TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujų durpynų atidaryti nežada

2015 04 30 6:00
Aplinkos ministerijos nuotrauka

Durpių pramonė kyla - išteklių gavyba kasmet auga, planuojamos milijoninės investicijos. Nors bendrovės skundžiasi esą per dideliais išteklių mokesčiais, pernai net penkioms joms buvo išduoti nauji leidimai naudoti Lietuvos durpių telkinius.

Pernai šalies durpių gamintojai sumokėjo veik 8 mln. litų išteklių mokesčių ir norėtų, kad šie būtų mažesni. Padidinus šį mokestį prieš porą metų verslas skelbė, kad dalis bendrovių bankrutuos arba nutrauks investicijas, tačiau pastarųjų ne vienų metų rodikliai liudija, kad atsitiko priešingai - išteklių gavyba, rinkos dalyvių skaičius ir jų investicijos į plėtrą tik didėjo.

Išaugo beveik trečdaliu

Palyginti 2012 metų gavybos duomenimis, 2013 metais durpių išteklių gavyba nuo 2,182 mln. kub. m išaugo iki 2,897 mln. kub. m per metus, ypač padidėjo mažaskaidžių durpių gavyba: ji 2013-aisiais, palyginti su 2012 metais, išaugo net 32 procentais. Apie tai LŽ pranešė Aplinkos ministerija.

„Nors Lietuvoje ir buvo padidintas mokestis už durpių išteklius, šių išteklių gavyba nesumažėjo, kaip anksčiau teigė Lietuvos durpių asociacijos atstovai", – priminė Aplinkos ministerijos Ekonomikos skyriaus atstovė Virginija Kalesinskienė.

Durpių išteklių gavyba augo ir pernai – išgauta kone 2,92 mln. kub. m durpių. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2014 metais 5 įmonėms buvo išduoti nauji leidimai naudoti 5 durpių telkinių išteklius.

Tuo metu Vokietijos durpių substratų, biokuro ir biomasės gamybos kompanija „Klasmann-Deilmann“ prieš kurį laiką informavo apie 11 mln. eurų dydžio investiciją Klaipėdos apskrityje – fabrike Šilutėje planuojama plėsti gamybines patalpas, įrengti naujas modernias receptūrų, maišymo, sijojimo, pakavimo linijas ir tyrimų laboratoriją bei eksperimentinį šiltnamį, per keletą metų bus sukurta 20 naujų darbo vietų.

Dėkoja tik gamtai

Vis dėlto patys durpininkai nėra labai patenkinti. „Pastaruosius kelerius metus buvo palankios oro sąlygos, tai turbūt viena iš didžiausių sėkmių, o daugiau pasigirti niekuo negalime. Papildomi mokesčiai tikrai buvo skausmingi pramonei", – paklaustas apie šios pramonės būklę vardijo Giedrius Kavaliauskas, durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas.

G. Kavaliauskas akcentavo, kad išteklių mokesčiai buvo padidinti 300 procentų. Už kubinį metrą iškastų durpių visos bendrovės dabar valstybei moka iki 3 litų mokestį. Jo teigimu, Estijoje ir Latvijoje ar Vokietijoje šie mokesčiai kur kas mažesni, taigi mokestinė aplinka verslui nėra palanki. Vis dėlto jis paminėjo, kad ši rinka Lietuvoje yra stabili.

Asociacijos atstovo teigimu, pramonė eksploatuoja labai nedidelę dalį Lietuvos durpynų – kiek daugiau nei 2,16 proc. visų šalies teritorijoje esančių durpynų. „Dabar kaltinti durpynų pramonę dėl to, kas vyko prieš 50-60 metų, kai sovietų laikais buvo sausinamos pelkės, neteisinga“, – pridūrė jis.

G. Kavaliausko teigimu, bendrovės jau dabar planuoja biudžetą, kad baigus eksploatuoti durpynus jie būtų rekultivuoti. „Kiekviena įmonė pagal savo poreikius ir biudžetą atideda tam skirtas lėšas“, – pažymėjo durpininkų atstovas.

Kiti turi daugiau

Aplinkos ministerija LŽ pranešė, kad pagal turimą informaciją mokestis už išgaunamus durpių išteklius Estijoje yra nuo 1,47 iki 1,2 euro už toną, Latvijoje 0,09 euro už toną, o Lietuvoje šis mokestis sudaro 0,58 euro už kub. metrą.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Latvija ir Estija durpių išteklių turi net kelis kartus daugiau nei Lietuva, be to, lyginti tik vieną dydį, t. y. mokestį už valstybinius gamtos išteklius, visada yra rizika neįvertinti kitų aspektų, tokių kaip išteklių privati nuosavybės teisė, sąlygos ir reikalavimai, taikomi durpių išteklių gavybai tose šalyse, bei bendra mokestinė aplinka“, – pažymėjo V. Kalesinskienė, Aplinkos ministerijos atstovė. Jos teigimu, pavyzdžiui, Vokietija tausodama savo durpių išteklius kai kuriose žemėse yra iš viso uždraudusi jų gavybą.

Tuo tarpu palyginti negausius Lietuvos durpių išteklius eksploatuoja tiek vietos, tiek užsienio verslas. Mokestis už durpių išteklių naudojimą siekia nuo 5 proc. iki 10 proc. produkcijos pardavimo kainos.

Ruošiasi pakeitimams

Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis LŽ informavo, kad šiuo metu derinami išteklių mokesčio pakeitimai. Jo teigimu, siūloma koreguoti ne patį išteklių mokesčio tarifą, o indeksavimo vertę. „Dabar mokame pagal tarifą padauginę iš indeksavimo. Buvo pamiršta indeksavimo vertė, kuri nuo 2005 metų susikaupė apie 40 procentų. Ir kai politikai kėlė mokesčius, „pamiršo“, kad per indeksavimą mes mokame dar 40 proc. faktiškai daugiau. Dabar ši įstatymų problema sprendžiama“, – dėstė A. Bartulis.

Jis minėjo, kad durpininkams padidintus išteklių mokesčius pavyko perkelti pirkėjams. „Jie turėjo galimybę tą mokesčio padidėjimą įtraukti į pardavimo kainą, jeigu liko konkurencingi Europos rinkoje“, – sakė asociacijos atstovas.

Naujų durpynų nebus

Dr. Jonas Satkūnas, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius, pažymėjo, kad durpių gavybos apimtis labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. „Pavyzdžiui, pernai jų išgauta beveik tiek pat, kiek užpernai, nes buvo palankios sąlygos. Iš jų daugiausia gaminami substratai, kurių poreikis nemažėja", – pasakojo J. Satkūnas.

Jis pažymėjo, kad Lietuvos durpių ištekliai yra mažesni nei kitų Baltijos valstybių, – taip jau yra susiklostę gamtoje. Be to, J. Satkūnas priminė, kad dalis Lietuvos durpynų yra neprieinami. Svarstydamas verslo priekaištus, esą neišnaudojamas lietuviškų durpių potencialas, Geologijos tarnybos vadovas aiškino, kodėl yra nustatyta tam tikrų ribojimų.

„Žinoma, yra skaičiuojami įvairiausi dalykai - kiek patys durpynai duoda tiesioginės naudos ir kiek - mažųjų gamtos išteklių: vaistažolių, spanguolių ir pan. Bet tai suskaičiuoti yra sudėtinga. Durpės nėra visiškai neatsikuriantis gamtos išteklius. Švedijoje, tarkime, išgaunama mažesnė jų dalis, nei užauga. Taigi tam tikrą durpių kiekį paėmus iš gamtos, jis atsikurs, – vardijo Geologijos tarnybos vadovas. – Lietuvos durpių ištekliai yra suskaičiuoti, išžvalgyti, tačiau esu įsitikinęs, kad Lietuvoje neįmanoma atidaryti nė vieno naujo durpyno, nes jie patenka į visokių apribojimų zonas.“

Sumokėti mokesčiai už gamtos išteklius 2014 metais

Mokestis už naudingąsias iškasenas – 43,5 mln. litų;

Iš jų deklaruota už durpes – 7,9 mln. litų (2013 metais ši suma siekė 8,05 mln. litų)

Už naftos išteklius sumokėta 22,4 mln. litų;

Už požeminį gėlą vandenį – 23,2 mln. litų;

Už mineralinį vandenį – 1.8 mln. litų.

Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba

Durpių gavybos apimties kaita per dešimtmetį (mln. kub. m)

20053,13
20062,43
20072,41
20083,16
20092,43
20101,67
20112,14
20122,18
20132,89
20142,92

Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"