TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nauja žemės saugiklių versija – dar griežtesnė

2014 06 05 6:00
Jeronimas Kraujelis: „Taip išeina, kad jeigu turi 500 karvių ir įsigysi 501-ąją, galėsi įsigyti tik vieną hektarą žemės." LŽ archyvo nuotrauka

Nuo gegužės pirmosios galiojantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis, arba vadinamasis saugiklių, įstatymas, kuris turėjo užkirsti kelią galimoms spekuliacijoms žeme, netrukus vėl bus keičiamas. Projekte, kurį vakar patvirtino Vyriausybė, numatytos kai kurios formuluotės - dar griežtesnės negu dabar galiojančiame teisės akte.

Viena iš siūlomų keisti formuluočių yra susijusi su minimaliu įsigyjamos žemės plotu. Vyriausybė siūlo grįžti prie ankstesnės Žemės ūkio ministerijos formuluotės, kad be apribojimų būtų galima įsigyti tik 5 hektarus dirbamos žemės, o ne 10, kaip leidžiama dabar. Pateikdamas motyvą, kodėl norima keisti šią teisės akto vietą, žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna tikino, jog būtent taip geriausia būtų apriboti spekuliacijas žeme. „Įvertinus ūkių dydį, pageidaujama apriboti spekuliaciją žeme, nes kuo didesnis žemės plotas yra parduodamas, tuo atsiranda didesnė galimybė ja spekuliuoti", - kalbėjo V. Jukna.

Ministras pripažįsta, jog prieš mėnesį įsigalioję žemės pardavimo saugikliai sukėlė sąstingį rinkoje, tačiau tai esą normalu, nes įvedus naujus apribojimus rinka turi rasti laiko persitvarkyti ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme parašyta, kad be jokių apribojimų galima įsigyti iki 10 hektarų žemės. Norėdamas įsigyti daugiau kaip 10 ha dirbamos žemės, pirkėjas privalo turėti 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį arba su žemės ūkiu susijusią specialybę, o žemę parduoti jis galėtų tik panaudojęs ją pagal paskirtį 5 metus. Norint įsigyti daugiau negu 10 hektarų žemės, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.

Dirbamą žemę gali pirkti užsieniečiai ir Lietuvos gyventojai - visiems galioja vienodos sąlygos, be to, žemę galima pirkti nebūtinai toje vietoje, kur pirkėjas gyvena. Nuo šių metų pradžios negalima pirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės. Daugiau žemės gali turėti tik gyvulių augintojai.

Jokio skirtumo

Buvęs žemės ūkio ministras ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos (ŽŪBA) vadovas Jeronimas Kraujelis įsitikinęs, jog pirmųjų hektarų dydis nėra toks reikšmingas, kad dėl to reikėtų keisti įstatymą. Yra svarbesnių dalykų, kuriuos būtina taisyti.

„Ar čia penki hektarai, ar čia dešimt, aš asmeniškai didelio skirtumo nematau“, - sakė J. Kraujelis. Jo žodžiais, jei žmogus turi tik apie 10 ha ūkį, tai jis vis viena - nei pramoninis, nei pagalbinis. Jei norima užsiimti žemės ūkiu laisvalaikiu, tai penkių hektarų gal ir užtenka. „Tokiuose ūkeliuose verčiasi nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie turi trobą su daržu, taip pat - sodybą nusipirkę vasarojantys miestiečiai. Į dešimties hektarų plotą tilptų nebent koks specifinis ūkis, kuriame būtų verčiamasi gal gėlių auginimu“, - samprotavo J. Kraujelis. Jo nuomone, 10 ha apribojimas, kurį priėmė Seimas, buvo per daug emocinis sprendimas, todėl Vyriausybė nutarė grįžti prie buvusio varianto - 5 hektarų.

Jei dabartiniame saugiklių įstatyme liks nuostatos, siejančios žemės plotą su gyvulių skaičiumi, ūkiai bus priversti skaidytis.

Bankų klausimas svarbesnis

Kitas svarbus dalykas, dėl kurio turėtų būti taisomas saugiklių įstatymas, - tai bankai. „Mes siūlėme neapriboti galimybių kredito įstaigoms užstatu imti didesnius nei 500 ha žemės plotus. Priešingu atveju sustabdysime kreditavimo sistemą, kuria plačiai naudojasi ūkininkai“, - sakė ŽŪBA prezidentas.

Jo teigimu, saugiklių įstatyme yra dar vienas perteklinis reikalavimas. Jis susijęs su žemės ūkio bendrovių pajais. Dabar Žemės ūkio bendrovių įstatyme rašoma, jog tais atvejais, kai pajininkas arba ŽŪB narys nori parduoti savo pajus, pirmiausia turi juos pasiūlyti bendrovei. Jei šios bendrovės nariai atsisako juos pirkti, pajai gali būti pasiūlyti įsigyti tretiesiems asmenims. Be to, naujasis saugiklių įstatymas dar sako, kad pajus perkantis pirkėjas turi atitikti visus reikalavimus, kaip ir pirkdamas žemę. Kitaip tariant, pajų pirkėjas turi turėti žemės ūkio srities išsilavinimą, trejus metus dirbti žemės ūkyje ir penkerius metus pajų niekam neparduoti. „Tokie dalykai žemės ūkio bendrovių pajų pirkėjams visiškai nebūtini. Pajai yra kapitalas, kuris yra apibrėžtas Žemės ūkio bendrovių įstatyme. Manau, kad saugiklių įstatymo punktą, kuris apie tai kalba, reikėtų redaguoti“, - tikino J. Kraujelis.

Ūkiai negalės plėstis

ŽŪBA vadovo nuomone, keistai skamba ir reikalavimas, susijęs su gyvulių laikymu. Įstatymas leidžia įsigyti daugiau kaip 500 ha, tačiau išlyga daroma gyvulininkystės ūkiams, turintiems daugiau kaip 500 gyvūnų, nes vienas hektaras prilyginamas vienam sąlyginiams gyvūnui.

„Taip išeina, kad jeigu turi 500 karvių ir įsigysi 501-ąją, galėsi įsigyti tik vieną hektarą žemės. Tai yra visiškai absurdiška įstatymo formuluotė. Jeigu bus tokie suvaržymai, dauguma ūkininkų nebepirks daugiau gyvulių. Lietuvoje yra nemažai ūkių, kurie turi po 1000 ir daugiau sąlyginių galvijų, jie yra maksimalaus dydžio ir jokių galimybių plėstis nebeturi", - kalbėjo ŽŪBA vadovas. Jei įstatymo formuluotės liks tokios, kokios yra, dideli pramoniniai ūkiai esą greičiausiai bus priversti skaidysis į mažesnius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"