TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujoji atominė elektrinė - blefas?

2009 07 13 0:00
Branduolinės energetikos tąsą deklaruojanti mūsų valstybė nesugebėjo rasti šios srities specialistams rengti būtinų kvotų, lėšų, dalyvauti profesinio orientavimo procese.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos energetinės nepriklausomybės euforija baigėsi. Keletą metų pasidžiaugę valdžios pastangomis (arba jų imitacija) statyti naują atominę elektrinę, tiesti elektros tiltus į Vakarus, prisiklausę kalbų apie kovą už Ignalinos AE darbo pratęsimą, apie platesnį alternatyviųjų energijos šaltinių panaudojimą, kogeneraciją ir daugybę kitų politizuotų energetikos "burtažodžių", dar kartą liekame apkvailinti, turėdami tik didžiulę riestainio skylę.

Didžiavomės turį Nacionalinę energetikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą, į kurį, beje, "sukišta" tai, ką siūlė atskiros interesų grupės: verslininkai, valdininkai ir net politikai. Strategijoje ir Plane prirašyta daug visko, kas reikalinga, viskas madinga, tačiau svarbiausio dalyko - prioritetų šiame dokumente nerasi nė su žiburiu.

Todėl netyla ginčai, kokią energetiką Lietuvoje turėtume plėtoti, kokiu keliu turėtų sukti šalies energetinis ūkis. Dar blogiau, vargais negalais ką nors nusprendę ir pradėję veikti, staiga persigalvojame ir skubame beįsibėgėjantį procesą stabdyti, ieškoti kaltųjų, nepatenkintųjų, nespėjusiųjų "įšokti į jau riedantį traukinį". Grupiniai ir asmeniniai interesai yra svarbesni už valstybinius, o parodyta iniciatyva laikoma vos ne asmeniniu įžeidimu.

Nenuostabu, kad Nacionalinė energetikos strategija šiandien tėra tik dailiai įrištas popierių pluoštas su maloniai skambančių deklaracijų ir lozungų rinkiniu. Tai dokumentas, kurio vykdyti visiškai nebūtina, nes jo, deja, neremia nei politinė valia, nei tvirtas politinis nusistatymas.

Kol nebus aiškių prioritetų, kol jų nerems politinė valia, tol nebus finansavimo ir nė vienas rimtas energetinis projektas nebus įgyvendintas.

Tad kam tada reikalinga tokia Strategija: puikuotis prieš pasaulį vaizduojant, kokį didelį dėmesį skiriame energetikos klausimams; krautis politinį kapitalą, remiant vienų ar kitų intereso grupių "stumiamus" projektus, ar paprasčiausiai saviems piliečiams nuraminti, imituojant begalinį rūpinimąsi verslu ir gyventojais?

Ko gero visos minėtos priežastys yra tikros, visos jos padeda paaiškinti nuolatinį mūsų blaškymąsi, realios veiklos imitaciją.

Bandydamas pagrįsti išsakytas mintis, pateiksiu tiktai vieną pavyzdį - naujosios atominės elektrinės statybos projektą.

Nuo deklaracijų - iki naikinančios "bombos"

Ilgai delsus ir iki paskutinio momento laukus, kol Lietuva atsidurs energetinės nežinomybės aklagatvyje, pagaliau buvo sukrusta ir apsispręsta vietoj uždaromos Ignalinos AE statyti naują modernią ir saugią atominę elektrinę. Dar daugiau, projekte pasiūlyta dalyvauti mūsų kaimynėms: Latvijai, Estijai, o kiek vėliau - ir Lenkijai.

Atrodė, kad ledai, galų gale, pajudėjo: pasirašytas Memorandumas, Seime skubiai priimtas Atominės elektrinės įstatymas, įkurta nacionalinio investuotojo (NI) bendrovė "Leo LT", jos antrinė įmonė "Visagino AE" inicijavo naujosios AE Poveikio aplinkai studijos rengimą, prasidėjo preliminarios derybos su potencialiais branduolinių reaktorių gamintojais, technologijų tiekėjais ir t.t.

Deja, paaiškėjo, kad Memorandume deklaruotas šalių - projekto partnerių lygiateisiškumas yra visiškai nepriimtinas Lietuvai, nes ji, būdama projekto šeimininkė ir pagrindinė jo vykdytoja, savaime aišku, pageidauja išskirtinių teisių bei sąlygų. O tai, be abejo, nepadidina nei užsienio partnerių entuziazmo, nei pasitikėjimo.

Atominės elektrinės įstatyme slypėjusi "bomba" - dėl konsolidacijos be konkurso į nacionalinį investuotoją įtraukta privati Vakarų skirstomųjų tinklų bendrovė (VST) - sprogo, matyt, neribotam laikui nukėlusi pataisų ar net naujo įstatymo priėmimą.

Ir tai nenuostabu, nes įstatyme deklaruotas NI tikslas - "socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams" bei tai, kad NI "privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės projektą Lietuvoje" ne be pagrindo kėlė ir kelia šalies gyventojų susirūpinimą.

Nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" steigimas, trumpalaikė eurofija, totalus puolimas, marinimas ir greičiausiai skausmingas likvidavimas - sunkiai suvokiami procesai, nulemti, viena vertus, beatodairiško siekio kuo greičiau pasistatyti naują atominę elektrinę, tuo užsitikrinant šalies energetinę nepriklausomybę, kita vertus - žmogiškųjų silpnybių (tarp jų godulio ir pavydo) bei politinių motyvų padiktuoto neuždirbto pelno ir politinių dividendų vaikymasis.

Specialistų rengimas - nulis

Tai, kad šalis (tiksliau, jos valdžia) stokoja atsakomybės ir yra dar nesubrendusi įgyvendinti rimtus projektus, tokius kaip naujos AE statyba, rodo jos požiūris į branduolinės energetikos infrastruktūros plėtrą ir specialistų rengimą Lietuvoje.

Atominės elektrinės pastatai bei įranga, kad ir kokie modernūs bei patikimi būtų, be aptarnaujančio personalo, be aukštos kvalifikacijos specialistų yra beverčiai.

Turbūt nereikia aiškinti, kas kelia didesnį pavojų: geras naujas automobilis, vairuojamas prasto, neatsakingo (neblaivaus, kaip dabar madinga) vairuotojo ar ne tokia gera, ne tokia graži mašina, bet vairuojama kvalifikuoto ir pareigingo vairuotojo.

Tuo metu kalbant apie naujosios atominės elektrinės statybą Lietuvoje specialistų rengimo klausimas nepelnytai traktuojamas kaip mažareikšmis arba savaime kokiu nors stebuklingu būdu išsispręsiantis. Apie tai liudija jau vien tas faktas, kad Lietuvos mokslininkų ir aukštųjų mokyklų darbuotojų (o ne "strategiškai" mąstančių valdžios atstovų) dėka Nacionalinėje energetikos strategijoje bei jos įgyvendinimo priemonių plane atsiradę punktai, įpareigojantys parengti "Nacionalinę aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos specialistų rengimo 2008-2015 metais programą" ir sukurti "Branduolinės energetikos specialistų rengimo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos tobulinimo ir palaikymo infrastruktūrą", taip ir liko tik gražiomis intencijomis.

Tiesa, negalima sakyti, kad šioje srityje visiškai nieko nebuvo nepadaryta. Kauno technologijos universitetas, turintis senas branduolinės energetikos specialistų rengimo tradicijas, parengė dvi naujas (Branduolinės energetikos bakalauro ir magistrų) studijų programas, o Vilniaus universitetas - Branduolinės energetikos fizikos studijų programą.

Gaila, tačiau branduolinės energetikos tąsą deklaruojanti mūsų valstybė taip ir nesugebėjo rasti šios srities specialistams rengti būtinų kvotų, lėšų bei dalyvauti profesinio orientavimo procese.

Šalies aukštųjų mokyklų (daugiausia KTU, VU) ir mokslo institucijų (LEI, FI) pastangomis, aukojant brangų laiką, posėdžiaujant tai Kaune, tai Vilniuje, negaunant nė cento atlygio (nors jis ir numatytas Strategijos įgyvendinimo priemonių plane), pavyko parengti "Nacionalinės aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos specialistų rengimo 2008-2015 metais programos" projekto diskusinį variantą ir "Branduolinės energetikos specialistų rengimo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos tobulinimo ir palaikymo infrastruktūros" metmenis.

Deja, rengimo procesą vangiai kuravusios Švietimo ir mokslo bei Ūkio (dabar - Energetikos) ministerijos šiuo metu visiškai nesirūpina nei minėtų dokumentų parengimu, nei juo labiau juose numatytų priemonių įgyvendinimu.

Tai dar kartą patvirtina pragmatiškai mąstančių tautiečių skepticizmą, kad Lietuva naujos atominės elektrinės tikrai nestatys. Kur kas realiau, kad tokia jėgainė atsiras Karaliaučiuje, Baltarusijoje ar net Lenkijoje, Estijoje arba Latvijoje.

Nepriklausomo reguliatoriaus sunaikinimas

Kita sritis, akivaizdžiai rodanti deklaruojamų lozungų ir realybės skirtumą - valdžios požiūris į valstybinio saugos reguliatoriaus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) - vaidmenį.

Lietuvoje už Ignalinos atominės elektrinės saugą betarpiškai atsako eksploatuojančioji organizacija, t. y. Ignalinos AE. Tuo tarpu VATESI nustato nacionalines branduolinės energetikos saugos normas, kontroliuoja jų laikymąsi branduolinės energetikos objektuose, taiko atitinkamas poveikio priemones, šiurkščių pažeidimų atveju turi teisę sustabdyti atominę elektrinę ar net nutraukti jos veiklą.

Bet kuri pasaulio valstybė, plėtojanti branduolinę energetiką, puikiai supranta, kad tik stiprus ir nepriklausomas reguliatorius gali garantuoti aukštą branduolinės energetikos objektų saugos lygį.

VATESI, palyginti su kitų šalių analogiškomis struktūromis, negali pasidžiaugti ypač gausiomis pajėgomis ar išskirtinai geromis darbo sąlygomis. Tačiau nepaisant to, daugėja jos darbuotojų ir, kas labai svarbu, jų kvalifikacija kasmet kyla, ekspertiniuose vertinimuose dalyvauja ne tik geriausios Lietuvos mokslininkų pajėgos, bet ir žinomi užsienio šalių ekspertai. Naujosios atominės elektrinės statyba Lietuvoje kelia VATESI naujų, nepatirtų iššūkių, atveria visiškai naują, dar nežinomą veiklos barą.

Bet kuri kita valstybė (pavyzdžiui, Suomija), susidūrusi su analogiškomis problemomis, stengiasi visokeriopai stiprinti reguliatorių (priimama dirbti daugiau žmonių, sudaromos sąlygos tobulintis, didinamas finansavimas ir pan.). Kokie žingsniai stiprinant VATESI numatyti Lietuvoje - šalyje, kuri jau keleri metai skelbia visam pasauliui statysianti naują atominę elektrinę?

Visų pirma, nuspręsta apriboti reguliatoriaus nepriklausomą. Iki šiol VATESI dar yra nepriklausoma nuo kitų institucijų ir už savo veiklą atsiskaito tiesiogiai Lietuvos Respublikos Vyriausybei (premjerui), bet artimiausiu metu reguliatorius turėtų atsidurti kurios nors ministerijų (Aplinkos, Ūkio, Energetikos ar net Sveikatos apsaugos) žinioje.

Apie kokį nepriklausomumą ir interesų nesupriešinimą bus galima kalbėti tada, kai kuriai nors ministerijai pavaldi (arba jos parinkta) organizacija rūpinsis poveikio aplinkai vertinimu, reaktorių technologijos parinkimu, naujosios AE statybos darbais ir pan., o tai pačiai ministerijai priklausanti VATESI turės vertinti minėtų darbų atitiktį branduolinės saugos reikalavimams?

Pavojingas letargas

Antra, kažkas iš valdžios sumąstė (jeigu taupyti, tai taupyti), kad Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija savo svarba kaip nors ypatingai neišsiskiria iš kitų, šalyje taip gausiai "prikeptų", įvairiausių tarnybų, inspekcijų, komisijų. Jeigu taip, tai ją būtina "perleisti" per Saulėlydžio komisijos (dar viena komisija!?) filtrą ir maksimaliai sumažinti (jau atleisti keturi darbuotojai), sujungti, padaryti pavaldžią, kaip minėta, kuriai nors ministerijai.

Tenka priminti, jog supratimas, kad, pavyzdžiui, Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK) yra svarbesnė ir reikalingesnė negu VATESI vien todėl, jog nereikalauja biudžeto lėšų tam, kad save išlaikytų, paprastai nelieka nenubaustas, tai labai akivaizdžiai parodė Černobylio avarija. Voliuntarizmui čia tikrai nėra vietos, deja, Lietuvoje - "svainių krašte" - daug kas vyksta kiek kitaip.

Argi visa tai dar kartą neįrodo, kad Lietuva, deja, tik blefuoja, kalbėdama apie naujos atominės elektrinės statybą, kai tuo metu realūs veiksmai prikišamai rodo, jog, bent jau artimiausiu metu, nieko, išskyrus laukimo būseną, tikėtis neverta?

Nebent naujoji S.Daukanto aikštės rūmų šeimininkė ryžtųsi pažadinti letargo miegui nusiteikusius Lietuvos politikus - energetikos strategus. Tik laikas parodys, kokią šalies energetikos plėtros viziją sieks įgyvendinti Lietuvos prezidentė, kokių veiksmų ji imsis, kokios jėgos ją palaikys ir kokios priešinsis. Nesinorėtų, kad jos nusistatymą lemtų vien išankstinės nuostatos ar pasirinktos (kitų suformuotos?) komandos narių patarimai, juo labiau kad LR Konstitucija nedraudžia LR prezidentui burti visuomeninių konsultantų tarybos ir kliautis kvalifikuotų specialistų ekspertų parama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"