TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naujų rinkų mėsai neradę perdirbėjai – rūstūs

2015 03 30 6:00
Gauti sertifikatus mėsos produktų eksportui į kai kurias tolimas rinkas kainuoja brangiai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybės atstovų kalbos apie naujai atsiveriančias rinkas, kurios gali kompensuoti praradimus dėl Rusijos taikomo embargo, tėra blefas. Papildomų rinkų beveik neatradę Lietuvos perdirbėjai aiškina, kad Vyriausybė iki šiol tam nė nebuvo skyrusi pinigų, o ir jau skirtus dalija ne itin tikslingai.

Praėjusią savaitę Vyriausybė pagaliau skyrė 150 tūkst. eurų, reikalingų eksporto leidimams gauti, vertimui ir su leidimų gavimu susijusiems oficialių trečiųjų šalių pareigūnų vizitams organizuoti. Aiškėja, kad po Rusijos embargo, nors būta daug kalbų apie naujų rinkų paiešką, viskas vyko ne itin sėkmingai.

Rusai patys apmokėdavo

Kaip LŽ pasakojo Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas, po Rusijos paskelbto embargo verslininkai puolė kviestis užsienio šalių oficialius pareigūnus ir derinti vizitus, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tam nėra skirta lėšų.

„Turėjome, pavyzdžiui, Maroko delegaciją ir nežinojome, iš ko finansuoti. Institucijos tiesiog neturėjo pinigų. Šalių atstovai atvažiuoja patikrinti Lietuvos sistemų: kaip dirba Veterinarijos tarnyba, laboratorijos, muitinė, – atlieka valstybinį auditą. O valstybė tam pinigų neturi. Liepia susimokėti patiems“, – pasakojo E. Mackevičius.

Mėsos perdirbėjų atstovas nurodė, kad, pavyzdžiui, anksčiau tokius vizitus apmokėdavo patys atvykstantieji. O atvykdavo tik rusai. „Iš esmės jie patys apmokėdavo tuos auditus, o iš kitų šalių niekas neatvažiuodavo, nes nebuvo susitarimų. Tas darbas, kad reikia kalbėtis su kitomis šalimis, valstybiniu lygmeniu nebuvo pradėtas", – pripažino E. Mackevičius.

Kainuoja 10-40 tūkst. eurų

E. Mackevičiaus teigimu, ieškant naujų rinkų didžiausia problema, kad darbas nėra koordinuojamas – prie to dirba kelios ministerijos, Veterinarijos tarnyba ir pan. „Kai Vyriausybė sako, kad viskas gerai ir gražu, tai nėra tiesa. Neatsirado nė vienos papildomos rinkos. Jeigu formaliai, atsirado: Libanas ir Serbija pernai. Bosnija ir Hercegovina - šiemet“, – tikino E. Mackevičius.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, tvirtino, kad tai, apie ką kalba mėsos perdirbėjai, tinka ir pieno perdirbėjams. „Faktas, kad naujų rinkų nėra. Yra tam tikros produkcijos perteklius, ji dabar parduodama bet kam ir už bet kiek. Bet tai nėra rinka, kai iš bėdos parduodama už minimalią ar nuostolingą maržą. Tai yra išgyvenimas, kad nereikėtų stabdyti gamyklų, atleisti darbuotojų. Kol kas tai, kas vyksta, nėra eksporto krypties keitimas“, – kalbėjo S. Besagirskas.

LPK atstovai prieš kurį laiką susitiko su pieno perdirbėjų atstovais ir šių pateikti skaičiai, S. Besagirsko žodžiais, yra nuviliantys: „Akivaizdu, kad Rusijos rinkos pelningumo požiūriu jokia kita rinka atsverti negali.“

Mėsos perdirbėjų atstovo vertinimu, tai, apie ką kalba Vyriausybė, tėra „papildančios rinkos“, o planai dėl eksporto į Persijos įlankos, Šiaurės Afrikos šalis iš vietos juda labai lėtai. Ir tik dabar, kai Vyriausybė skyrė dalį lėšų, esą tai apskritai gali pradėti judėti iš vietos. „Netrukus atvyks japonų delegacijos, planuojame Irano, Irako, Alžyro delegacijų vizitus. Dabar būsime ramūs, kad nepasiūlys mums susimokėti už valstybinius vizitus“, – vylėsi E. Mackevičius.

Jo teigimu, vieno valstybinio audito kaina gali siekti mažiausiai apie 10 tūkst. eurų. Tačiau papildomai reikėtų skaičiuoti įvairiausių dokumentų vertimus, sertifikatų derinimą ir pan. „Pavyzdžiui, dabar atliekamos derinimo procedūros su Kinija, tai vien vertimams papildomai apie 30-40 tūkst. eurų teks išleisti“, – pavyzdį pateikė E. Mackevičius.

Ne visada norėdavo "susimesti"

Minimos valstybinių auditų ir sertifikavimo problemos – niekam ne naujiena. S. Besagirsko teigimu, ir tarp pačių verslininkų nėra sutarimo, kas ką turi apmokėti – anksčiau dažnai dėl to ginčytasi. „Tačiau taip, auditai yra problema. Jeigu atvažiuoja delegacija, tikrina, tai dar negarantuoja, kad pavyks į tą rinką eksportuoti. Tačiau valstybė turėtų prisiimti tas išlaidas. Nes nauda netolygi. Jei norima į kokią nors rinką eksportuoti, kai reikia „susimesti“, atsiranda įmonių, kurios iš principo nė cento neduoda, turi sumokėti kitos. Tačiau jei kas produkciją veš į tą rinką, per mokesčius valstybė savo pinigus atgaus“, – svarstė S. Besagirskas ir priminė, kad pasaulinėje praktikoje tokio pobūdžio išlaidas apmoka valstybė.

Nors produkcijai sertifikuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonės „Expo sertifikatas LT“ 2014-2020 metais numatoma skirti iki 600 tūkst. eurų, į šią paramą, kaip teigė E. Mackevičius, dalis perdirbėjų negali pretenduoti. „Nesuprantame, kodėl ji skirta vidutiniam ir labai smulkiam verslui. Kokia nauda sertifikato jam, tarkime, į Iraną? Smulkusis gamintojas nei sugebės išvežti, nei tokio kiekio pasiūlyti. Mes, didieji, ketiname kooperuotis, kad apskritai galėtume ten prekiauti. Aibė niekinių programų“, – sunkumus apibendrino E. Mackevičius.

***

SKAIČIAI

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos pateiktais duomenimis, jautienos ir dešrų eksportas į Rusiją nuo embargo paskelbimo, galima sakyti, sustojęs. “Verslios Lietuvos” duomenimis, 2013 metais lietuviškos kilmės mėsos, žuvų ir jų produktų eksporto į Rusiją vertė buvo 217,3 mln. litų, o reeksportuota mėsa, žuvys ir jų produktai į Rusiją sudarė 45 mln. litų. Lietuviškos kilmės pienas ir jo produktai į Rusiją sudarė 501,4 mln. litų, reeksportuotas pienas ir jo produktai - 51,6 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"