TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujos investavimo gairės - dar žalios

2011 01 03 0:00
Daugiausia krovinių perkraunama šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje, tačiau visų kompanijų tolygi plėtra ir veiklos stabilumas reikalauja platesnio požiūrio į naudą.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Nuo struktūros reorganizavimo pradėtą uosto valdymo reformą norima stumti verslo kompanijų link, tačiau tarpusavyje konkuruojantis privatus kapitalas akylai saugo komercines paslaptis ir permainų skubinti neketina.

Į Uosto plėtojimo tarybos posėdžius, kurie rengiami dukart per metus, ministerijų, savivaldybės ir asociacijų atstovai atvyksta jau susipažinę su svarstymo medžiaga ir nustatę savo pozicijas. Uosto bendruomenė iki tol būna po siūlelį išnarpliojusi visus Vyriausybei numatomus teikti siūlymus. Renginyje paprastai belieka aptarti detales ir balsuoti už parengtą nutarimą.

Tačiau pastarąjį kartą gruodžio mėnesį, likus savaitei iki posėdžio, į darbotvarkę įtrauktas svarbus pranešimas apie naujus Klaipėdos uosto investicijų programos sudarymo principus verslininkus sutrikdė. Uosto vadovui Eugenijui Gentvilui diplomatiškai buvo pasiūlyta neskubėti, nelaužyti nusistovėjusios tvarkos ir išsamiau padiskutuoti. Jis vėliau teigė tai supratęs kaip pritarimą daromai revoliucijai.

Tačiau uosto kompanijos stoti į barikadas dėl artimiausio meto investicijų nesiruošia, nes dauguma numatytų darbų nėra nauji, o perkelti iš ankstesnių neįgyvendintų programų.

Apibrėžė misiją

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovai parengė strateginį veiklos planą, pagal kurį per artimiausius trejus metus numatoma investuoti 712 mln. litų nuosavų ir europinių fondų lėšų. Tai būtų dvigubai daugiau negu 2008-2010 metais.

Uosto plėtojimo taryboje aiškinta, kad debatai dėl valstybės valdomų įmonių skaidrumo ir Vyriausybės iškelta viešumo vėliava esą reikalauja didesnės finansinės grąžos už įmonių valdomą turtą. Kadangi KVJUD nėra įpareigota mokėti pelno mokesčio, pelnas valstybės vardu privalo būti investuotas į valstybinę infrastruktūrą. Uosto administracijos užduotis - investuoti tikslingai, padidinti krovą, verslo uždirbamas pajamas ir mokesčius į valstybės biudžetą.

Skaičiuojama, kad viena tona krovinių direkcijai duoda 4,1 lito pajamų iš rinkliavų, o kitoms transporto grandinės įmonėms - iki 50 litų. Šiemet uoste perkrautas rekordinis 30 mln. tonų krovinių kiekis KVJUD uždirbo 120 mln. litų, o verslui ir biudžetui sudarė sąlygas gauti 1,5 mlrd. litų.

"Direkcijos misija - ne kaupti didesnius finansinius išteklius, bet laiku investuoti ir užtikrinti kuo daugiau pajamų kitiems", - teigė E.Gentvilas pristatydamas 2011-2013 metų investicijas.

Bendrajai uosto infrastruktūrai (gilinimui, navigacijos įrangai, privažiavimo keliams) numatoma skirti 40 proc. investicijų - apytiksliai 288 mln. litų, o privačių kompanijų infrastruktūrai gerinti - daugiau kaip pusę - per 361 mln. litų. Turtui įsigyti (pastatui, laivams, įrangai) planuojami 39 mln. litų, socialiniams projektams (mažos ekonominės grąžos) - 24 mln. litų.

Siekiama, kad investicijos į kompanijų krantines būtų rentabilios. Esamas jų skirstymo modelis turi trūkumų, todėl, E.Gentvilo nuomone, reikia diegti naujus KVJUD ir verslo partnerystės principus: lygiateisiškumo, ekonominio pagrįstumo, skaidrumo, įsipareigojimų vykdymo, prioritetų ir kitus.

Vertinant investicijos naudą, būtų reikalingas jos pagrindimas - verslo planas, panašus į tą, kokį įmonės teikia bankams prašydamos kreditų. Uosto vadovas pateikė keletą pavyzdžių, iliustruojančius, jo manymu, nesėkmingų, ilgo grąžos laikotarpio, investicijų atvejus.

Tačiau krovos kompanijų atstovai, įmonių finansais jaučiantys nuolat banguojančią verslo dinamiką dėl išorės veiksnių ir vidinės konkurencijos, linkę kritikai prieštarauti. Krantinės naudingumą neva dažnai nulemia rinkos sąlygos ir daugelis nenumatytų aplinkybių, todėl KVJUD noras užkrauti įsipareigojimus operatoriams, neatsakant už įmonių ekonominius nuostolius dėl netesėtų KVJUD programų, nesąs priimtinas.

Neatitinka įstatymų

E.Gentvilo paminėtas kaip sektinas pavyzdys naujų bendrovės "Klaipėdos Smeltė" savininkų sprendimas apmokėti projekto koregavimo išlaidas taip pat sulaukė pastabos. Šios uosto įmonės vadovas Rimantas Juška teigė, kad "Klaipėdos Smeltės" savininkai užsieniečiai finansinius įsipareigojimus prisiėmę ne grauždamiesi dėl pakeistos įmonės veiklos ir numatytų kitokių nei projekte krantinės parametrų, o pagal tarptautinę terminalų statybos praktiką. Solidarizuodamasis su kolegomis jis priminė, kad šiemet KVJUD investicijų programa įvykdyta 50 proc. ne dėl operatorių aplaidumo, o dėl to, kad direkcija buvo įvelta į teisminius ginčus.

Kiti Uosto plėtojimo tarybos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad norint tobulinti investavimo taisykles, visų pirma būtina keisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą ir kitus aktus, nustatančius, kas ir kada gali investuoti į valstybinę infrastruktūrą. Be to, socialines uosto funkcijas (žvejybos, pramoginės laivybos, uosto sanitarijos), reglamentuojamas Europos Komisijos, nevalia vertinti vien tik ekonominiu požiūriu.

Kalbėta ir apie tai, kad verslui ypač svarbus darbų tęstinumas keičiantis šalyje politinių jėgų santykiui. Atėjęs naujas ministras neturėtų braukti iš sąmatos to, kas numatyta anksčiau, nes verslas savo planus rengia apie pusantrų metų ir dažnai per vieno ministro kadenciją jų įgyvendinti nespėja. Pasak patyrusių uostininkų, siūlymas viską vertinti ekonominės naudos požiūriu gali sukelti sunkumų pačiai KVJUD. Juk daugiausia pajamų ji uždirba šiaurinėje dalyje, kur veikia trys bendrovės - "Klaipėdos nafta", "Krovinių terminalas" ir "Klasco", apdorojančios iki 20 mln. tonų, arba du trečdalius, uosto krovinių. Remiantis vien tik investicijų pagrįstumo principu, pietinės uosto dalies įmonės naujų krantinių statybų gali niekad nesulaukti. O kaip reikėtų priskirti įmonėms investicijas kanalui gilinti? Ar pasirašant įsipareigojimus būtų vertinamas Rusijos geležinkelių tarifų brangimas ir kitos tranzito kliūtys?

Tokius ir panašius klausimus uostininkai kėlė išklausę KVJUD vadovo pranešimą. Reaguodamas į priekaištą, kad gairės nebuvo aptartos Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijoje, E.Gentvilas pažadėjo, kad 2011 metais "kas juda pagal investicijų programą, tas ir judės". O nauji principai - tai esą diskusija ateičiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"