TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujos technologijos neišstumia SMS

2016 08 23 6:00
Per metus išsiunčiama milijardai SMS žinučių. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Neseniai bendravimas trumpaisiais pranešimais (SMS) buvo labai populiarius ir nešė telekomunikacijų bendrovėms milijardinį pelną. Išmaniųjų telefonų atsiradimas ir jiems pritaikytos programėlės padėtį keičia – SMS kasmet siunčiama vis mažiau, nors telekomunikacijų bendrovės vis dažniau siūlo planus, kurie neriboja pranešimų kiekio.

Nors naujosios technologijos pamažu išstumia SMS, regis, jie dar ilgai išliks viena iš pagrindinių bendravimo telefonais priemonių. Mat SMS kaip pagrindinę susisiekimo su klientais priemonę dažnai naudoja bankai, avialinijos, paštas ir kiti paslaugų tiekėjai.

Pranešimų mažėja

Operatorės „Omnitel“ tinkle SMS pranešimų kiekis po truputį mažėja. Pernai, lyginant su 2012 metais, SMS pranešimų buvo išsiųsta dešimtadaliu mažiau. „Tam įtakos turi ir sparčiai augantis mobiliųjų duomenų vartojimas, nes žmonės bendrauja per įvairias socialinių tinklų programėles. Jos leidžia pagyvinti tekstus nuotraukomis, paveikslėliais, o pokalbius tęsti naudojant įvairius įrenginius – išmaniuosius telefonus, planšetinius ar įprastus kompiuterius“, – „Lietuvos žinioms“ teigė telekomunikacijų kompanijos „TEO LT“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Vis dėlto jis tikino, kad SMS pozicijų užleisti neketina. Pavyzdžiui, vartotojo identifikacija per SIM kortelę suteikia gerokai daugiau saugumo perduodant informaciją, todėl tai ir yra naudojama pasirašant elektroniniu parašu. Be to, SIM kortelės yra efektyvesnis būdas teikti daiktų interneto paslaugas, pavyzdžiui, nuskaitant elektros skaitiklių duomenis nuotoliniu būdu. „Todėl tikėtina, kad, spartėjant daiktų interneto plėtrai, SMS ne tik neišnyks, bet ir išgyvens renesansą“, – spėjo A. Stasiulaitis.

Telekomunikacijų kompanijos „Tele2“ perduodamų SMS pranešimų per metus sumažėjo apie 8 proc. „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas mano, kad trumpųjų pranešimų populiarumo mažėjimą lemia dvi priežastys: mažėjančios ir pokalbių, ir interneto kainos.

„Žmogui dabar paprasčiau paskambinti negu rašyti žinutę. Be to, galima atsisiųsti į telefoną ne vieną susirašinėjimo programėlę, pavyzdžiui „Facebook Messenger“ ar „WhatsApp“. Tų programėlių yra daug. Jos susirašinėjimui naudoja internetą“, – dėstė A. Baranauskas.

SMS kaip pagrindinę susisiekimo su klientais priemonę dažnai naudoja bankai, avialinijos, paštas ir kiti paslaugų tiekėjai.

„Tele2“ atstovas priminė, kad dauguma mobiliųjų operatorių siūlomų populiariausių planų neriboja nei SMS kiekio, nei pokalbių laiko. Klientai už fiksuotą mėnesinį mokestį gali šnekėti valandų valandas ir siųsti šimtus SMS. „Manau, kad tokį planą pasirinkęs klientas dažniau paskambins negu rašys žinutę“, – svarstė jis.

A. Baranauskas priminė, kad SMS išpopuliarėjo prieš 15–20 metų, kai pokalbiai kainavo gerokai daugiau negu pranešimai. „Dar 2000 metais pokalbio minutė kainavo 1,5 lito, o žinutė – gerokai pigiau. Tad žinoma, kad žmonės rinkdavosi rašyti pranešimus užuot brangiai šnekėję telefonu“, – kalbėjo jis.

A. Baranauskas nenorėjo spėlioti, ar naujos technologijos ilgainiui išstums SMS. „Trumpieji pranešimai „laidojami“ jau seniai. Bet žmonės jais naudojasi. Nepamirškime, kad per metus išsiunčiama milijardai SMS žinučių. Iš tikrųjų tai yra nepaprastai populiari bendravimo priemonė. Ne visada gali paskambinti, arba žinai, kad neatsilieps kitas žmogus, todėl rašai žinutę. Niekas nežino: gal SMS išnyks greitai, o gal gyvuos kelis dešimtmečius“, – svarstė jis.

„Tele2“ atstovas pabrėžė, kad SMS yra viena iš trijų populiariausių telekomunikacijų bendrovių paslaugų kartu su pokalbiais ir interneto duomenimis. „Prieš keletą metų daugelis klausinėjo, kada baigsis pokalbių telefonais era, kada žmonės pradės skambinti per internetą naudodamiesi „Skype“ ir kitomis programomis. Bet pokalbių epocha nesibaigė ir nesibaigs“, – kalbėjo A. Baranauskas.

„Bitės“ tinkle išsiųstų SMS per 5 metus sumažėjo apie 50 proc. – nuo 665 mln. pranešimų 2011 metų pirmąjį ketvirtį iki 333 mln. pranešimų 2016 metų pirmąjį ketvirtį.

Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas, mano, kad „Bitės“ klientai itin aktyviai pasinaudoja įvairiomis naujomis bendravimo formomis, pažangesnėmis ir siūlančiomis daugiau galimybių nei SMS.

„Tarp „Bitės“ klientų sparčiai populiarėja mobilusis internetas (dabar juo naudojasi beveik pusė visų mūsų klientų), o mobiliojo interneto vartotojų skaičius auga sparčiausiai tarp visų mobiliojo ryšio bendrovių. Taip pat sparčiai auga išmaniųjų telefonų skvarba (dabar jau daugiau nei 90 proc. naujai perkamų telefonų „Bitės“ tinkle yra išmanieji), o pasaulyje vis daugėja įvairių mobiliųjų programėlių, kuriomis galima bendrauti, pavyzdžiui, „Facebook Messenger“, „Viber“, „WhatsApp“ ir kitos“, – kalbėjo A. Mickevičius.

Pasak jo, „Bitės“ klientai daugeliu šių bendravimo programėlių gali naudotis nemokamai (neapmokestinant megabaitų) arba už simbolinį mokestį per mėnesį. „Visa tai lėmė, kad nauji bendravimo būdai po truputį keičia naudojimąsi SMS, kas anksčiau buvo kone vienintelė tekstinių žinučių siuntimo priemonė telefone“, – pastebėjo „Bitės“ rinkodaros vadovas.

A.Mickevičius prognozavo, kad naudojimasis SMS ir toliau palaipsniui mažės, nes daugėja ir daugės naujų bendravimo būdų, kuriuos pasirenka vartotojai. „Tikėtina, kad artimiausius 5 metus SMS vis dar bus naudojamasi, tačiau atsirandant naujoms technologijoms ir programėlėms, SMS po truputį užleis pozicijas modernesniems bendravimo būdams“, – spėjo jis.

SMS konkurentai

1995 metais Europą pasiekė technologija, kuri leido siųsti ir priimti tekstinius pranešimus mobiliaisiais telefonais. 2012 metais ši technologija pasiekė populiarumo viršūnę, vien Vokietijoje išsiųsta 59 mlrd. žinučių, kurių ilgis ne daugiau kaip 160 simbolių. Nuo tada SMS populiarumas ėmė mažėti: 2013 metais išsiųsta 38 mlrd., 2014-aisiais – 22,5 mlrd. pranešimų. O 2015 metais SMS siuntimas, palyginti su 2012-aisiais, sumažėjo perpus.

Dabar vokiečiai kasdien išsiunčia apie 700 mln. žinučių naudodamiesi programėle „WhatsApp“. Ši programėlė leidžia siųsti tekstinius pranešimus, nuotraukas bei skambinti naudodama interneto ryšį, nepriklausomai nuo to, kokį planą yra pasirinkęs klientas. Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“, kuriam nuo 2014 metų priklauso „WhatsApp“, kaip alternatyvą siūlo „Facebook Messenger“. Jau dabar šis priedėlis gali atlikti pačius įvairiausius nurodymus – nuo apmokėjimo už paslaugas iki taksi iškvietimo. 2016 metais „Facebook Messenger“ naudojosi 800 mln. žmonių visame pasaulyje.

Lenktynėse dalyvauja ir „Apple“. Kompanijos pasiūlyta susisiekimo telefono ryšiu alternatyva – „iMessage“ paleista 2011 metais, veikia „iPhone“, „iPad“ ir „Mac“ kompiuteriuose.

2012 metais Šveicarijoje pasirodė „Threema“. Ši tarnyba uždirba iš konfidencialumo. Kompanija tikina, kad jos taikoma būdas šifruoti pranešimus patikimai saugo komunikaciją nuo pašalinių. Po to, kai Edwardas Snowdenas paskelbė JAV slaptųjų spec. tarnybų susirašinėjimą internete, „Threema“ ir kitų „patikimų“ duomenų siuntėjų populiarumas gerokai išaugo.

Kinijoje, kur Vakarų kompanijų operatorių komunikacijos dažnai blokuojamos, paplito vietinės alternatyvios SMS. Telekomunikacijų koncerno „Tencent“ interneto platformos „WeChat“ naudotojų skaičius neseniai pasiekė 650 milijonų – tik per vienus metus augimas pasiekė 39 procentus.

Kai kas labiau mėgsta SMS

„Tie, kurie iš savo mobiliojo telefono siunčia pranešimą ar fotografiją, dažniausiai naudojasi internetu“, – sako Vokietijos federalinio informacijos telekomunikacijų ir kompiuterių technologijų susivienijimo BITKOM generalinis direktorius Bernhardas Rohlederis. Bet, jo nuomone, bendravimo programėlės SMS žinučių neišstums netgi vidutinėje perspektyvoje.

Tekstinius pranešimus iš savo mobiliųjų telefonų pirmiausia siunčia vyresnio amžiaus žmonės, o taip pat tie, kurie tiesiog įprato juos rašyti. Be to, SMS naudoja daugelis firmų: bankai ir avialinijos siunčia SMS savo klientams, nurodydami vienkartinius slaptažodžius ar įsėdimo talonų numerius, geležinkelių kompanijos informuoja apie traukinių vėlavimą, o pašto tarnybos – apie siuntinių pristatymą.

Liepos mėnesį Lietuvos paštas paskelbė, kad nuo šiol apie gautą registruotąją siuntą Lietuvos pašto klientai galės būti informuojami ir elektroninėmis priemonės – SMS žinutėmis arba el. paštu. Įdiegus šią naujovę gyventojai esą greičiau ir patogiau sužinos apie gautą siuntą, kuri saugoma ir atsiimtina iš pašto.

Vis dėlto, uždirbti iš SMS, kaip anksčiau, telekomunikacijų operatoriams nepavyksta. Lietuvoje dauguma operatorių siūlomi planai jau neberiboja SMS ir pokalbių skaičiaus. Tuo metu Vokietijoje, kur tekstiniai pranešimai kainuoja iki 9 centų, fiksuotų tarifų naudotojai dažnai neturi mokėti papildomai už SMS siuntimą. Taip pat pranešimai, kuriuos kompanijos siunčia savo klientams, dažniausiai apmokami didmeninėmis kainomis su didelėmis nuolaidomis.

Milijardinių pajamų iš SMS laikai baigėsi. Pagal konsultacijų bendrovės „Dialog Consult“ duomenis, 2009 metais tekstiniai pranešimai sudarė 11 proc. mobiliųjų operatorių apyvartos, o 2014 metais – tik apie 5 procentus.

Programėlės verslui

Tuo tarpu nemokamą „WhatsApp“ programėlę planuojama pritaikyti verslo srityje, kur iki šiol dominuoja SMS pranešimai. Kompanijos bendrasavininkas Janas Kumas interviu Vokietijos naujienų agentūrai dpa pareiškė: „Prisiminkime, kas SMS buvo siekiama nustatyti du komunikacijų kanalus – vieną – tarp žmonių, kitą – tarp kompanijų ir žmonių. Pirmąją užduotį mes (WhatsApp) įvykdėme, bet tikime, kad galime pasiekti ir antrąją.“

Kai kurie ekspertai įžvelgia naujų programėlių augimo potencialą. Manoma, kad „WhatsApp“ ir „Facebook Messenger“ pamažu virs platformomis, siūlančiomis įvairiausias paslaugas, pavyzdžiui, restorano staliuko užsakymą. Be to, „WhatsApp“ patikimiau šifruos komunikaciją savais kanalais, tokiu būdu didindama šansus tapti tarpininke tarp kompanijų ir jų klientų.

Indijoje jau pradėjo veikti firma, priimanti sumuštinių užsakymus per „WhatsApp“. Kitas smulkusis verslas per šią platformą parduoda šokoladą. Kol kas neaišku, ar tai tik pavieniai atvejai ir didelės ekspansijos pradžia. Programėlės savininkai tiki savo sėkme ir aktyviai kuria instrumentus ir pasiūlymus, kurie leidžia įvairiausioms kompanijoms efektyviai bendrauti su klientais.

Kol kas SMS (SMS – Short Mesage Service, – angl.) pranašumas prieš kitas susisiekimo priemones išlieka, nes veikia kiekviename telefone ir šiems pranešimams siųsti nebūtina interneto prieiga. Tačiau anksčiau ar vėliau prie mobilaus interneto prisijungs visas pasaulis. Tada SMS pranašumas išnyks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"