TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujam verslui ryžtasi tik nedaugelis

2010 11 22 0:00
Savam verslui žmonės neretai ryžtasi tada, kai nebetenkina samdomo darbo sąlygos.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors Lietuvos ekonomikos padangėje pasirodė pirmieji pragiedruliai, samdomų darbuotojų atlyginimai sumažėjo, o valdžia žada paramą naujai kuriamoms įmonėms, imtis naujo nuosavo verslo lietuviai neskuba.

Nors valdžia žarstosi pažadais remti jauną verslą ir gerinti verslo aplinką, šiemet nuo sausio 1 iki lapkričio 15 dienos, Registrų centro LŽ pateiktais duomenimis, buvo įregistruotos 5469 naujos uždarosios akcinės bendrovės (UAB) - tik keliomis dešimtimis daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009-aisiais, kuriuos ekspertai vertina kaip sunkiausius metus šalies ekonomikai. Tada pradėjo veikti 5386 naujos UAB, buvo užregistruotos 772 individualiosios įmonės (IĮ) ir 5 akcinės bendrovės (AB). Šiemet iki lapkričio vidurio buvo užregistruotos 469 IĮ, o naujų akcinių bendrovių visai neatsirado.

Naujų įmonių steigimo aukštumos buvo fiksuotos per ekonomikos pakilimą prieš dvejus metus. 2007 metais nuo sausio 1 iki lapkričio 15 dienos buvo užregistruota 6084 naujai sukurtos UAB - kone dvigubai daugiau nei jų buvo įsteigta 2004-aisiais, Lietuvos stojimo į ES metais, 976 individualių įmonių ir 5 akcinės bendrovės.

Galų nebesuvedančių įmonių, kurios priverstos pradėti bankroto procedūras, šiemet suskaičiuota kiek mažiau nei pernai, tačiau gerokai daugiau nei "sočiaisiais" 2007-aisiais. Kaip LŽ nurodė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, per tris pirmuosius šių metų ketvirčius bankroto procesai pradėti 1163 įmonėms, o tai beveik tris kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį 2007 metais, kai bankroto procedūros buvo pradėtos 428 įmonėms. Daugiausia bankroto procedūrų buvo pradėta pernai - net 1844 įmonėms per visus metus.

Anot Svajonės Alunderienės, Įmonių bankroto departamento laikinosios direktorės, šiemet per tris metų ketvirčius daugiausia bankrutavo prekyba (318), statyba (248), apdirbamąja gamyba (148) ir transporto bei saugojimo veikla (126) užsiimančių įmonių.

Kalbėti apie smulkiojo ir vidutinio verslo atgimimą, kuris, valdžios teigimu, turėtų tapti Lietuvos ekonomikos varikliu, dar anksti. Bendras šalies verslumo lygis šiemet lieka nepakitęs. Statistikos departamento duomenimis, šiemet liepos 1 dieną šalyje buvo per 82 tūkst. veikiančių ūkio subjektų, ir palyginti su 2009-ųjų pirmuoju pusmečiu, jų sumažėjo 1,6 procento. Ūkio ministerijos bei nepriklausomi ekspertai nurodo dar kuklesnius skaičius - jų duomenimis, realią veiklą vykdo vos 60 tūkst. ūkio subjektų.

Mažos įmonės rizikingesnės

Kaip pabrėžia ekspertai, naujos įmonės įkūrimo faktas toli gražu dar negarantuoja jos sėkmės, juolab vis dar sunkiu ekonomikai metu, kai vidaus vartojimas ypač sumenkęs, t. y. prekėms ir paslaugoms išleidžiama gerokai mažiau nei ikikriziniais metais.

Naujai kuriamos įmonės dažniausiai yra mažos arba, geriausiu atveju, vidutinės. "Gerėja "sunkiųjų" sektorių - pramonės, transporto - padėtis, blogėja "lengvųjų" sektorių - paslaugų, prekybos, kurie daugiausia orientuoti į vidaus rinką, padėtis", - remdamasis šalies įmonių kredito reitingo analize bendriausias tendencijas nurodo rizikos vertinimo ir skolų išieškojimo bendrovės "Creditreform Lietuva" direktoriaus pavaduotojas asmens skolų registrui Romualdas Trumpa.

"Creditreform Lietuva", apibendrinusi statistinius ūkio šakų rodiklius bei individualius rizikos faktorius, tokius kaip teismo procesas, turto areštas, atsiskaitymų vėlavimas, vykdomas skolų išieškojimas ir kt., yra įvertinusi daugiau nei 47 tūkst. Lietuvos įmonių kredito reitingus.

Tačiau bendros tendencijos smulkiajam verslui kol kas neguodžiančios - mažų įmonių, kurios sudaro didžiausią veikiančių ūkio subjektų dalį, rizikingumas yra gerokai didesnis nei stambių ir vidutinių bendrovių: žemos rizikos klasei šiuo metu priskirta tik mažiau nei ketvirtadalis smulkiųjų įmonių, ir net 26 proc. jų atsidūrė didelės rizikos grupėje, o 6 proc. jų yra bankrutuojančios ar ties bankroto riba.

Tiesa, "Creditreform Lietuva" specialistai pažymi, kad pagal bendrus rezultatus daryti išvadas apie konkrečią įmonę nederėtų - sėkmingų ir patikimų įmonių gali būti tiek "rizikinguose" ūkio sektoriuose, tiek mažų įmonių kategorijoje.

Neištesėti pažadai

Kol kas daug naudos neduoda ir Ūkio ministerijos iniciatyvos skatinti Lietuvos gyventojų verslumą. Dauguma verslui vilčių teikiančių iniciatyvų sunkiai skinasi kelią į gyvenimą ir užuot būtų įgyvendintos ir duotų vaisių, yra atidėliojamos ateičiai. Pernai lapkritį Ūkio ministerija žadėjo, kad jau nuo 2010 metų pradžios kiekviena naujai steigiama įmonė turėtų gauti iki 6000 litų "krepšelį", už kurį galės pirkti mokymo, konsultacines paslaugas ir galbūt susimokėti dalį mokesčių.

Tačiau šis pažadas iki šiol neištesėtas. Kaip nurodoma Ūkio ministerijos spalio pabaigoje pateiktoje informacijoje apie Ekonominio skatinimo plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus, dalyti įmonėms "krepšelius" ketinama tik kitų metų pradžioje verslumo skatinimo renginių "Versli Lietuva" metu. Optimistiškai tikimasi, kad ši priemonė paskatins iki 1000 naujų įmonių įkūrimą. Tiesa, apie galimybę iš gauto "krepšelio" susimokėti dalį mokesčių, kurių ypač sunkiai užgula pradedančio verslininko pečius, jau nebekalbama.

Valdininkų stalčiuose užstrigo ir siūlymas leisti steigti bendroves su minimaliu 1 tūkst. litų įstatiniu kapitalu, taikyti mokestines lengvatas šeimos verslui ir daugelis kitų.

Ūkio ministerija vykdo verslumą skatinantį projektą "Verlo laiptai", tačiau dauguma rekomendacijų ir pasiūlymų, kurie turėtų pagerinti verslo aplinką ir padrąsinti žmones imtis nuosavo verslo, dar tik bus teikiami Vyriausybei. Tai reiškia, kad jos įsigalios geriausiu atveju kitąmet. Tiesa, esama ir šiokios tokios pažangos. Supaprastintas IĮ ir UAB steigimas, vieno akcininko įmonę jau galima steigti be notaro tvirtinimo, elektroniniu būdu. Pradėti teikti iki 86 tūkst. litų mikrokreditai su lengvatinėmis paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo, kurių gali siekti naujos labai mažos ir mažos įmonės.

Atsitiktinių verslų nebelieka

Ekspertai sako, kad vieningo recepto, koks verslas sunkmečiu galėtų būti sėkmingas, nėra ir negali būti - dėl gerų verslo idėjų konkuruojama ir stengiamasi jų neatskleisti. Tačiau verslo konsultantai ragina panaudoti sunkmečio galimybes ir nebijoti pradėti verslo, mat sumažėjus verslo valdymo sąnaudoms, rinkoje atsiradus naujoms nišoms, yra galimybė susikurti stiprų verslo pagrindą.

Sunkmetis yra bendras pavadinimas - vieniems tai išties sunkus metas, kitiems priešingai - galimybių teikiantis laikas. Tarkime, nuosmukio metu didelės kompanijos paprastai stengiasi efektyvinti veiklą ir daugelis jų atsisako neprioritetinių veiklos sričių - tų, iš kurių jos negali pakankamai gerai ar greitai uždirbti. O tai smulkiajam verslui atveria laisvų nišų", - LŽ nurodo mokymo ir konsultacijų UAB "TMD partners" konsultantas Darius Pietaris.

Iljos Malkino, UAB "Advanced Advice" direktoriaus ir konsultanto, pastebėjimu, pastaruoju metu nemažai steigiama nedidelių įmonių, kurios teikia tarpininkavimo paslaugas ir bando išlošti iš kainų skirtumo skirtingose rinkose bei vartotojų preferencijų. Tačiau naujų įmonių, plėtojančių aukštas technologijas, bumo kol kas nematyti. "Aukštesnių technologijų verslai su didesne pridedamąja verte dideliais tempais kurtis tiesiog negali. Kiekvienai įmonei, kuri nori plėtoti aukštųjų technologijų produktą, reikia geros idėjos, stiprių specialistų, o tokių šalyje vis mažėja. Tokiems verslams žmonės turi pribręsti, tai nėra greitas sprendimas", - sako jis. Ir pabrėžia, kad savam verslui žmonės neretai ryžtasi tada, kai nebetenkina samdomo darbo sąlygos, o jos pastaruoju metu daug kur prastėjo - mažėjo atlyginimai, didėjo darbo krūvis.

D.Pietaris nurodo dar vieną sunkmečio tendenciją - vystosi ir išlieka tik efektyvūs verslai, todėl naujo verslo planas turi labai gerai apgalvotas. "Sunkmečiu vyksta savotiška natūrali atranka - įmonės, kurios negeba efektyviai dirbti, tiesiog nubyra, daugelyje rinkų išnyksta atsitiktiniai žaidėjai. Todėl kuriant naują verslą ypač svarbi tampa kompetencija, tikslus planavimas, tikslų žinojimas. Antraip šansų išlikti ir augti beveik nėra", - tvirtina jis.

Siūlo nebijoti

Anot D.Pietario, nuosmūkio metu žmonių verslumą iš dalies paralyžiuoja gausūs neigiamos informacijos srautai, nors tokia informacija ne visada turi pagrindo. "Girdime labai daug neigiamos informacijos. Pasaulinio garso ir vietiniai ekspertai sako, kad viskas yra blogai, o gali būti dar blogiau, nors niekas tiksliai nieko nežino, kaip keisis ekonominė situacija. Tačiau baimės akys, kaip žinia, didelės ir žmonės bijo bet ko imtis. Todėl mąstant apie naują verslą reikėtų nepasiduoti bendrai neigiamai nuotaikai", - rekomenduoja jis.

I.Malkinas sveikina Ūkio ministerijos pastangas skatinti žmonių verslumą, bet pabrėžia, kad priemonės įgyvendinamos nepakankamai sparčiai, o ir ne visos jos gali duoti naudos. "Reikia paprastinti verslo aplinką. Manau, kad efektyvesnis būtų ne kuklių subsidijų verslui dalijimas, o bendros mokestinės aplinkos lengvinimas, kontroliuojančių įstaigų skaičiais mažinimas. Tiesiog reikia netrukdyti verslui, ir viskas bus gerai", - įsitikinęs konsultantas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"