TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujovių naudą įrodo lauko dienos

2016 05 28 6:00
Nuo šiol įmonės asortimente ūkininkai galės pasirinkti skystąją azoto trąšą su 3 arba 6 procentais sieros. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Įtarus žemdirbys neskuba pasitikėti net ir labai naudingų naujovių reklama, kol pats nepamato ir nepaliečia. UAB „Agrochema“ šią paprastą tiesą patvirtina jau tradiciniais lauko dienų renginiais, kuriuos organizuoja savo partnerių ūkininkų laukuose.

Trečiadienį geras pusšimtis žemdirbių ir žemės ūkio specialistų iš visos Lietuvos vertino Radviliškio rajono Pociūnėlių ūkininko Rimanto Garucko valdas, kuriose lauko dienų renginys vyko nebe pirmą kartą. Ūkininkas noriai priėmė „Agrochemos“ pasiūlymą savo laukuose išbandyti naująjį gaminį – skystąsias azoto trąšas su dvigubu sieros kiekiu bei panaudoti dvi augalų tręšimo technologijas – įprastą barstymą ir purškimą bei jų derinius.

Rimantas Garuckas: „Žemdirbio darbas yra kūrybinis. Kiekvienas esame menininkas ir turime savo teptukus. Kokia spalva augalą nudažai, tokį ir turi.“

Atsižvelgdama į ūkininkų pageidavimus, „Agrochema“ kartu su A. Stulginskio universiteto Aplinkos ir ekologijos instituto mokslininkais padvigubino sieros kiekį skystosiose azoto ir sieros trąšose. Nuo šiol ūkininkai gali rinktis šią trąšą su 3 arba 6 proc. sieros. Šios trąšos yra skirtos geriau patenkinti sieros trūkumui jautrių augalų poreikį, bet naudingos ir kitiems augalams tręšti, ypač ūkininkaujant lengvesnės mechaninės sudėties dirvožemiuose.

„Mėgstu daug eksperimentuoti, bandyti, skaičiuoti. Kai įpranti tręšti tradiciškai, biriosiomis trąšomis, pereiti prie kitos technologijos sudėtinga, tačiau kai tiekėjas padeda apsirūpinti trąšų laikymo cisternomis ir dar pats jas atveža, viskas daug paprasčiau“, – kalbėjo renginio šeimininkas R. Garuckas, kuris vadovauja ir Radviliškio krašto ūkininkų sąjungai.

„Mūsų, ūkininkų, gyvenimas toks sumišęs, kad pamirštame, jog augalui reikia įvairių medžiagų. Nukrypstame į fungicidus, mikroelementus, visokius biologinius preparatus, o kai paklausi, kokių makroelementų laukas yra gavęs, daug kas tik patyli, – neslėpė pašnekovas. – Visada stengiuosi žmonėms paaiškinti, kad jei nebus pagrindinio tręšimo, galima nors švęstu vandenėliu laukus laistyti. Nepatręšti augalai būna neatsparūs ligoms, neturi imuniteto. Juk ant palinkusio karklo visos ožkos lipa, o jei karklas užaugs tiesus, stiprus, ožkos jo jau nepasieks.“

Ūkininkas drauge su įmonės vadybininku nagrinėjo augimo reguliatoriaus poveikį bei spėjo būsimą derlių

Į laukus

Ūkininkas valdo 470 ha dirbamos žemės. 200 ha užsėta kviečiais, 150 ha – runkeliais ir po 60 ha – rapsais bei žirniais ir pupomis. Eksperimentai buvo atliekami trijuose plotuose žieminių kviečių ir viename plote žieminių rapsų. Būtent šiuos laukus renginio dalyviai ir vertino.

Kad būtų aiškiau, prie kiekvieno sklypo sukaltos informacinės lentelės, kuriose nurodyta, kada, kokiomis trąšomis ir kokiu būdu tręšta. „Jau pro automobilio langą vietomis matyti, kur galėtų ir lentelių nebūti“, – juokavo renginio dalyviai.

„Pavasarį laukas tręštas maksimaliai azotu. Kai pavasaris užsitęsęs ir vėsus, augalai trąšas sunkiai įsisavina, – apžiūrintiems pirmąjį kviečių lauką pasakojo R. Garuckas. – Čia išbandžiau ir gerą produktą su siera. Iš pradžių į jį žiūrėjau įtariai, bet pabandžiau nupurkšti čiurkšliniais purkštukais. Netrukus laukas atrodė kaip padegintas, tačiau praėjus porai savaičių gerai matyti, kur tręšta biriosiomis trąšomis, o kur – skystosiomis. Galutinis rezultatas bus matyti tada, kai kulsime derlių. Visi javai kartą purkšti fungicidais nuo ligų, nes kai laukas užsikrėtęs miltlige, toks purškimas padeda taupyti. Kai laukas serga, veikti yra ką.“

Dalis lauko tręšta biriosiomis trąšomis. Čia javai šviesesni, lyg gelstelėję, vietomis lopinėliai menkiau užaugusių, o kur skystosiomis – sodriai žali. „Biriosiomis trąšomis niekada neišbarstysi taip, kaip galima paskleisti purkštuvu. Purkštuvas purškia pusės metro tikslumu, o barstytuvas vietomis per daug priberia“, – greitai gauta patirtimi dalijosi ūkininkas.

Ne tik kokybė

Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Gvidas Šidlauskas, vienas iš „Agrochemos“ platinamų trąšų kūrėjų, tyrėjų ir tobulintojų, kiekvieną R. Garucko pasakojimą paįvairindavo komentarais: „Plika akimi didelio skirtumo tarp lauko, patręšto biriosiomis trąšomis, ir patręšto skystosiomis, galime nepamatyti. Tai nestebina, nes visos trąšos, naudojamos tinkamai, yra geros ir efektyvios. Bet įsižiūrėjus geriau, vieni javai paaugę labiau, kiti – mažiau. Tai netolygaus tręšimo padarinys. Tręšimo dabartiniais purkštuvais netolygumas neviršija 4–5 procentų; tokio rezultato biriosiomis trąšomis negalime pasiekti.“

Jis atkreipė dėmesį ir į kitus svarbius skystųjų trąšų pranašumus. Jei sausa, trąšų granulės ilgą laiką gali be naudos gulėti dirvos paviršiuje, o pasirinkus skystąsias trąšas augalai iškart pradeda maitintis. Be to, tręšdami skystosiomis trąšomis augalus maitiname tiek per šaknis, tiek ir per lapus. Patirtis rodo, kad skystosios trąšos pristabdo ligų, ypač miltligės, plitimą pasėliuose.

Profesorius G. Šidlauskas pasiūlė įvertinti ir ekonominę skystųjų trąšų naudą. Antai naudojant skystąsias azoto trąšas KAS-32, azoto kilogramas kainavo 1,8 euro, o biriąsias – amonio salietrą – 30 ir daugiau centų brangiau. „Jeigu tręšdami taikysime 150 kilogramų hektarui azoto normą, tai pasirinkę skystąsias trąšas be jokių papildomų pastangų sutaupysime 40–50 eurų hektarui. Nesunku kiekvienam susiskaičiuoti, kiek sutaupytumėte skystosiomis trąšomis tręšdami visus savo pasėlius“, – akcentavo mokslininkas.

Renginio dalyviai žieminių kviečių lauke.

Įkvepianti pradžia

Ūkininkas, pagrindinis skirtingo tręšimo eksperimentuotojas R. Garuckas „Lietuvos žinioms“ lakoniškai pakomentavo: „Labai tikiu, kad tai, kas dabar matyti, pasitvirtins ir rudenį, kai reikės kulti. Jei augalas stiprus, sveikas, jis lengviau išgyvena negandas, streso situacijas. Todėl būtų logiška laukti, kad ir derlius bus geresnis tręštųjų skystosiomis trąšomis. Akivaizdžiai matyti, kur tręšta biriosiomis, o kur – skystosiomis trąšomis.“ Jis neabejoja, kad jei derlius patvirtins dabartinius rezultatus, „Agrochemos“ siūlomomis naujovėmis apsirūpins ir kitai sėjai.

Bendrovės generalinis direktorius Jonas Kaminskas „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad matomi rezultatai džiugina, ir jau vykdoma prieš keletą metų pradėtų kurti siera papildytų skystųjų trąšų komercinė gamyba. „Kol kas jomis prekiaujame tik Lietuvoje. Šie metai pirmi, kai jas siūlome aktyviau. Po mėnesio kito, manau, prasidės užsakymai. Didžiausio pardavimo srauto tikimės žiemą“, – sakė bendrovės vadovas. Jis teigė, jog sėkmės tikimasi ir Latvijos bei Estijos rinkose, kur „Agrochema“ turi savo antrines bendroves.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"