TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujos jėgainės statyba virsta tikrove

2006 10 26 0:00
"Lietuvos energijos" vadovas Rymantas Juozaitis tikino, kad Baltijos šalių vyriausybės palaiko naujos atominės elektrinės statybą.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Po aštuonerių metų vietoje dabar veikiančios Ignalinos atominės elektrinės gali iškilti nauja iki 4 mlrd. eurų kainuosianti jėgainė.

Trims Baltijos valstybėms investavus 2,5-4 mlrd. eurų, 2015 metais būtų pastatyta nauja vieno arba dviejų reaktorių 800-1600 megavatų galios atominė elektrinė. Tai paaiškėjo vakar, Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos bendrovių vadovams patvirtinus galimybių studijos dėl naujo branduolinio reaktoriaus statybos rezultatus.

"Studijos rezultatai bus perduoti Baltijos šalių vyriausybėms, parlamentams bei plačiajai visuomenei", - teigė "Lietuvos energijos"generalinis direktorius Rymantas Juozaitis.

Naujos jėgainės projekte dalyvaujančių "Lietuvos energijos", "Eesti Energija" ir "Latvenergo" vadovai tikino, kad jų šalių Vyriausybės palaiko šį projektą.

Pusmetį trukusią studiją parengė "Dresdner Kleiwort", "Freshfields" ir "Colenco Power Engineering" konsultantai.

"Kuro dalis sudaro tik 10 proc. visos elektros kainos, todėl atominiam kurui - uranui - pabrangus 3 kartus, elektros energijos kaina didėtų tik 0,2 karto", - teigė Juozaitis.

Pasak jo, naujosios atominės jėgainės gaminama elektra būtų pigesnė, nei dabar gamina Elektrėnų elektrinėje. Preliminariais skaičiavimais elektros pardavimo kaina būtų 15 ct už kilovatvalandę.

Be ekonominės naudos, buvo pabrėžta, kad jėgainė leistų padidinti Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę, ypač nuo Rusijos. Pasak Juozaičio, 2009 metų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva neteks vieno iš svarbiausių energijos šaltinių. Tai yra labai pavojinga, nes "Gazprom" nuosekliai brangina gamtines dujas Lietuvai. Per tris pastaruosius metus jos Lietuvai pabrango tris kartus, o elektros energija - du kartus. Nuo kitų metų Rusija žada dar trečdaliu didinti dujų kainą. Šįkart dėl dujų kainos šuolio prognozuojama, kad šiluminių elektrinių gaminama elektros energija pabrangs net 42 proc., dėl to vartotojams vėl brangs dujos, šiluma ir elektra.

Juozaitis pažymėjo, kad po kelerių metų Vidurio Europos regionas apskritai pajus elektros energijos stygių, todėl šalys privalo didinti savo energetinę nepriklausomybę.

"Lietuvos energijos" vadovo teigimu, projektą pajėgios finansuoti trijų Baltijos šalių energetikos bendrovės "Lietuvos energija", "Eesti energia" ir "Latvenergo".

"Eesti energia" pajėgi finansuoti du tokius projektus, "Latvenergo" irgi yra stipresnė už mus. "Lietuvos energija", kuri yra atskyrusi skirstomuosius tinklus, yra silpniausia. Tačiau turime schemą, kuri numato, jog "Lietuvos energija" šį projektą finansuos iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės amortizacijos. Savų lėšų mums reikės apie 30 proc., kitos lėšos bus pritrauktos iš bankų", - sakė Juozaitis. Galutinis lėšų poreikis ir būsimos jėgainės galingumas paaiškės, kai po 2-4 metų, kaip planuojama, bus išrinktas projekto rangovas.

Projektui įgyvendinti bus sukurta jo valdymo kompanija, jos akcijas lygiomis dalimis valdys trys energetikos bendrovės. Kol kas neaišku, ar bus kviečiamos dalyvauti projekte kitų šalių energetikos bendrovės, nors norinčiųjų yra daug.

Projektu susidomėjo Vokietijos energetikos milžinės E.ON Švedijos padalinys "E.ON Nordic", Čekijos valstybės valdoma energetikos grupė CEZ ir Prancūzijos "Areva". Seniau svarstyta, kad projektas bus įgyvendinama kartu su dviem partnerėmis - Latvija ir Lenkija. Pasak Juozaičio, bus svarstoma galimybė į projektą iš dalies įtraukti ir kitų šalių kompanijas.

"Daugelis didžiųjų Europos kompanijų kalba su mumis apie galimybę jame dalyvauti. Tai ženklas, kad projektas tikrai geras. Jis dabar yra pasaulio dėmesio centre dėl to, kad rengiamas trijų šalių ir dėl didelio visuomenės pritarimo", - kalbėjo "Eesti Energia" valdybos pirmininkas Sandoras Liive.

"Lietuvos energijos" teigimu, iš 26-ių pasaulyje gaminamų atominių reaktorių tipų Lietuvoje galėtų būti statomi 11 tipų reaktoriai ir, anot projekto dalyvių, neatmetama nė viena šalis ar modelis, o geriausias bus pasirinktas konkurso būdu.

Ekspertų atrinktų 11-os reaktorių tipų sąraše yra "Hitachi", "General Electric", "Areva Nuclear Power", "Westinghouse", "Mitsubishi Heavy Industries", "Atomstrojeksport", "Atomic Energy of Canada" gaminami atominiai reaktoriai. Pasak "Lietuvos energijos" vadovų, visi jie atitinka Tarptautinės atominės energetikos agentūros reikalavimus ir pasaulyje yra jau veikiantys. Jų eksploatavimo laikas - nuo 40 iki 60 metų.

Remiantis pirminiais įvertinimais, Ignalinos infrastruktūra tinkama naujo reaktoriaus statybai. Panaudotą kurą laikinai saugoti būtų galima iki šiol naudojamoje saugykloje, o sprendimai dėl ilgalaikio iki šiol bei ateityje panaudoto branduolinio kuro saugojimo bus priimti pagal ES teisės aktų reikalavimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"