TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujas kovos raundas medienos rinkoje

2014 05 10 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimo komitetuose pradedamos svarstyti Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama stiprinti Lietuvos medienos apdirbimo pramonę mažinant medienos žaliavos eksportą. Tačiau valstybiniai ir privatūs medienos pardavėjai, taip pat smulkieji ir vidutiniai medienos perdirbėjai baiminasi priešingo rezultato.

Miškų įstatymo 1 ir 7 straipsnių siūlomos pataisos numato, kad pagal Vyriausybės nustatytas taisykles įsigyti valstybės miškų medienos pirmumo tvarka galėtų Lietuvos medienos apdirbimo įmonės ir ūkininkai, per metus perkantys iki 80 kub. metrų rąstų. Panašūs siūlymai Vyriausybėje buvo svarstomi ir lygiai prieš metus, bet tąsyk Seimo nepasiekė.

„Pirmumu galėtų naudotis ir baldų pramonė, ir lentpjūvės, kurios nuolat skundžiasi, kad lietuviška žaliava per brangi, o neapdirbta mediena eksportuojama. Pataisas inicijavome atsižvelgdami į Lietuvos smulkiojo verslo pasiūlymus. Jas priėmus medienos perdirbėjai galės įsteigti daugiau darbo vietų, o mūsų medienos pramonė kurs pridėtinę vertę, nes gatava produkcija visada brangesnė už žaliavą, kurios didelė dalis dabar eksportuojama“, – LŽ tvirtino įstatymo pataisų projektą pateikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vytautas Gapšys.

Smulkiųjų abejonės

„Medienos perdirbėjai nori išskirtinių sąlygų, tačiau teisingumą gali užtikrinti tik rimta ir sąžininga konkurencija, o jai šiuo atveju būtų smogtas stiprus smūgis. Kai tik kam nors suteikiamos išskirtinės sąlygos, konkurencijos ir tiesos neieškok. Vos atsiradus privilegijuotų pirkėjų eilei, tuoj prasidės korupcija – kiekvienas stengsis būti pirmas“, – LŽ kalbėjo Miškų urėdų tarybos pirmininkas Kęstutis Šakūnas. Anot jo, medienos perdirbimo bendrovių noras įsigyti pigesnės žaliavos suprantamas, bet jos to siekia ir valstybės, ir kitų rinkos dalyvių sąskaita.

Seime svarstomos įstatymo pataisos kelia nerimą ir smulkiesiems medienos pardavėjams. „Siūlomi pakeitimai sujauktų Lietuvos medienos rinkos mechanizmus ir neigiamai paveiktų privačių miškų savininkų teisėtus lūkesčius gauti adekvačią kainą už parduodamą medieną“, – teigiama Medienos prekybos asociacijos pareiškime.

Privatūs medienos pardavėjai baiminasi, kad įstatymo pataisos gali būti palankios tik stambioms pirminio medienos perdirbimo įmonėms. Pasak Medienos prekybos asociacijos vadovo Valdo Kaubrės, nekyla abejonių, kad pirmos eilėse prie pigios valstybinių miškų medienos bus 3–4 stambios bendrovės, o smulkiems ir vidutiniams prekiautojams gali nieko nebelikti. Tada jiems tektų bankrutuoti ir paskui save nusitempti smulkias bei vidutines medienos perdirbimo įmones. Taigi stambūs gamintojai panašiai kaip mažmeninės prekybos rinkoje išstumtų smulkiuosius.

Eksportuoti pelningiau

Medienos apdirbimo bendrovės panašius scenarijus atmeta. Kaip LŽ sakė Ukmergės UAB USG generalinis direktorius Gintaras Pakulnis, tai, jog vietos gamintojai galėtų iš urėdijų dalį žaliavos įsigyti pirmumo teise, nereiškia, kad ji būtų perkama mažesne nei rinkos kaina, esą smulkieji perdirbėjai žaliavos galėtų gauti ne ką brangiau. "Norime pasiekti, kad medienos pramonės bendrovės galėtų be kliūčių įsigyti joms reikalingos aukštos kokybės žaliavos, kuri dabar daugiausia eksportuojama", – pridūrė USG vadovas. Dabar, anot G.Pakulnio, lenkai, latviai Lietuvoje perka trūkstamą medieną brangiau, negu ši kainuoja pas juos, ir taip sujaukia Lietuvos rinką, o mūsų pramonei tenka ieškoti žaliavos svetur. Lenkijoje ar Latvijoje pigios pjautinės medienos nėra, nes šiose valstybėse pirmumo teisę jos įsigyti turi vietos gamintojai. Pavyzdžiui, Latvijoje pirmenybė suteikta maždaug 20 stambiausių medienos apdirbimo bendrovių. Latviai ir lenkai, nusipirkę savo šalyse medienos pigiau, gali už mažesnę kainą parduoti savo produkciją ir dirbtinai didinti žaliavos kainas Lietuvoje.

K.Šakūno įsitikinimu, medienos perdirbėjai nepagrįstai kelia vėją dėl apsirūpinimo žaliava, nes urėdijos ir dabar vietos gamintojams pagal ilgalaikes sutartis gali parduoti iki 60 proc. pjautinės medienos. Tačiau ši kvota retai kada išnaudojama, todėl medienos aukcionuose nuolat lieka nenupirkta 5–7 proc. pasiūlytų rąstų.

G.Pakulnis atkerta, kad ilgalaikės sutartys gražiai atrodo tik pažaduose, bet kai prieinama prie reikalo, urėdijos linkusios apie jas nekalbėti. Be to, anot USG vadovo, urėdijos pagal ilgalaikes sutartis retai kada pasiūlo pirkti geriausios kokybės rąstų, nes juos pelningiau parduoti tarpininkams, kurie šią žaliavą eksportuoja.

Į vieną kišenę

V.Kaubrė pabrėžė, kad baldininkų, statybininkų žaliava, skirtingai nei, matyt, mano dalis politikų, yra ne rąstai, o tai, kas gaminama pirminio apdirbimo bendrovėse: lentos, fanera, plokštės. Būtų naivu tikėtis, jog šių medžiagų jie galėtų įsigyti pigiau, jei rąstai mažiau kainuotų lentų gamintojams. „Baldininkai, statybininkai pirks medžiagas ta pačia rinkos kaina. Vadinasi, valstybės subsidijos virs kelių stambių pirminio medienos apdirbimo bendrovių pelnu“, – prognozavo ateitį V.Kaubrė.

Dabar urėdijos, kaip teigė K.Šakūnas, įvairių mokesčių pavidalu valstybės biudžetui atseikėja 42 proc. savo pajamų. Kai bus priverstos parduoti medieną pigiau, jos ne tik mažiau papildys biudžetą, bet ir neišgalės vykdyti kitų prievolių: atsodinti miško, taisyti miško kelių, atnaujinti technikos. Vadinasi, valstybė, gaudama mažiau pajamų iš urėdijų, turėtų subsidijuoti siaurą ūkio sektorių.

Tačiau UAB "Jūrės medis" vadovas Donatas Veinšreideris mano, jog tokioms abejonėms nėra pagrindo, nes jo vadovaujama bendrovė ir dabar lentas dažnai perka Latvijoje. "Jei Lietuvoje būtų per brangu, elgtumės taip pat", – tvirtino įmonės vadovas. Pasak jo, gaudami pigesnės žaliavos, perdirbėjai galės laisviau laviruoti kainomis.

Panašiai kalbėjo ir G.Pakulnis. Esą atsiradus galimybei įsigyti pigesnės žaliavos, būtų konkurencingesnė ir USG gaminama galutinė produkcija, nes jo vadovaujama medienos apdirbimo įmonių grupė apima visą gamybos ciklą – nuo rąstų apdirbimo iki baldų gamybos.

Erdvė tobulėti

Įstatymo pataisų projektą pateikęs V.Gapšys LŽ pripažino, kad jis gal ir nėra tobulas, be to, dar neparengtos taisyklės, pagal kurias turėtų būti sudarytos eilės pirmumo tvarka apsirūpinti valstybei priklausančiuose miškuose išauginta mediena, tačiau laimėjimas yra tai, jog galų gale pataisos pasiekė Seimą. Juk apie jas kalbama jau aštunti metai. „Tikrai bus įvairių saugiklių, kad nauja tvarka niekas nepiktnaudžiautų. Bus mažai – Vyriausybė pridės naujų, – LŽ tikino Seimo narys. – Priimdami pataisas pajudintume problemą iš mirties taško. Juk seniai visi kalba, kad kuo daugiau žaliavos turi būti perdirbama Lietuvoje, bet nebuvo sugalvota, kaip to pasiekti. Manau, mums pavyko rasti formuluotę, kuri neprieštarauja nei Konstitucijai, nei Europos Sąjungos teisės aktams."

Kad pirminio medienos perdirbimo bendrovės savo gaminius parduos Lietuvos medienos pramonei ir daugiau bus eksportuojama ne žaliavos, o apdirbtos brangesnės medienos, V.Gapšio žodžiais, nėra blogai, nes taip bus sukuriama naujų darbo vietų.

V.Kaubrės nuomone, jei įstatymo pataisos bus priimtos, džiūgauti dėl jų naudos gali ir netekti, nes nelikus galimybių apsirūpinti valstybine mediena ir bankrutavus smulkioms medienos apdirbimo bendrovėms, reikėtų kalbėti ne apie naujų darbo vietų kūrimą, o apie tai, kokiu darbu aprūpinti buvusius bankrutavusių įmonių darbuotojus. Miškų urėdų tarybos pirmininkas K.Šakūnas taip pat perspėja, kad urėdijoms, priverstoms mažesne negu rinkos kaina mediena aprūpinti vietos gamintojus, veikiausiai neliks lėšų ne tik finansiniams įsipareigojimams valstybei vykdyti, bet ir miškui atsodinti, miško technikai atnaujinti.

Faktai

*2014 metais vykusiuose valstybinių miškų medienos aukcionuose apvaliosios medienos perdirbėjai nenupirko 5–7 proc. pasiūlytos pjautinės medienos.

*AMEPS yra per 850 pirkėjų, dauguma jų – smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės. Manoma, kad pirmumo teisė apsirūpinti urėdijų mediena bus suteikta maždaug 20 pirminio medienos apdirbimo bendrovių.

*Lietuvoje medienos kainos 2013 metais buvo 0,4–2,5 proc. mažesnės negu Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

*Statistikos departamento duomenimis, Lietuva medienos eksportuoja 2,5–3 kartus mažiau nei Latvija ir Estija.

Šaltinis: Miškų urėdų taryba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"