TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujosios taisyklės praplės žemdirbių galimybes

2015 12 17 6:00
Deklaruojant valdas paramai gauti, bus įskaitomi ir landšafto elementai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Žemės ūkio ministrės patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis šiek tiek praplečiamos ūkininkų galimybes gauti daugiau paramos, kurią kasmet moka Nacionalinė mokėjimo agentūra. Tačiau pačių taisyklių net žemdirbiams atstovaujančios organizacijos nė akyse nėra mačiusios.

Taisyklių rengėjai dar vengia komentuoti, kas pakeista, nes, kaip LŽ teigė Žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Božena Zaborovska-Ždanovič, dar neparengtas taisyklių apibendrinimas. Nacionalinė mokėjimų agentūra taisyklių irgi nekomentuoja taisyklių, kol nėra parengtas oficialus pranešimas, nors taisyklės ministrės įsakymu buvo patvirtintos daugiau nei prieš 10 dienų.

Daugiau erdvės fantazijai

Kaip LŽ kalbėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, iš tikrųjų remtinos 2015 metų žemės ūkio paskirties žemės valdos jau buvo deklaruojamos pagal naująsias taisykles, kurios, kaip tikimasi, buvo tik patobulintos. Pagal senąsias taisykles, nustatytas 2007–2014 metų paramos laikotarpiui, žemė buvo deklaruojama 2014 metais.

Taisyklių projektą žemės ūkio bendrovių vadovai ir specialistai aptarinėjo konferencijoje, ir „didelių didskusijų iš salės“, kaip teigė E. Pranauskas, nebuvo. Naujosiose taisyklėse kai kas pagerinta. Pavyzdžiui, išplečiama dirbamos žemės plotų žalinimo bazė. Anksčiau buvo nustatyta, kad atidirbusią žemę galima žalinti tik baltyminiais augalais ir pūdymais, o dabar jau bus galima auginti ir tarpines kultūras.

„Žemės ūkio bendrovės susitvarko vykdydamos sėjomainą – arba užsėdamos baltyminėmis kultūromis, arba žole, – sakė asociacijos direktoriaus pavaduotojas. – Ši problema aktualesnė ūkininkams. Iki šiol jie ekologiškai svarbiuose plotuose galėdavo sėti tik pupas arba žirnius, o dabar galės sėti ir tarpines kultūras.“

Pasak E. Pranausko, rėmimui bus jau užskaitomi ir kai kurie landšafto elementai – medžiai, kūdros, laukų pakraščiai. „Dar sunku numatyti, kaip tai atrodys praktiškai, nes kol kas nėra patirties, tad nežinia, kaip bus vertinamos medžių grupės, kaip bus nustatomos ribos“, – svarstė pašnekovas.

Jo nuomone, jau nebus papildomų sunkumų pildant paraiškas gauti paramą, kaip pirmaisiais metais, kai žemė buvo deklaruojama pagal naująsias taisykles.

Neaiškios perspektyvos

Nežinojo, kaip komentuoti naująsias taisykles, ir Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, nes „jos dar oficialiai nepristatytos“, o į rūmų pasiūlymus ministerija ne visada atsižvelgia.

Antai ir dabar, anot jo, dar nėra tekę matyti, kaip atrodys paramos programos. „Mūsų nuomone, jau metų pradžioje reikia nustatyti, koks yra kiekvienos žemės ūkio rėmimo srities potencialas ir kokios sumos bus skirstomos, kad vėliau nebūtų nesusipratimų, – LŽ kalbėjo rūmų vadovas. – Nemanau, kad buvo sudėtinga tai padaryti per savivaldybių žemės ūkio skyrius, seniūnijas. Be abejo, galutinio rezultato dabar dar nebūtų, tačiau pagal turimus išteklius jau būtų buvę galima nustatyti skirtinos paramos balus. To nebuvo padaryta, ir pinigų poreikis išaugo keleriopai.“

Todėl, anot pašnekovo, didelė dalis ūkininkų jau investavo į projektus, o dabar nežino, kaip ir kada investicijos atsipirks.

„Rėmimo potencialas nebuvo nustatytas ir šių metų pradžioje, o pristigus lėšų dalis projektų buvo atmesta. Jei žmonės būtų apsiskaičiavę, kad nepatenka tarp remiamųjų, gal būtų ir projektų nerengę“, – svarstė A. Stančikas.

Kooperacija nežinioje

Jo nuomone, kol kas labiau kalbomis remiama kooperacija, todėl ir dabar nežinia, kaip ūkininkai bus skatinami burtis į kooperatyvus. Čia ir vėl, rūmų vadovo nuomone, pirmiausia reikėtų aptarti, kokios yra galimybės remti kooperatyvus Kaimo plėtros programos lėšomis.

„Šiandien didelė dalis kooperatyvų negali planuoti investicijų į logistiką: labotatorijų įrangą, pienvežius, transportą. Pagal taisykles kooperatyvai logistikai gali skirti 20 proc. lėšų nuo žaliavos perdirbimo, tačiau juk ne visi perdirba. Vadinasi, neturėdamas perdirbimo padalinio, kooperatyvas negali investuoti į pienvežius“, – kalbėjo A. Stančikas. Tačiau tai, anot jo, dabarties problemos, o kas gali keistis 2016 metais, dar nematyti.

Šimtai milijonų per metus

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pranešė, kad iki gruodžio 9 dienos išmokėjo 253,4 mln. eurų išmokų už 2015 metais deklaruotus plotus, atitinkančius paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus.

Pagal vienkartinės išmokos už plotą schemą išmokėta 117,8 mln. eurų, pagal žalinimo paramos schemą – 56,4 mln. eurų paramos, už pirmuosius hektarus išmokėta – 49,7 mln. eurų, jauniesiems ūkininkams – per 4 mln. eurų. Daugiau kaip 33 tūkst. pienininkų pasiekė per 17,2 mln. eurų susietosios paramos už pienines karves. Susietosios paramos už plotą pareiškėjams išmokėta 8,1 mln. eurų.

Tiesioginės išmokos už 2015 metais deklaruotas valdas bus baigtos mokėti iki kitų metų birželio 30 dienos.

Parama už žemės ūkio naudmenas

LaikotarpisIšmokėta, eurai
Už 2010 m278 874 486
Už 2011 m297 561 445
Už 2012 m316 880 306
Už 2013 m347 295 320
Už 2014 m338 830 206
Už 2015 m.259 mln.*

*Išmokėta iki 2015 m. gruodžio 9 dienos

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"