TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ne tik gūsingi, bet ir nauji vėjai

2009 10 15 0:00
V.K.Aranauskas: "Be elektros energijos nei pramonė, nei žemės ūkis, nei buities sektorius, nei švietimas negali funkcionuoti."
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Šalies energetikos ūkyje vykstančių pokyčių teigiamą įtaką pagaliau pajus ir elektros vartotojai - taip interviu LŽ sakė likviduojamos nacionalinės elektros energijos bendrovės "Leo LT" antrinei įmonei "VST" daugiau kaip du mėnesius vadovaujantis generalinis direktorius Vytautas Kazimieras ARANAUSKAS.

Vakar šalyje medžius vertęs gūsingas vėjas be elektros paliko beveik 20 tūkst. jos vartotojų. Bendrovės "VST" prižiūrimoje Vakarų Lietuvos teritorijoje gamtos stichija pridarė nemažai žalos. Trečiadienio pavakarę be elektros čia liko apie 8,8 tūkst. vartotojų, kurių didžiausią dalį sudarė gyventojai. Tad elektros tiekėjai skubėjo jiems į pagalbą. Kaip patikino "VST" vadovas, elektros tiekimas stambiems gamybos objektams nenutrūko.

Kliūtys - ne tik stichija

- Su kokiomis problemomis susiduria elektros tiekimo ir skirstymo bendrovė, kai nereikia tvarkyti gūsingo vėjo nutrauktų laidų?

- Problemų kyla įvairiausių. Žinoma, "VST" privatizavimas, vėliau - grąžinimas į valstybės kontroliuojamos bendrovės nuosavybę, sudėtingas tiek finansiniais, tiek ekonominiais, tiek vadybiniais aspektais. Ir šiandien juntamos to pasekmės, jas mėginama šalinti. Opus klausimas - susikaupusios vartotojų skolos, kurias reikia efektyviau administruoti. Mus taip pat palietė ir šalies ūkį sudrebinusi bankrotų banga - esame neatsiejami nuo visos ekonomikos, turime bankrutavusių vartotojų. Esame jų kreditoriai ir šiuo metu tenka dalyvauti teisminiuose procesuose. Stengdamiesi apsaugoti savo kapitalą, su skolingais klientais mėginame susitarti taip, kad abiem pusėm būtų kuo geriau.

- Ar skolininkų gretos sunkmečiu didėja?

- Galime pasidžiaugti, kad lyginant rugsėjo mėnesio statistiką su rugpjūčiu - situacija gerėja. Šiuo metu iš viso turime 6139 skolininkus, tarp jų - ir pramonė, ir žemės ūkio bendrovės, ir biudžetinės organizacijos, ir gyventojai. Per rugsėjį skolininkų sumažėjo 316. Pinigine išraiška rugpjūčio mėnesį vartotojai buvo skolingi beveik 32 mln. litų, rugsėjį - 31,5 mln. litų. Skola sumažėjo apie 460 tūkst. litų.

- Ar augančios skolos rodo tik blogą vartotojų finansinę padėti?

- Skola tampa beviltiška tada, kai ji nepadengiama per ilgesnį nei 10 metų laikotarpį, tad šiemet reikės nurašyti 1996 metais susidariusią skolą, siekiančią per 1 mln. litų.

Beviltiškų skolų situacija išties liūdna - šiais metais jų suskaičiuojame per 7 mln. litų. Pernai buvo nurašyta 10 mln. litų skolų. Taip turi būti daroma kasmet, tačiau 2005, 2006 ir 2007 metais beviltiškų skolų iš viso nebuvo nurašyta. Kaip žinoma, jos nurašomos iš grynojo pelno, kadangi anksčiau "VST" buvo siekiama išmokėti akcininkams didesnius dividendus, buvo vykdoma tokia įmonės finansinė politika.

Beviltiškų skolų susidarymas - savotiškas įmonės blogo darbo rezultatas. Kompanija turi laiku išsiaiškinti skolas ir pradėti procedūras lėšoms už suteiktas paslaugas atgauti.

Skaičiuoja pinigus

- Ar skolų svoris turi įtakos finansinei įmonės padėčiai?

- Šiuo metu ėmėmės aktyvesnių skolų administravimo priemonių - pradėta dažniau vykdyti patikrinimus, atidžiau tikrinti dokumentus, spręsti skolų klausimus su vartotojais, priimta dirbti naujų žmonių. Svarbu vartotojams priminti apie jų skolas, kurios dar nėra didelės. Sudarius jų mokėjimo grafikus, sėkmingai mažėja įmonės skolininkų skaičius ir skolų sumos.

Reikia stengtis, kad kuo daugiau pinigų grįžtų į bendrovę. Finansinė jos padėtis dabar nėra gera, kadangi paimti kreditai. Elektros energijos pirkimas sumenkęs, įmonės pajamos taip pat mažėja. Buvo priimta teisės aktų, reglamentuojančių mūsų perduodamos elektros kainos kritimą. Šitie dalykai sumažino "VST" pajamas. Tačiau vis tiek stengiamės racionaliau investuoti į energetikos ūkį, apsvarstyti daugelį veiksmų. Labai skaičiuojame pinigus ir žiūrime, kur juos išleidžiame.

- Kokias investicijas numatote artimiausiu metu?

- Pirmiausia, rūpindamiesi vartotojais, stengiamės gerinti energetikos ūkį, taip pat pagrindinės investicijos - oro linijų keitimas į kabelius, transformatorinių pastočių atnaujinimas. Šios investicijos gerina vartotojų aprūpinimą elektros energija, jos tiekimo patikimumą. Labai teigiamai vertiname valstybės politiką, kuri ragina atsisukti į vartotoją.

Nemaža dalis senų bėdų - sodininkų elektros tinklų išpirkimas. Dalyvaujant skirstymo bendrovių ir sodininkų atstovams baigiamos rengti taisyklės, kurios ir nustatys jų išpirkimo sąlygas. Kaip žinoma, kai anksčiau buvo perimamas eksploatuoti sodininkų elektros ūkis, jie dar turėdavo už tai primokėti. Žinoma, tas perimamas elektros ūkis dažnai yra nugyventas, tačiau mes pritariame valstybės politikai, kad šis ūkis turėtų būti perimtas iš žmonių nemokamai, o į jį investuotų pačios elektros tiekimo ir skirstymo bendrovės.

Turime įvairių planų, o Ūkio ir Energetikos ministerijos yra numačiusios paramą iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Tos lėšos bus nukreiptos investicijoms. Prie elektros tinklų iki šiol neprijungtos sodybos jau kitąmet turės būti pradėtos elektrifikuoti. Projektavimo darbai jau pradėti, pastangų reikės nemažai, nes sodybos nutolusios nuo elektros linijų, jas reikia nutiesti. Atvesti elektrą iki konkrečios sodybos gali kainuoti net iki kelių šimtų tūkstančių litų, tačiau visi darbai bus dengiami tiekimo ir skirstymo bendrovės bei ES lėšomis.

Alternatyvos vartotojų naudai

- Kokia, Jūsų nuomone, šalies energetikos ūkio ateitis?

- Šiandien svarbu, kad mes prie tiekimo ir skirstymo tinklo prijungtume nemažai alternatyvių elektros energijos generavimo šaltinių. Vienas pagrindinių - vėjo elektrinės. Tik bėda, kad jas leista laisvai jungti prie tinklo nuo 250 kWh galios. Vėjo elektrinių parkų savininkai, turėdami, pavyzdžiui, bendrą 1 MW galią, suskaido ją į 4 dalis po 250 kWh. O tai didina prijungimų skaičių, mažina patikimumą, net blogina tinklo parametrus.

Energetikos ministerija jau surado kelis tos problemos sprendimo būdus, dabar tik laiko klausimas, kada ji bus pradėta spręsti. Šiandien ribojant laisvo vėjo elektrinių prijungimo į tinklus galią, naudojama ne pati naujausia technologija. Alternatyvių elektros gamybos šaltinių kiekį reikia didinti ir numatyti nemažai naujų galimybių jiems prijungti, nes per kelerius metus nauja atominė elektrinė nebus pastatyta.

- Kaip vertinate šiandienį valstybės gebėjimą tvarkytis elektros energijos ūkyje?

- Mano manymu, labai teigiamas valstybės sprendimas atkurti Energetikos ministeriją, nes tai yra viena pagrindinių ūkio reguliavimo institucijų. Be elektros energijos nei pramonė, nei žemės ūkis, nei buitinis sektorius, nei švietimas negali funkcionuoti. Kai yra institucija, kuri užsiima energetikos klausimais, vyksta teigiamas poslinkis.

Per trumpą laiką padaryta nemažai svarbių darbų. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko tvirta ir nuosekli pozicija ir mums leidžia dirbti bei atgauti vartotojų pasitikėjimą. Antai nuspręsta plėtoti branduolinę energetiką, prie jos grįžta visas pasaulis. Kitas teigiamas sprendimas - atkurti teisybę dėl nacionalinės elektros energijos bendrovės "Leo LT" projekto. Kita vertus, priimti nors ir skirstymo tinklams ne itin palankūs, bet vartotojams naudingi sprendimai - tai elektros energijos kainų mažinimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"