TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nauji dūriai vežėjų verslui

2012 03 22 6:00

Nuo gegužės 1 dienos keleriopai didinamą valstybinės reikšmės kelių naudotojo mokestį keleivių ir krovinių vežėjai laiko verslo smukdymu. Tai, jų nuomone, didins visų paslaugų ir prekių kainas, bet mažai pagerins kelių būklę.

"Pabrangimas siaubingas, tai žiauru. Mūsų paslaugų kainos tik mažėja, degalai brangsta, o mokesčiai kyla be paliovos. Lieka tik vienas klausimas - ką daryti toliau ir ko tikėtis", - LŽ kalbėjo tarptautinių krovinių gabenimo UAB "Transvizija" direktorius Virginijus Trasauskas. Jis teigė žinąs ne vieną vežėjų įmonę, kuri neapsikentusi persikėlė iš Lietuvos į verslui draugiškas šalis ir ten moka mokesčius, o Lietuvoje palieka tik filialus.

"Transvizija", anot šios bendrovės vadovo, galimybės išsikraustyti iš Lietuvos dar nesvarsto, tačiau neatmeta, kad taip gali atsitikti, o dabar išlaidas dėl mokesčio padidėjimo ketina perkelti klientams.

"Mes to mokesčio neuždirbame, o klientai dėl paslaugų pabrangimo didins prekių kainas", - svarstė V.Trasauskas

UAB Panevėžio autobusų parko generalinio direktoriaus Rimanto Petukausko teigimu, dabar vadinamąsias vinjetes komercinio automobilių transporto savininkai privalo pirkti ne tik automobiliams, kurie važiuoja valstybinės reikšmės keliais, bet ir autobusams, kurie važiuoja žvyrkeliais, nes vis tiek tenka įvažiuoti į valstybinės reikšmės kelią.

Neranda logikos

Keleivių vežimo autobusais bendrovės stebisi Vyriausybės 2011 metų gruodžio pabaigoje priimto nutarimo logika. Mat labiausiai, net trigubai, brangsta vinjetės mažiausiam keleiviniam ir krovininiam transportui. Metinis kelių naudotojo mokestis, taikomas mikroautobusams ir krovininiam transportui, kurio bendra masė neviršija 3,5 tonos, brangsta nuo buvusių 600 iki 1800 litų, o, pavyzdžiui, dideliems autobusams - nuo 1600 iki 2600 litų.

"Niekaip nesuprantu tokios logikos. Visiška nesąmonė, kad mokestis mažiausioms transporto priemonėms padidintas netgi ne kokiais 30 proc., o trigubai, lyg jos labiausiai gadintų kelius. Juk kai mažėja keleivių, darai elementarų verslo sprendimą - į maršrutą išleidi mažesnį autobusą arba mikroautobusą, o dabar tam užkertamas kelias", - stebėjosi R.Petukauskas.

Pasak jo, gyvybiškai reikia atnaujinti parką, nes vidutinis autobuso amžius dabar jau siekia 19 metų, bet koks sprendimas būtų racionaliausias, sunku suvokti: nusipirktas didelis autobusas "valgys" daug degalų, šie nuolat brangsta, o jei prisipirksi mažų - teks daug mokėti mokesčių.

Kauno keleivių vežimo ir autobusų nuomos UAB "Artransa" direktorius Artūras Paškevičius piktinasi ir kitu, jo nuomone, su logika prasilenkiančiu faktu. Mat autobusams, skirtingai nei krovininiam transportui, nustatoma vinječių kaina visiškai nepriklauso nuo transporto priemonės taršumo.

"Mūsų parke visi autobusai yra dar nauji, atitinka "Euro 4" taršos standartą, tačiau privalėsime mokėti tokius pačius mokesčius kaip už senus laužus. Su ekologiniais reikalavimais tai visiškai prasilenkia", - piktinosi bendrovės vadovas. Jis spėja, kad mažesniu mokesčiu mažiau taršiam krovininiam transportui galėjo pasirūpinti vežėjų asociacijos "Linava" lobistai, o keleivių vežėjus nėra kas užtaria.

Brangs ir bilietai

A.Paškevičius apskaičiavo, kad vinječių pabrangimas "Artransai" reikš apie 40 tūkst. papildomų litų. "Nežinau, iš kur juos reikės paimti. Paslaugų kainų didinti neišeis - žmonės jau ir taip visiškai nebeturi pinigų. Tai verslo genocidas", - piktinosi jis.

Pasak direktoriaus, padidinus naudojimosi keliais mokestį, teks atskirai mokėti už kelias dienas, savaitę ar mėnesį, nes pirkti vinjetę visiems metams jau per brangu. Tačiau padienė vinjetė autobusui, anksčiau kainuodavusi 20 litų, nuo gegužės kainuos jau 37 litus. Taigi perkant kasdien per 70 dienų būtų sumokėta ta pati suma, kiek kainuotų metams. Pirkti vinjetę trumpam laikotarpiui santykinai brangiau, bet keleivių vežimo užsakomaisiais maršrutais ir autobusų nuomos verslui būdingas sezoniškumas, todėl autobusai nemažai laiko prastovi ir negali atidirbti sumokėto mokesčio taip, kaip gali krovininis transportas, važiuojantis kone kasdien.

R.Petukauskas mato vienintelę išeitį - didinti keleivių bilietų kainas. Jis priminė, kad dar prieš keletą metų kelionės autobusu bilietams buvo taikomas 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, kuris vėliau buvo padidintas iki 16 proc., 19 proc. ir galų gale iki 21 procento.

"Žinau ne vieno rajono autobusų parką, kuris taip ir gyvena su PVM skolomis. O kas belieka, kai brangsta ir draudimas, ir degalai, o apie nugyventus transporto parkus jau nė nekalbu", - pasakojo Panevėžio autobusų parko vadovas.

Pasak jo, autobusų parkai jau ir taip vos galą su galu suduria, todėl nieko kito neliks kaip tik mokesčių naštą perkelti gyventojams didinant bilietų kainas. "Esame aklavietėje: didinsime kainas - mažės keleivių, mažės keleivių - teks vėl didinti kainas. Anksčiau dar galėdavome tokiais atvejais į maršrutus siųsti mažus autobusus, o dabar, juos apmokestinus labiausiai, ir šios galimybės nelieka. Nežinau, kiek iš to laimės valstybės biudžetas, bet žmonėms tikrai geriau nebus", - neabejojo direktorius.

Tačiau mokesčio mokėtojų veikiausiai bus mažiau, nes autobusų parkai ketina panaikinti kai kuriuos nepelningus maršrutus. Pavyzdžiui, Panevėžio autobusų parkas rimtai svarsto galimybę panaikinti maršrutą Panevėžys-Ignalina. Tačiau tokiu atveju panevėžiečiai netektų tiesioginio susisiekimo ne tik su Ignalina, bet ir su pakeliui esančiais Molėtais. Be to, šiuo maršrutu vežami ir moksleiviai. Taigi valdžios nudrožtas vėzdas trenks per galvas ne tik verslui, bet ir visiems piliečiams.

Lašas jūroje

"Transvizijos" vadovas LŽ teigė, kad nustatytos naujos vinječių kainos Lietuvoje yra neadekvačiai didelės. Pavyzdžiui, dienos leidimas važiuoti Belgijos valstybiniais keliais kainuoja 8 eurus (28 litus), nors gyvenimo lygis joje nepalyginti aukštesnis nei Lietuvoje, o Baltarusijoje sumokėjus 35 eurus (apie 120 litų) galima krovinius vežioti visą mėnesį, Latvijoje apskritai nėra kelių naudotojo mokesčio.

Tuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Dudonis įsitikinęs, kad iš tikrųjų daugumoje ES valstybių renkamos gerokai didesnės rinkliavos.

"Vokietijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje, Čekijoje iš sunkiųjų transporto priemonių yra imama po 20-40 eurocentų už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, ir šis mokestis daug didesnis, negu nustatytasis Lietuvoje", - jis drąsiai lygino mūsų kraštą su turtingiausiomis šalimis.

2011 metais Lietuvoje buvo surinkta 72 mln. litų kelių naudotojo mokesčio. Susisiekimo ministerijos pirminiais apskaičiavimais, padidinus vinječių kainas, jei mokėtojų skaičius nesikeis, per metus biudžetas papildomai surinktų 65 mln. litų.

D.Dudonio manymu, tai kelininkams būtų reikšminga suma, nes "visi dabar centus skaičiuoja", bet drauge jis pripažino, kad tai ko nors iš esmės nepakeis, nes šiame ūkio sektoriuje operuojama gerokai didesnėmis sumomis. Pavyzdžiui, keliams prižiūrėti 2008 metais iš valstybės biudžeto buvo skirta per 1,5 mlrd. litų, o šiemet numatyta 916 mln. litų.

"Reikia prižiūrėti 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, dar dvigubai daugiau - priklausančių savivaldybėms. Tokio finansavimo rimtesniems darbams aiškiai per mažai", - pabrėžė D.Dudonis.

Dienotvarkėje - Baltarusija

Pasak vežėjų asociacijos "Linava" atstovo Gyčio Vincevičiaus, kelių naudotojo mokestis tampa visiškai nereikšmingas, palyginti su tuo, kas gresia jau po kovo 23 dieną, rytoj, numatyto pasitarimo Briuselyje, kur bus svarstoma, kokių sankcijų ES valstybės turėtų imtis prieš Baltarusiją.

"Asociacija kelis kartus buvo susitikusi su Užsienio reikalų ministerijos vadovais ir primygtinai prašė, kad Lietuvos diplomatai derybose užimtų griežtą poziciją prieš siūlomas ekonomines sankcijas Baltarusijai", - sakė G.Vincevičius.

Anot jo, ne tik "Linava", bet ir "Lietuvos geležinkeliai", Tarptautinio Klaipėdos jūrų uosto direkcija, pramonininkai žinių iš Briuselio laukia su baime, nes ES sankcijos Baltarusijai reikštų netekti milijardų pajamų. Juk per šią šalį Lietuvos vežėjai gabena krovinius iš Europos į Rusiją, per ją vežami pagrindiniai krovinių srautai geležinkeliu, o Baltarusijos tranzitiniai kroviniai sudaro 25 proc. krovos Klaipėdos uoste.

Skaičiai

Lietuvoje pernai vežta 106,574 mln. tonų krovinių ir 394,232 mln. keleivių - atitinkamai 6 proc. ir 1,7 proc. daugiau nei 2010 metais.

Vien tik ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2010-ųjų spalio-gruodžio mėnesiais, vežtų krovinių sumažėjo 2,7 proc., iki 24,039 mln. tonų. Keleivių skaičius padidėjo 2,6 proc., iki 107,642 mln., remdamasis išankstiniais Statistikos departamento duomenimis pranešė BNS.

Pernai daugiausia krovinių gabenta geležinkelių ir kelių transportu - atitinkamai 49,1 proc. ir 43,2 proc. visų krovinių. Jūrų transportui teko 6,7 proc., vidaus vandenų transportui - 1 proc., Lietuvos oro bendrovių lėktuvams - 0,003 proc. visų krovinių.

Krovinių vežimas geležinkelių transportu pernai padidėjo 8,9 proc., iki 52,33 mln. tonų, kelių transportu - 2,9 proc., iki 46,019 mln. tonų, jūrų transportu - 6,2 proc., iki 7,184 mln. tonų, vidaus vandenų transportu - 4,2 proc., iki 1,038 mln. tonų, Lietuvos oro bendrovių lėktuvais - 19,4 proc., iki 3,48 tūkst. tonų.

Daugiausia keleivių pernai vežta kelių transportu - 387,125 mln., arba 98,2 proc. visų keleivių. Palyginti su 2010 metais, kelių transportu vežtų keleivių skaičius padidėjo 1,8 procento.

Geležinkelių transportui pernai teko 1,2 proc. visų vežtų keleivių, vidaus vandenų transportui - 0,4 proc., Lietuvos oro bendrovių lėktuvams - 0,11 proc., jūrų transportui - 0,07 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"