TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujos AE dalybos erzina investuotojus

2007 07 26 0:00
V.Navicko teigimu, kol kas apie galimą Lenkijos pasitraukimą iš AE projekto ir jos pakeitimą nauju partneriu negalvojama, o J.Strodas tvirtino, kad latviai ypatingų reikalavimų nekelia.
LŽ archyvo nuotrauka

Latvija ypatingų reikalavimų nei dėl akcijų dalies naujoje atominėje elektrinėje (AE), nei dėl jos gaminamo elektros energijos kiekio nekelia, priešingai nei apetitu nesiskundžianti Lenkija.

Lietuvoje viešintis ir trečiadienį su ūkio ministru Vytu Navicku susitikęs Latvijos ekonomikos ministras Jurijus Strodas tvirtino, kad "Latvijoje tai yra daugiau ne komercinis, tai labiau nepriklausomybės projektas nuo vieno energijos tiekimo šaltinio".

Vertina saugumą, o ne akcijų dalį

"Nemanau, kad jei mes dalyvausime šiame projekte, mums bus blogiau, todėl mes jame ir dalyvaujame, - po susitikimo žurnalistams aiškino J.Strodas. - Jei yra vienas tiekėjas, tai visada atsiranda galimybė, kad gali atsitikti tai, kas nutiko jūsų kaimyninei šaliai, kuri nėra Latvija (Baltarusijai - aut. past.)."

J.Strodas nesiėmė vertinti Lenkijos keliamo reikalavimo jai parduoti maždaug trečdalį būsimos jėgainės pagaminamos elektros, o Latvijos poreikio nenorėjo įvardyti, tačiau pripažino, kad jai reikėtų maždaug 500 megavatų.

Manoma, kad naujosios AE galingumas bus maždaug 3200 megavatų. Konkretus AE galingumas paaiškės po tarptautinių ekspertų atliktos ekologinės ekspertizės.

Lietuvai, turinčiai daugiau nei trečdalį AE akcijų, turėtų tekti maždaug 1050 megavatų, estai tikslaus reikiamo kiekio nėra nurodę.

"Konkrečių skaičių neįvardijame, nes nenorime sugadinti projekto, todėl mes tokių ultimatumų nekeliame", - dėstė Latvijos ekonomikos ministras.

Latvijos ministras taip pat sakė nematantis ypatingos grėsmės dėl to, kad Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovę sudarys ir privatus kapitalas.

J.Strodas tvirtino, kad Latvijai svarbiausia apsispręsti, kurie klausimai bus sprendžiami bendru šalių sutarimu. Kaip pavyzdį jis pateikia klausimą dėl kitų partnerių priėmimo ir leidimo pasitraukti iš projekto. Jo teigimu, Latvijai nėra ypač svarbus tam tikras AE akcijų skaičius, tai esą bus matoma atlikus galimybių studijų.

Galvojama apie penktą investuotoją

Vis dėlto po griežtų Lenkijos pareiškimų praėjusį šeštadienį Lisabonoje, Lietuvos ūkio ministras V.Navickas trečiadienį Vilniuje užsiminė, kad akcininkai bendru sutarimu spręstų, koks penktasis investuotojas gali būti priimtas į projektą, arba kas pakeistų galbūt kurį nors pasitrauksiantį dalininką.

"Tai bus akcininkų sutarties reikalas susitarti visiems keturiems, kaip priimti penktą kokį nors žaidėją, arba jei iškristų kažkuris, kaip vietoj jo priimti naują", - sakė V.Navickas.

Praėjusį savaitgalį Lenkija pareiškė, kad jai reikės apie trečdalio, arba 1-1,2 tūkst. megavatų, naujos AE Lietuvoje galios, antraip vėliau grasina pasitraukti iš projekto.

V.Navicko teigimu, Lietuvai po sovietmečiu statytos Ignalinos AE jėgainės uždarymo, reikėtų apie 1250 megavatų elektros, tačiau, atsižvelgus į planuojamą turėti 34 proc. naujos atominės akcijų paketą, priklausytų apie 1050 megavatų.

"Mes statome naują dujų turbiną Elektrėnuose ir čia bus 400 megavatų - mes kompensuojame Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko gaminamą elektros energiją", - sakė Lietuvos ūkio ministras.

Vis dėlto, pasak V.Navicko, kol kas apie galimą Lenkijos pasitraukimą ir jos pakeitimą nauju partneriu negalvojama, nes dar tik prasideda šalių derybos.

"Mes supratome tai, kad dabar Lenkija dalyvauja projekte ir visose studijose, kai išaiškėja visi naujos elektrinės parametrai, gaminamos elektros kiekis, akcijų dalis, tada Lenkija įvertina susiklosčiusią situaciją ir arba priima sprendimą investuoti, arba ne", - sakė V.Navickas.

Lietuvos Seimo priimtame Atominės elektrinės įstatyme numatyta, kad Lietuvai teks 34 proc., o kitas akcijas pasidalys partneriai.

Dar liepos pradžioje Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis neatvyko į Vilniuje rengtą visų keturių ministrų pirmininkų susitikimą, kuriame turėjo būti pasirašytas bendras komunikatas dėl jėgainės statybos. Komunikatas taip ir liko nepasirašytas.

Lietuvai AE projekte atstovaus nacionalinio investuotojo bendrovė - trijų kompanijų darinys, į kurį įeis valstybės valdomos AB "Lietuvos energija", AB Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir privatizuota "NDX Energijos" valdoma AB "VST".

Lenkijai projekte atstovaus jos energetikos bendrovė PSE, Estijai - "Eesti Energia", o Latvijai - "Latvenergo". Optimistiškai vertinant, elektrą naujoji jėgainė pradės tiekti 2015 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"