TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nauji laivai - ne lietuvių kišenei

2011 02 07 0:00
Naujausias "Limarko" motorlaivis "Cassiopea", kaip ir kiti "žvaigždynų" serijos laivai, retas svečias Klaipėdos uoste.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Lietuvos laivų savininkų asociacija prognozuoja, kad pagal laivybos istorinį cikliškumą šio verslo pakilimo sulauksime ne anksčiau kaip 2012 metų pabaigoje, o nacionaliniame laivų registre įrašų toliau mažės.

Lietuva dar nėra pasiekusi tokio ekonominio išsivystymo lygio, kad jos kompanijos statytų naujus laivus. Laivybos verslas ekonominių stebuklų nesitiki, tačiau laukia, kad pagal pajamas šie metai būtų ne prastesni už praėjusius dvejus.

Apie saujelės entuziastų palaikomą laivybos sektorių LŽ kalbėjosi su Lietuvos laivų savininkų asociacijos vadovu Vytautu LYGNUGARIU ir asociacijos vykdomuoju direktoriumi Gintautu KUTKA.

Dėl ekologijos prekės brangs

- Europos Sąjungos tarybos patvirtinti dokumentai Baltijos ir Šiaurės jūras paskelbė sieros oksido išskyrimo kontrolės rajonais. Nuo 2015 metų didžiausias leistinas sieros kiekis jūriniame kure negalės viršyti 0,1 proc. masės. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) paragino vyriausybes užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose būtų mažai sieros turinčio bunkerinio mazuto, o vietiniai jūrinio kuro tiekėjai turėtų reikalavimus atitinkančio kuro. Kylant nerimui, jog nukentės regiono ekonomika, ieškoma alternatyvų. Kokios, jūsų manymu, gali būti tokio sprendimo pasekmės Lietuvai?

V.Lygnugaris: - Laivyba nesustos. Bet Lietuvai neigiamų pasekmių nepavyks išvengti. Pasidomėkime, ką daro skandinavai, kurie yra šio verslo smaigalyje: žvelgdami į 5-10 metų perspektyvą planuoja tiesti naujus geležinkelius iš šiaurinių medienos pramonės rajonų į pietus. Jie paklaikę dėl ekologijos ir iš esmės sprendimą dėl laivų taršos mažinimo verslas palaiko. Bet tik todėl, kad jį remia tų šalių vyriausybės. Pramonininkai klausia: kokie transporto kaštai bus, kas už tai sumokės? Sumokės galutinis vartotojas. Brangs švediška mediena, popierius.

Jeigu šiandien tas reikalavimas jau būtų taikomas, tai dar nėra tokio kuro. Pasaulio naftos gamyklų pajėgumai neleidžia jo įgyvendinti, juolab to negalima pasiekti Šiaurės Europos regione.

G.Kutka: - Valstybės bandė šį reikalavimą atšaukti. Bet kadangi jį iškėlė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO), tai Europos Komisija užėmė poziciją, jog į IMO turėtų kreiptis nacionalinės vyriausybės - šios organizacijos narės. Todėl dabar klausimas tapo politinis - kuri valstybė išdrįs pirmoji teikti pasiūlymą atšaukti kuro sieringumo reikalavimą? Visi nori, kad ja taptų Švedija. Suomiai sako, kad tuomet švedus paremtų.

Kaip prisitaikyti, jeigu toks reikalavimas liks? Čia yra juodoji ir baltoji pasirinkimo pusė. Galima naudoti gazolį - dyzeliną. Tarša bus mažesnė, bet šis kuras brangesnis. Yra mazuto išvalymo mechanizmų, bet jie mažiems laivams netinka. Svarstomas ir suskystintų dujų naudojimo klausimas. Norvegai daug pasiekę šioje srityje, danai pradeda pilotinius projektus. Bet tai daroma statant naujus laivus ir perėjimas prie tokios kuro rūšies užtruks daugybę metų.

V.Lygnugaris: - Skandinavijoje ekologiškiems projektams taikomos vyriausybių dotacijos. Jų ekonomika apskritai stipriai remiama. Bet jei pažvelgsime į Viduržemio jūros regioną, ten tokia milžiniška rezistencija! Europos Sąjungos valstybės, Ispanija ir Italija, siaubingai priešinasi: esą jūs šiaurėje esate pakvaišę dėl ekologijos, tad ir turėkite ją, mūsų nelieskite. O Prancūzija - privilegijuota valstybė, nes turtinga. Jos laivynas nėra didelis, daug laivų plaukioja su "patogiomis" vėliavomis.

Gali nutikti dar vienas dalykas - modalinis transporto priemonės pakeitimas. Kroviniai iš laivų gali būti perkelti į geležinkelius arba autotransportą. Tačiau tuomet keliuose susidarys spūstys, padidės oro užterštumas.

G.Kutka: - Mums yra svarbiausia laivybos linija su Vokietija Klaipėda-Kylis. Čia laukia didžiausia autotransporto konkurencija.

Registras traukiasi

- Pernai Lietuvos laivų sumažėjo dešimčia - iki 141, labiausiai sutrumpėjo prekybos laivų sąrašas. Šių metų sausį išregistruotas sudegęs keltas "Lisco Gloria". Tačiau Lietuvai pavyko išlikti Baltajame vėliavos sąraše, o tai rodo aukštą verslo sąmoningumo lygį. Kaip apibūdintumėte Lietuvos laivyno padėtį rinkoje ir verslo perspektyvą?

V.Lygnugaris: - Lietuva išliko Baltajame sąraše. Tai reiškia, kad yra mažiau kontrolės, bet daugiau atsakomybės. Su Lietuvos saugios laivybos administracija vyksta sėkmingas dialogas. Kartais pasitaiko nepagrįstų laivų sulaikymų. Valstybė kovoja už savo vėliavos laivus, todėl pernai du jų sulaikymai Paryžiaus memorandumo šalyse atšaukti: "Persėjo" - Turkijoje ir "Stropaus" - Ispanijoje. Kitose pasaulio valstybėse tokių atvejų būta daugiau. Reikia tvirtai laikytis savo pozicijų, profesionaliai ginti interesus - tada niekas nebežiūri, ar tu iš Rytų, ar iš Vakarų. Mes, laivų savininkai, dėl savo valstybės lygio kompleksų nejaučiame, dirbame oriai, neleidžiame, kad kas liptų ant galvos.

G.Kutka: - Kodėl vieni laikosi laivybos saugumo reikalavimų, kiti ne? Kiekvienas nori taupyti. Jeigu laivui 27-28 metai, baigia gyvavimo laiką, niekas nebenori į jį investuoti. Čia tas pats kaip automobilio techninė priežiūra.

V.Lygnugaris: - "Lisco Gloria" buvo naujas laivas. Tai, kas atsitiko, - tiesiog nelaimė. Ji galėjo įvykti bet kuriame laive, net pradėjusiame plaukioti prieš 2 mėnesius. Spekuliacijų dėl šio gaisro neįmanoma išvengti. Mano pozicija tokia: visai laivybos industrijai reikia džiaugtis, kad išvengta aukų, ir didžiuotis tuo, kaip tvarkėsi lietuvių įgula kilus gaisrui. Sėkmingai evakuoti visi žmonės, nes karininkai ir įgula dirbo profesionaliai. Veiksmas vyko žaibiškai, kilo didžiulis stresas, o pabaiga rodo, kad padaryti veiksmai buvo teisingi.

G.Kutka: - Lietuvos laivų registro vaizdas greitai nesikeis. Kad atsirastų naujų laivų mūsų laivyne, reikia kapitalo. O jo kiekis priklauso nuo to, ar valstybės piliečiai gali plėtoti tą verslą. Neturėkime iliuzijų, kad lietuviškos bendrovės padidins laivų skaičių. Tik užsienio kompanijų laivų registravimas gali pakeisti statistiką. Šis procesas sustojęs.

V.Lygnugaris: - Įžvelgiu tik laivų mažėjimo tendenciją. Lietuva ir jos gyventojai nepakankamai turtingi. Tarkime, jei būtų platinama obligacijų emisija, kurios tikslas - įsigyti laivų, kiek mūsų gyventojai jų išpirktų? Tai daug kapitalo reikalaujantis verslas. Vidutinio tonažo laivas kainuoja apie 100 mln. litų. Už tiek galima pastatyti vieną laivą!

Laivai sensta

V.Lygnugaris: - Rinkoje atsirado labai daug naujų laivų, nemažai jų supjaustyta į metalo laužą ir dar bus pjaustoma. Mūsų bendrovėse šiemet taip pat gali atsirasti pora laivų, kuriuos savininkams apsimokės nurašyti. Kaip asociacijos ir įmonės "Limarko" vadovas galiu pasakyti tik viena - jeigu valstybė nesiorientuos į laivybą ir eksporto skatinimą, nieko ir nebus. Neįžvelgiu priežasčių, dėl kurių galėtume greitai sulaukti užsienio laivų registravimo Lietuvoje. Reikėtų tenkintis tuo, jog čia esantys laivų savininkai neišregistruoja savo laivų iš nacionalinio registro. O kad ateityje laivų turėtume kuo daugiau, Lietuvos vėliavą reikia padaryti patrauklią verslui - kaip Maltos ar Kipro. Tai, jog Tarptautinė jūrų transporto darbuotojų federacija šias vėliavas vadina "patogiomis", valstybei neturėtų rūpėti. Profsąjungos visada nori to, ko nenori darbdaviai, bet derantis randamas kompromisas. Nereikia bijoti, kad kas nors Lietuvos vėliavą pavadins "patogia". O koks valstybės tikslas? Ar pritraukti daugiau investicijų, ar tenkinti profsąjungų norus? Kompromisas - sukurti maksimaliai patrauklią aplinką verslui, neskriaudžiant darbuotojų.

Lietuvos laivybos įstatymų bazėje esama teigiamų poslinkių. Tendencijos neblogos, bet reikia dar drastiškesnių žingsnių. Pavyzdžiui, dėl jūrininkų mokesčių ar leidimo registruoti laivus nesteigiant Lietuvoje įmonės, kaip Maltoje. Šios valstybės saugios laivybos administracija prižiūri ir administruoja tokį laivą, renka

mokesčius už įvairius dalykus. Reikia ir pas mus tai daryti. Lietuvos laivyba 100 proc. dirba eksportui. Tai višta, dedanti auksinius kiaušinius. Mes plukdome krovinius kitų valstybių užsakymu ir iš šių valstybių kapitalo mokame atlyginimus savo žmonėms. Kiek čia tų mūsų prekybos laivų, o metinės įmonių pajamos - beveik 700 mln. litų. Tai kone pusė viso jūrinio sektoriaus uždarbio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"