ sakė "Enefit" vadovas L.Liutkevičius.

Elektros rinkos dalyviai teigė remiantys įsiliejimą į NPS. Prekyba naujoje zonoje esą padidins elektros rinkos likvidumą, skatins konkurenciją, todėl bus naudinga ir galutiniams elektros vartotojams, ir nepriklausomiems elektros tiekėjams.

Kita vertus, kai kurie nepriklausomi elektros tiekėjai LŽ prisipažino, jog pereinant prie naujų sąlygų neapsieita be nesklandumų: bendra informacija apie NPS prekybos zonos kūrimą Lietuvoje buvo paskelbta laiku, tačiau išsamesnė informacija apie veikimą, ypač tarpvalstybinę prekybą, buvo pateikta visai neseniai. Esą jeigu jie būtų buvę kiek anksčiau informuoti apie tikslią perėjimo nuo "Baltpool" prie NPS datą, perėjimo procesas būtų vykęs "kiek ramiau".

"Visiems "Nord Pool Spot" rinkos dalyviams tiek Šiaurės šalyse, tiek Baltijos valstybėse taikomi vienodi prekybos mokesčiai, tačiau iki 2012-ųjų pabaigos Lietuvos rinkos dalyviams bus teikiamos mokesčių nuolaidos. Smulkieji rinkos dalyviai gali pasirinkti dalyvio mokėjimo planą be fiksuoto mokesčio - mokėti pagal suprekiautą elektros kiekį", - LŽ teigė Raimondas Kondrotas, elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" Strategijos departamento direktorius.

Skaičiai

Lietuvoje 2011 metais suvartota 10,444 TWh elektros energijos.

Pernai Lietuvos biržoje nupirkta 7,384 TWh elektros energijos - 71 proc. viso elektros poreikio.

Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos elektros biržoje 2011-ųjų paskutinį ketvirtį buvo 14,7 ct/kWh., Estijos biržoje - 13,25 ct/kWh (9,85 proc. mažiau), Suomijos - 12,9 ct/kWh (12,23 proc. mažiau).

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos elektros biržoje buvo 32 registruotų biržos dalyvių, iš jų 25 aktyviai prekiavo biržoje.

Šaltinis: VKEKK

Pardavimų biržoje struktūra 2011 m., proc.

UAB "INTER RAO Lietuva"    44

AB "Lietuvos energija"    17,4

UAB "Vilniaus energija"    6,7

UAB Kauno termofikacinė elektrinė    3,6

UAB "Latvenergo prekyba"    17,5

Kiti biržos dalyviai    10,8

Pirkimų biržoje struktūra 2011 m., proc.

AB "Lietuvos energija    45,1

UAB "Latvenergo prekyba"    18

AB "ORLEN Lietuva"    5,7

UAB "Enefit"    4,1

UAB "INTER RAO Lietuva"    19,3

Kiti biržos dalyviai    7,9

Šaltinis: "Baltpool"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"