TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nauja keltų linija į Vokietiją

2014 06 03 6:00
Travemiundės intermodalinis centras pasirengęs priimti kuo daugiau krovinių iš Klaipėdos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Svyravimai Rytų - Vakarų prekybos koridoriuje sukėlė permainų logistikos sektoriuje. Kompanija „DFDS Seaways“ krovinių automobiliais vežėjams siūlo naują jūrų maršrutą – ro-ro keltų liniją iš Klaipėdos į Travemiundę.

Nuo birželio 6-osios iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO Jūrų perkėlos terminalo atidaroma krovininė keltų linija į Travemiundę Vokietijoje. Šis krovinių paskirstymo mazgas yra maždaug 60 kilometrų nuo vokiečių Kylio uosto, į kurį „DFDS Seaways“ keltai plaukia 6 kartus per savaitę.

Smukus Europos ir Rusijos prekybos apyvartai, didžiausias regiono laivybos operatorius „DFDS Seaways“ nusprendė nuo birželio pradžios sumažinti Kylio – Ust Lugos laivybos linijos keltų reisų ir atšaukia vieną keltą. Tuo pat metu tarp Vokietijos ir Lietuvos atidarius naują liniją plaukiama abiem kryptimis bus tiek pat kaip anksčiau, kol iki 2013 metų spalio veikė specializuota geležinkelio Zasnico linija.

Tik ro-ro kroviniams gabenti skirtas keltas „Botnia Seaways“ Klaipėdoje pasirodys penktadienį. Vokietijoje šio kelto laukianti uosto kompanija LHG iš anksto prognozuoja linijai sėkmę.

Vežėjams patraukli kryptis

Atidaryti antrą liniją į Vokietiją iš Klaipėdos „DFDS Seaways“ paskatino atsiradusi paklausa krovinių vežimo rinkoje. „Jau kurį laiką klientų versle matome efektyvesnių jungčių tarp Lietuvos ir Vokietijos paieškas. Todėl kompanija nusprendė koridorių praplėsti maršrutu į Travemiundę. Dabar keltai plauks iš kiekvienos pusės 9 kartus per savaitę. Travemiundė pasirinkta todėl, kad šis uostas turi išplėtotą įvairiarūšio (intermodalinio) transporto infrastruktūrą. Galimybė puspriekabes iš laivo krauti ant geležinkelio platformų, jas transportuoti į centrinius pramonės miestus Šiaurės Italijoje ir Pietryčių Europoje yra patraukli, traukinių dažnis čia gana didelis. Be to, uostas puikiai sujungtas su pagrindiniais Vokietijos greitkeliais“, - linijos pranašumus vardijo Vaidas Klumbys, „DFDS Seaways“ rinkodaros ir pardavimo keleiviams vadovas.

Šiemet didelių srautų šioje linijoje nesitikima, taip pat manoma, kad iš pradžių mažės krovinių universaliuose keltuose, kurie plaukia į Kylį. Šie vasarą pilni keleivių.

Pasak V. Klumbio, laivybos operatoriai žino, kiek pastangų reikia, kad linija pasiektų pelningumo ribą. Iki metų pabaigos tikimasi pasiekti vidutiniškai 50 proc. keltų apkrovimą.

Didžiausią „DFDS Seaways“ klientų dalį sudaro Lietuvos transporto įmonės, bet nauja linija domisi ir Vokietijos transporto kompanijos. Kylio uostas dar negali pasiūlyti tokių paslaugų kaip Travemiundė.

Priminsime, kad prieš porą mėnesių organizuoti keltų liniją į Travemiundę bandė logistikos kompanija „Limarko" grupė ir viena didžiausių Vakarų Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“. Laivas „Mistral“ nuplaukė po kartą į kiekvieną pusę, tačiau paaiškinimų, kodėl atsisakyta reguliaraus maršruto, nebuvo pateikta.

Koridoriaus neskaidys

Uosto bendruomenė jau kuris laikas svarstė, ar Travemiundės linijai „DFDS Seaways“ pasirinks naują Centrinį terminalą, ar pasiliks KLASCO jūrų perkėloje. V. Klumbio aiškinimu, „DFDS Seaways“ nusprendė neskaidyti vieno jūrų laivybos koridoriaus į dvi dalis, kad nekiltų painiavos, o į Klaipėdą gabenantiems krovinius vežėjams nereikėtų kaskart aiškinti, į kurį terminalą nuvykti. Be to, ką tik pastatytas Centrinis terminalas dar nėra suderinęs krovos operacijų, neturi užbaigtos infrastruktūros. Manoma, kad šiam terminalui labiau tiktų mažesni greitaeigiai keltai.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža įsitikinęs, kad sprendimas vieno operatoriaus linijas sutelkti vienoje vietoje yra teisingas. Be to, Travemiundė – savotiška kompensacija atsisakius maršruto į Zasnicą. „Galima sakyti, tai ta pati Kylio linija, tik kranto taškas kitas. Automobilių transporte tai reiškia to paties kelio kitą stotelę. Mes turime didžiulę kokybiškų ro-ro paslaugų patirtį. Pernai jūrų perkėlos terminale perkrauta daugiau kaip 5 mln. tonų krovinių, keltais plaukė 300 tūkst. keleivių. Šiemet, stiprėjant Latvijos uostų konkurencijai, tikimės išlaikyti tuos pačius rodiklius. Esame patenkinti savo partnere „DFDS Seaways“ ir kartu labai stabiliai dirbame“, - teigė KLASCO vadovas.

Kita „DFDS Seaways“ linija Klaipėda – Karlshamnas (Švedija) šiuo metu labai apkrauta, todėl Vokietijos krovinių srautui pasiskirsčius tarp dviejų maršrutų nuo vasaros vidurio numatoma sukeisti linijų keltus. Didieji plauks į Švediją, mažesni – į Vokietiją.

Klaipėdos uoste intermodalinis centras, tik mažesnio masto kaip Travemiundėje, veikia konteinerių terminale. Ar steigti tokią paslaugą jūrų perkėloje, puspriekabes kelti ant geležinkelio platformų, KLASCO analizavo ne kartą, tačiau vežėjai jos atsisakė. Dažniausiai į Rusiją ir tolesnes Rytų regiono šalis krovinius gabenančios įmonės nuogąstavo dėl prekių saugumo. Be to, rusiškos vėžės geležinkeliui net negaminamos specialios platformos, prie kurių tvirtinamos puspriekabės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"