TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujos konkursų sąlygos brangins statybas

2011 11 11 8:49

Klaipėdos uosto rangovams laimėtų konkursų laurai apkarsta, kai paaiškėja, kad pasiūlius mažiausią kainą laimėtas įgyvendinti projektas neapima visų darbų ir išlaidų - vietoj naudos laukia pretenzijos ir papildomos išlaidos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) šimtų milijonų litų vertės viešieji pirkimai kaip saldus masalas vilioja ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio statybos kompanijas, kurioms tenka įgyvendinti jau parengtus projektus.

Projektavimas kainuoja iki dešimtadalio darbų vertės, kartais šimtus tūkstančių, o kartais - kelis milijonus litų. Uosto vadovybė džiaugiasi, kad šiemet pasibaigęs konkursų etapas gerokai skyrėsi nuo ankstesniųjų, nes negauta skundų. Tačiau ginčų su rangovais dėl papildomų darbų maratonas vis dar tęsiasi.

Pranešta, kad rengiami net 5 ieškiniai teismui dėl projektuotojų klaidų žalos. Tačiau patys projektuotojai tikina nieko apie tai negirdėję.

Vien tik blogi projektai?

Uosto investicijoms šiemet skirta 131, mln. litų, o per 10 mėnesių atlikta darbų už 110,9 mln. litų, įvykdyta 84 proc. plano. "Toks lygis dar niekada nebuvo pasiektas. O mažiau pinigų panaudota dėl sutaupytų konkursuose lėšų ir darbų vėlavimų", - pažymi Roma Mušeckienė, KVJUD infrastruktūros direktorė.

Vardydama nebaigtus darbus, ji negailėjo kritikos rangovams. "Birių krovinių terminalo geležinkelio projektuotojai net nesugebėjo įvykdyti reikalavimų - uždengti geležinkelio plokštėmis, kad galėtų privažiuoti krovininės mašinos. Projektas praėjo ekspertizę, jie gavo statybos leidimą, o mes žiūrim - nebėra tų plokščių. Dar balandžio mėnesį į tai atkreipėme dėmesį, projektuotojai iš savo lėšų tas plokštes suprojektavo. Bet reikės skelbti atskirą rangovo parinkimo konkursą, nes tų plokščių vertė - per milijoną litų. Ir tai užims nemažai laiko. Viename kelių tiesimo kartu su plokščių pirkimu konkurse galbūt būtume gavę geresnę kainą, o dabar, kai jis išskaidytas į 2 dalis, projekto vertė išaugs", - apie 30 mln. litų kainuojančio objekto galimą pabrangimą ir pabaigtuvių vėlavimą kalbėjo R.Mušeckienė.

Kitas daug rūpesčių sukėlęs objektas - bendrovės "Bega" krantinių ir prieplaukų statyba. Šiuo metu atlikta mažiau nei pusė darbų iš numatytų 52 mln. litų. "Nebus baigtas laiku, esame apsitarę, kad sutiksime pratęsti terminą 3 mėnesiams, iki kovo. Nevykęs projektas, nes dalis polių būtų neatlaikę projektinės galios, juos teko pailginti 3,5 metro, tačiau ir dabar suprojektuoti dar neatlaiko, reikia kito sprendimo", - aiškina infrastruktūros direktorė.

Grūdų terminalo geležinkelis baigtas, bet neuždengtas gelžbetoninėmis plokštėmis. Paaiškėjo, kad buvo bandoma vienas medžiagas pakeisti kitomis, bet direkcija "nepasidavė rangovo provokacijoms" - jis priverstas užsisakyti tas, kurios numatytos projekte. Šie darbai nebaigti laiku, nes plokštės tebegaminamos. Rangovui, bendrovei "Skinest Baltija", iš 2,6 mln. litų esą sumokėta tik 0,6 mln. litų. Konteinerių terminalo 143 krantinės statyba taip pat neišvengė kliūčių - darbų atlikta už beveik 11 mln. litų, likusieji padaryti už 5 mln. litų. Trukdo tai, kad vis dar atsiranda papildomų darbų ir procedūrų dėl blogai parengto projekto. Net ir paminklas Smiltynėje žuvusiems jūrininkams "Albatrosas" bus užbaigtas daug vėliau - gruodžio mėnesį. Sutvarkyti prieigų rangovas negalėjo taip pat dėl prasto projekto.

Konkursus sujungs

Uosto darbų pirkimus žadama stambinti ir jau kitų metų sąmatoje numatytų objektų projektavimą, techninę priežiūrą bei statybą numatoma įtraukti į vieną konkursą. Tikslas - kad KVJUD nebeturėtų sąlyčio su keliais projekto dalyviais, kaip yra dabar, o už vykdomą darbą būtų atsakingas pagrindinis rangovas.

"Projektai kaip buvo nekokybiški, taip ir liko, nors šiek tiek gerėja. Kad ateityje mažiau būtų vargo dėl projektuotojų, skelbsime bendrą rangovo konkursą: projektavimo, priežiūros ir statybos. Tada jie tarpusavyje galės peštis", - juokavo R.Mušeckienė.

Paprašius nurodyti bent vieną pavyzdį, kai rangovų darbas tenkina, buvo paminėtas Šventosios uosto vidinio baseino krantinių ir prieplaukų statybos projektas. Būtent šiuo atveju pasitvirtino bandymas skelbti vieną konkursą. KVJUD pasirinko bendrovę "Hidrostatyba", o ši sudarė projektavimo sutartį su "Sweco hidroprojektu". O kaip šiedu "tarpusavyje makalavosi", jau esą ne užsakovo reikalas.

R.Mušeckienė pasidžiaugė, kad atlėgo įtampa dėl kompanijos "Latvijas tilti" veiklos tempų. "Keleivių ir krovinių terminale nuo statybos pradžios iki rudens buvo panaudoti 22 mln. litų, kai visa objekto vertė - 112 mln. litų. Rangovai per pastaruosius 2 mėnesius sugebėjo atlikti darbų už 10,3 mln. litų. Tad matome, kaip stipriai jie pasitempė. Yra tikimybė, kad darbai bus atlikti anksčiau nei planuota", - sakė ji. Šio terminalo jūrinė dalis turi būti pastatyta iki 2013 metų vasaros.

Dėl prieplaukų projektavimo vienu metu taip pat būta trinties, nes paaiškėjo, kad pirso ilgis gali neatitikti laivų ilgio. Tačiau KVJUD nutarė kol kas projekto nekeisti, o tai daryti vėliau, kai bus žinomas linijos operatorius ir jo laivų parametrai.

Trūksta laiko ir pinigų

Įmonės "Sweco hidroprojektas", suprojektavusios Keleivių ir krovinių terminalo krantines, projektų vadovas Audrius Bunevičius LŽ patikino, kad jam netekę išgirsti KVJUD pretenzijų dėl darbo kokybės. Tačiau jis mano, kad šio užsakovo reiklumas perdėtas. "Mes niekada nesistengiame ko nors paslėpti ir dirbame sąžiningai. Tik uosto krantinės statytos prieš 30-40 metų, nebelikę tų laikų dokumentacijos. Prieš atliekant rekonstrukciją neįmanoma nustatyti visko, kas slypi po vandeniu. Pavyzdžiui, kad giliai po gruntu yra senas miesto kolektorius. Nei topografija, nei geologinis tyrimas to nerodo. Tai paaiškėja pradėjus kalti įlaidus, tada atsiranda papildomų darbų", - aiškina A.Bunevičius.

Jo požiūriu, vienas konkursas visiems darbams objekte atlikti uosto direkcijai būtų naudingas, nes ji atsakomybę dėl nenumatytų dalykų užkrautų rangovui. "Tokiu atveju statybos turėtų pabrangti, nes rangovui siūlant kainą tektų apsidrausti", - teigia projektų vadovas.

Svarbiausia priežastis, dėl ko KVJUD priekaištauja projektuotojams, - trumpas terminas. Gauti statybos leidimą trunka 45 dienas, atlikti ekspertizę, geriausiu atveju, užima 2-3 savaites. Geologiniai tyrinėjimai, ypač žiemą, užtrunka iki 3 mėnesių. "Procedūroms prireikia pusmečio, o tiek dažnai būna skirta visam projektavimui. Buvo uoste keletas objektų, dėl kurių trumpų projektavimo terminų mes net nedalyvavome konkurse. Nuolat kalbamės su direkcija, kad atsižvelgtų į pastabas, mūsų darbiniai santykiai pakankamai dalykiški", - patikino A.Bunevičius.

Bendrovės "Pramprojektas" generalinis direktorius Marius Vaivada atsisakė veltis į diskusijas ir komentuoti projektuotojams išsakytą kritiką. Kauno bendrovė jau beveik 20 metų darbuojasi uoste, jos atsparumas pretenzijoms yra tvirčiausias. M.Vaivados nuomone, projektavimo sąlygos uoste nėra išskirtinės, visur vyrauja panašios procedūros. Viešasis sektorius užkrauna projektuotojams tiek daug dalykų, kuriuos atlikti trukdo trumpi terminai. "Su uosto direkcija santykiai puikūs, mums niekas nereiškia pretenzijų dėl darbo kokybės, o problemų kyla tik darbinių, jos išsprendžiamos ir valdomos. Visi esame apsidraudę, prireikus į santykius įsiterpia draudimas", - aiškino M.Vaivada.

Tačiau bendrovės "Hidrosfera" direktorius Arvydas Bielinis, gindamas profesinę garbę, atkirčio žodžių KVJUD nepagailėjo. "Atlikta visų mūsų projektų ekspertizė. Krantinės - ypatingas statinys, jų projektas negali būti prastas. Tai kodėl tuos projektus iš mūsų ima ir pinigus moka? Gal kam kompetencijos trūksta? Mes dirbame uoste nuo 1996 metų, ir visą laiką mūsų projektai buvo geri. Dabartinė uosto vadovybė vis gąsdina, bet jau pripratome. Buvo pateikusi ir vieną pretenziją dėl delspinigių, paskui atsiėmė. Problema glūdi kitur - statybininkai laimi konkursus pasiūlę žemiausią kainą, paskui ieško būdo, kaip iš direkcijos ištraukti papildomų pinigų", - aiškino A.Bielinis.

Jis taip pat mano, kad naujų uosto statybų kainos kils. Kai bus skelbiami rangos ir projektavimo konkursai, statybininkai dalyvaus  pasiskaičiavę išlaidų atsargą papildomiems darbams. Laimėtojo rizika uosto direkcijai nemažai kainuos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"