TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nauja jėgainė bando Baltijos sesių vienybę

2006 12 05 0:00
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ir "Lietuvos energijos" vadovas Rymantas Juozaitis demonstravo vienybę.
"Lietuvos energijos" nuotrauka

Baltijos šalys džiaugiasi sujungusios savo elektros sistemą su Europos Sąjunga, tačiau užkulisiuose pešasi dėl įtakos statant naują atominę elektrinę Ignalinoje

Vakar Taline vykusioje ceremonijoje buvo duotas startas elektros linijai, kuri po kabeliu sujungė Baltijos šalių ir Suomijos elektros energijos sistemas. Šis kabelis atvers didesnę elektros prekybos rinką ir kartu sumažins Baltijos šalių energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

"Baltijos regionas jau nebėra izoliuota sala ES energetikos sistemoje. Ši diena svarbi visai Europai, tai pavyzdys, kokiu keliu reikia eiti", - per iškilmes sakė už energetiką atsakingas eurokomisaras Janis Piebalgas.

350 megavatų galios kabelis 75 kilometrus driekiasi Baltijos jūros dugnu, dar 30 kilometrų kabelio užkasta po žeme. Šiai jungčiai valdyti įsteigta bendrovė "Nordic Energy Link", kurią lygiomis dalimis valdo keturių projekto šalių bendrovės. "Lietuvos energija" į šią liniją investavo 100 mln. litų - diduma lėšų skolintos iš komercinių bankų.

Vakar šventės dalyviai pabrėžė, jog tai pirmas nedidelis Baltijos šalių žingsnis į ES elektros sistemą. Tačiau energijos bendrovių atstovai neslėpė ambicijų dar labiau integruoti savo elektros ūkį į Vakarus. Štai bendrovės "Eesti Energia" vadovas Sandoras Liive užsiminė apie antro tokio pat kabelio tiesimą į Suomiją. Tuo metu Lietuva žada 2010 metais sujungti savo elektros sistemą su Švedija, o 2011-2012 metais baigti įgyvendinti elektros tilto su Lenkija projektą.

Per renginį Baltijos šalių vienybę draskė kur kas svarbesnio projekto - naujos Ignalinos atominės elektrinės ateitis. Kuluaruose buvo kalbama, kad tarp kaimynų esama nesutarimų dėl Lenkijos vaidmens šiame projekte. LŽ šaltinių teigimu, Lietuvos iniciatyva į naujos jėgainės projektą įtraukti ir Lenkiją itin nepatenkinta Latvija, kritikos Lietuvos pusėn žeria ir estai.

"Kiekvieną savaitę į Lietuvą atvažiuoja lenkai, švedai tartis dėl dalyvavimo šiame projekte. Tačiau pradiniame etape jų dalyvavimas juk nenumatytas", - Lietuvos veiksmais piktinosi Liive. Nors lenkai dar aiškiai nepareiškė savo ketinimų dėl naujos elektrinės, neseniai apie galimą dalyvavimą projekte kalbėjo Vilniuje viešėjęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, kiti aukšti šalies pareigūnai.

Kalbama, kad dėl būsimo Lenkijos vaidmens stringa ir naujos jėgainės projektui pradėti reikalingos bendrovės steigimas. Nesutariama, kas valdys finansinius srautus, tai yra bus finansinių srautų operatorius. Kaimynai įtaria, kad ir čia Lietuva stengiasi didinti savo įtaką. Lietuvos pareigūnai neslepia norintys būti elektrinės projekto vedliai.

"Lietuva turi istorinę galimybę dalyvauti svarbiausiame energetiniame projekte, tad nenuostabu, jog turime kovoti, kad mums būtų geriau", - LŽ sakė ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"