TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nauja krizė sužlugdys gyventojus

2011 09 19 0:00
Nuosmukis, panašaus masto kaip 2009-aisiais, daugeliui Lietuvos žmonių būtų labai skausmingas, daug kas pritrūktų pinigų net maistui.
LŽ archyvo nuotrauka

Ekspertų nuosprendis: mažas pajamas gaunantys, darbo vietų stokojantys Lietuvos gyventojai naujo ekonomikos sunkmečio nebepakeltų, nes iki šiol neturėjo galimybių atsigauti po ankstesnės krizės.

Nors pesimistinio scenarijaus, kad Lietuvą gali ištikti recesija, galimybė nedidelė, ekonomistai jos neatmeta. Tikimybė, kad Europoje kils nauja krizės banga, kuri atsiris ir iki Lietuvos krantų, vertinama maždaug 30 procentų. Kas nukentėtų labiausiai?

Analitikų nuomone, Lietuvos valstybinis sektorius naują sunkmetį pasitiktų labiau sustiprėjęs. Tačiau namų ūkius, ypač gaunančius mažas pajamas, taip pat ir dalį verslo naujas ekonomikos nuosmukis pakirstų, nebepalikdamas šansų išgyventi. Mat bedarbių armija nedaug sumažėjo, socialinės pašalpos ir atlyginimai apkarpyti ir menki. Jeigu žmonės neįstengs leisti pinigų vartojimui, kris ir importu paremtas verslas.

Importo augimas nepavojingas?

Statistikos departamento pateiktais negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2011 metų liepos mėnesį eksportuota prekių už 5,7 mlrd. litų, importuota - už 6,3 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,6 mlrd. litų.

2011 metų sausio-liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2010-aisiais, eksportas padidėjo 38,3 procento, importas - 37,6 procento. Importo padidėjimui įtakos turėjo 3 kartus padidėjęs gamtinių dujų, 35,8 proc. - katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių, 24,7 proc. - antžeminio transporto priemonių importas.

"DnB NORD" grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka didėjančio importo grėsmės ekonomikai kol kas neįžvelgia ir mano, kad jis netgi yra naudingas. "Importo struktūroje pastaruoju metu buvo gana daug investicinių prekių. O jų Lietuvos ekonomikai labai trūksta. Pagal investicijas mašinas ir įrenginius esame vienoje iš paskutinių vietų Europos Sąjungoje (ES). Mes labai atsiliekame net nuo Latvijos ir Estijos. Be importo, žinoma, investicijų įgyvendinti ir pakelti šį rodiklį bent į vidutinį ES, būtų neįmanoma", - LŽ komentavo J.Rojaka.

Analitikės nuomone, kylant ekonomikai, ypač mažoje atviroje šalyje, tam tikras prekybos deficitas yra netgi būtinas. Be šito esą sunku būtų išlaikyti nuoseklų augimą.

Neigiamų prekybos deficito pasekmių krašto ekonomikai neįžvelgia ir SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda. Jis mato tendenciją, kad importui augant ne lėtesniu tempu negu eksportui, Lietuva iš neseniai turėtos einamosios sąskaitos pertekliaus būsenos pereina į nuolatinį einamosios sąskaitos deficitą (ESD), kuris artimiausiais metais turėtų tik didėti. Tačiau ekonomistas siūlė prisiminti, kad dabartinis 4-5 proc. ESD nė iš tolo neprimena prieš dešimtmetį 17-18 proc. siekusį ESD. "Tai jokiu būdu nekelia pavojaus mūsų valiutos stabilumui, tiesiog pradinėje ekonomikos atsigavimo fazėje importo paklausa ūgtelėjusi, o eksportas po truputį praranda tempą. Tai gana natūrali būsena ir dramatiškų išvadų daryti nereikėtų", - ramino G.Nausėda.

Gyventojų vartojimas mažės

SEB banko analitikas nesutiko, kad verslas turi nepamatuotų lūkesčių importuodamas plataus vartojimo prekes bei tikėdamasis, kad gyventojai toliau pasirengę leisti pinigus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį įvairių buitinių elektros prietaisų importas išaugo 29 proc., tiesa, šių prekių dalis visame importe tesiekia 4,9 procento.

"Importo struktūroje toli gražu dominuoja ne galutinio vartojimo reikmenys, o investicinės prekės ir žaliavos, pirmąjį pusmetį - ir lengvieji automobiliai, kurie buvo reeksportuoti, - teigė ekonomistas. - Daug svarbiau, kad metų gale vartojimui nelemta atsigauti dėl šildymo sezono, ir aš labai abejoju, ar galutinių vartojimo prekių importas smarkiau įsibėgės. Perkamoji galia bus apribota dėl didelių šildymo sąskaitų."

G.Nausėda priminė, kad praėjusį sezoną viename iš pagrindinių penkių šalies miestų 60 kvadratinių metrų ploto butą turintis namų ūkis vidutiniškai per mėnesį už šildymą mokėjo 325 litus. Jeigu šildymo kaina išaugtų 25-30 proc., šį sezoną tokio buto šildymo sąskaita išaugtų 70-100 litų per mėnesį.

"DnB NORD" grupės vyriausioji ekonomistė J.Rojaka svarstė, kad verslininkų iliuzijas dėl ir toliau nemažėsiančio gyventojų vartojimo galbūt palaiko mažmeninės prekybos rodikliai. "Lūkesčiai, palyginti su 2007 metais, dar smarkiai smukę, tačiau vartotojų pasitikėjimo indeksas kyla. Kol kas atrodo, kad 2011 ir 2012 metais, pagal daugelį rodiklių, Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, atrodys puikiai. Tai skatina gyventojus vartoti daugiau ir laisviau. Kita vertus, bendros tendencijos nepalankios, Europos ateitis skendi migloje. Todėl pernelyg skatinti vartojimą būtų labai rizikinga", - teigė J.Rojaka.

Blogiausio scenarijaus tikimybė

SEB banko analitikai neseniai paskelbė pasaulio ekonomikos perspektyvų analizę. Joje teigiama, jog egzistuoja 55 proc. tikimybė, kad išsipildys ekonomikos laipsniško lėtėjimo scenarijus, bet recesijos nebus: 30 proc. - kad recesija atsinaujins ir 15 proc. tikimybė - kad ekonomika toliau stabiliai augs.

"Yra institucijų, kurios prognozuoja net 80 proc. tikimybę, kad recesija atsinaujins. Aišku viena, jeigu JAV ir Europą ištiks recesija, Lietuva taip pat pajus pasekmes per prekybą ir finansų rinkas. Ir recesijos scenarijus Lietuvoje taps realus", - teigė G.Nausėda.

Klausiamas, kaip tai paveiktų per krizę didėjusio nedarbo ir sumažėjusios perkamosios galios nustekentus namų ūkius, ekonomistas susimąstė. "Viena vertus, namų ūkiai per krizę ir taip nukentėjo dėl to, kad šildymo sąskaitos ir degalų kainos buvo gerokai didesnės nei per 2008 metų krizę. Tai tartum minusas. Antra vertus, kai kurių ūkių skolų našta dabar yra sumažėjusi, nes per pastaruosius porą metų vyko paskolų grąžinimas, o naujų paimta labai nedaug. Bendroji skolų kupra sumažėjusi ir tai leidžia namų ūkiams šiek drąsiau pasitikti naujus iššūkius", - svarstė G.Nausėda.

Vis dėlto SEB ekonomistas įsitikinęs, kad panašaus masto kaip 2009 metais nuosmukio atveju (pavyzdžiui, ekonomika vėl susitrauktų 15 proc.) daugeliui žmonių tai būtų labai skausminga. "Jeigu kainos liktų tokios pačios, o atlyginimai pradėtų mažėti, žmonėms reikėtų gremžti kaulą. Pasekmės būtų daug skausmingesnės", - vaizdžiai kalbėjo G.Nausėda.

Tuo metu valstybė, ekonomisto nuomone, krizei dabar pasirengusi geriau nei prieš trejus metus, nes valstybės finansai labiau stabilizuoti. "Įmonės irgi per krizės metus padarė daug - sumažino sąnaudas, padidino efektyvumą. Jos taip pat geriau pasirengusios. Tuo metu gyventojai, ypač pensininkai ir socialinių išmokų gavėjai, vargu ar krizei pasirengę geriau", - teigė G.Nausėda.

J.Rojaka tai pat neatmeta naujos recesijos tikimybės, tačiau primena neseniai Europos Komisijos paskelbtas euro zonos augimo prognozes, kurios grindžiamos galimais Europos centrinio banko veiksmais, o konkrečiai, planais mažinti bazinę palūkanų normą ir skatinti ekonomikos augimą. Jeigu išsipildytų blogiausias scenarijus ir Lietuva kartu su visa Europa vėl įžengtų į recesiją, J.Rojakos nuomone, galimybių kovoti su nuosmukiu būtų daug mažiau nei per buvusią krizę.

"Ginklų arsenalas beveik išnaudotas. Pinigų politikos priemonių taip pat lieka labai nedaug. Verslas per krizę gerokai praretėjo, išliko konkurencingiausios įmonės, bet, manau, kad net ta sveikų įmonių dalis nepadėtų rasti darbo esamiems bedarbiams", - LŽ sakė ekonomistė.

Ar reikia bijoti Graikijos bankroto?

"DnB NORD" grupės vyriausioji ekonomistė prognozuoja, kad Graikijos bankroto tikimybė yra didelė, o tai reikšmingai paveiktų ir Lietuvos ūkį. "Jeigu į kovą bus pasitelkta pinigų spausdinimo mašina, Lietuvos ūkis importuotų didelę dalį Europos infliacijos ir susidurtų su rimtais iššūkiais. Nuvertėtų bankų indėliuose laikomos santaupos, kurių dydis per krizę pasiekė rekordines aukštumas. Žmonės, kurie šiandien taupo, nukentėtų. Kita vertus, tiesioginio poveikio nei per bankus, nei per vertybinius popierius Graikijos bankrotas Lietuvai neturės. Didesnį poveikį tai turėtų Vokietijos bankams, atsilieptų Vokietijos pramonei. O susitraukusi Vokietijos pramonė turėtų poveikį ir mūsų eksporto galimybėms", - aiškino J.Rojaka. Tikimybė, kad Graikija bankrutuos, ekonomistės nuomone, vertintina gana rimtai. "Tikimybė didelė", - sakė R.Rojaka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"