TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neapibrėžtumas dėl „Brexit“ gali tęstis dešimtmetį

2016 07 25 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos pramonininkams kelia nerimą verslo aplinką apėmęs neaiškumas dėl būsimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, vadinamasis „Brexit“. Šioje neapibrėžtumo būsenoje šalies verslui sunku numatyti savo elgseną, ir pramonininkai pripažįsta, kad Lietuvos eksportas ir naujų partnerių paieška gali visiškai sustoti.

Tačiau, atrodo, kad ši neapibrėžtumo būsena – ilgam. Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas interviu „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt prognozavo, kad „Brexito“ procesas gali užtrukti kone visą dešimtmetį. O kuo jis baigsis, šiandien nežino nei Europos Sąjunga nei Didžioji Britanija.

Laukia trys derybų dalys

– Jeigu Jungtinė Karalystė, kaip tikimasi, inicijuotų Lisabonos sutarties 50-ojo straipsnio mechanizmą dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos kitų metų pradžioje, kiek laiko gali užsitęsti derybos, „skyrybų“ procesas ir galiausiai iš ES pasitraukusios Didžiosios Britanijos ekonominių bei prekybos santykių nustatymas su likusiu pasauliu?

Simonas Šatūnas: „Esu įsitikinęs, kad iki šiol tiek europiečiams, tiek britams geriausias ekonomikos ir prekybos santykių modelis buvo vieningosios rinkos funkcionavimas.“/ Arvydo Jockaus („Lietuvos žinios“) nuotrauka

– Prognozuoti, kad „Brexitas“ gali įvykti greitai, negalime, nes nežinome, ko iš tikrųjų nori Didžioji Britanija. Vis dėlto šaliai nusprendus trauktis iš Europos vieningosios rinkos, prasidėtų keli procesai. Nutarus išstoti iš šios rinkos ir atsisakyti Europos Sąjungos išorinės prekybos politikos, išstojimo procesas, kaip spėjama, gali užtrukti apie porą metų, o gal ir ilgiau.

Kai Didžioji Britanija taps nebe vieningos muitų zonos dalimi, ji turės sukonstruoti naują prekybos režimą su visu likusiu pasauliu. Pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ji turės atverti savo rinką visoms PPO narėms, tai yra daugiau kaip 150 valstybių, nustatyti importo muitų tarifus ir kvotas kai kuriems, daugiausia žemės ūkio produktams, sukurti prekybos paslaugų režimą ir prisiimti įsipareigojimus pagal bendrąsias PPO sutartis, kurių yra bene 27-ios. Šis procesas gali užtrukti dar iki ketverių metų.

Tačiau ir tuo „Brexito“ procesas nesibaigs. Nes tik po to, kai šalis nustatys bendrąsias importo ir prekybos režimo sąlygas, ji galės derėtis dėl gilesnių prekybos sąlygų su konkrečiomis valstybėmis. Tikėtina, kad Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija norės gilinti savo prekybos santykius. Panašiai specialūs prekybos santykiai yra nustatyti tarp ES ir Norvegijos, ES ir Šveicarijos, o dabar ES nustatinėja specialius prekybos santykius su JAV.

ES santykiai su JAV puikiai tinka iliustruoti būsimą procesą. Iki šiol ES su JAV prekiavo pagal PPO nustatytus muitų tarifus, o dabar deramasi dėl didesnio JAV ir ES rinkų tarpusavio atvėrimo. Tai reiškia, kad tik po to, kai Didžioji Britanija susiderės dėl santykių pagal PPO taisykles, ji galės pradėti derybas dėl dvišalių santykių. Tai užtruks dar mažiausiai trejus metus.

Taigi, 3+4+3. Išeitų visas dešimtmetis nuo tada, kai bus aktyvuotas 50 straipsnis. Bet kuriuo atveju, procesas tikrai užtruks ne mažiau kaip 7 metus.

Šveicarijos ir Norvegijos modelis netiks

– Kai kalbama apie būsimą Jungtinės Karalystės ir ES santykių modelį, dažnai minimos Šveicarija ir Norvegija. Kaip manote, ar įmanoma „nukopijuoti“ ar perkelti šiuos scenarijus?

– Šie modeliai todėl ir vadinami šveicariškais ar norvegiškais, nes jie pritaikyti kiekvienai iš šių šalių pagal jų ekonominius poreikius. Iš tikrųjų Norvegija ir Šveicarija turi specialų prekybos santykių režimą su ES, tačiau yra tam tikrų sričių, kurių prekybos režimas gerokai nutolęs nuo ES vieningosios rinkos.

Kai kurie sektoriai yra eliminuoti iš Muitų sąjungos. Pavyzdžiui, Norvegijoje labai aukšti muitų tarifai taikomi žemės ūkio produktams. Kita vertus, Norvegijos pramonės prekės ir paslaugų rinka yra atvira vieningajai rinkai, o daug ES teisės aktų Norvegija perkelia į nacionalinę teisę.

Šveicarija savo ruožtu kai kuriems sektoriams yra užtvėrusi kelią į vieningąją rinką, pavyzdžiui, paslaugų. Taip pat Šveicarija turi daug atskirų sutarčių, kurios reguliuoja šios šalies ir ES prekybos režimą.

Taigi kiekviena iš šių šalių sukūrė ypatingais santykiais grįstus prekybos ryšius su ES. Ko norės britai, kol kas labai sunku pasakyti. Manau, kad turėtume siekti maksimaliai įmanomo artimiausio Didžiosios Britanijos dalyvavimo ES vieningoje rinkoje. Klausimas, kurį kelia kai kurie Europos politikai, ar atsisakę bent vieno iš keturių kertinių ES principų (laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo), jie galės likti vieningosios rinkos dalimi.

Aš manau, kad Didžioji Britanija turi didžiulį ekonominį interesą likti vieningoje rinkoje, nes dabar apie 40 proc. jų prekybos vyksta su ES. Taigi, britai nenorės atsisakyti prieigos prie šios rinkos. Bet kuriuo atveju, bus skurtas naujas santykių modelis, kuris priklausys nuo abipusių – mūsų ir britų – derybų sėkmės.

Reikės daug derybininkų

– Visuotinai pripažįstamas britų talentas derėtis, todėl prognozuojama, kad pokalbiai su kietais britų derybininkais neapsieis „be kraujo“. Kita vertus, būsimų derybų apimtis bus tokia plati, kad šiuo metu sunku įsivaizduoti jų mastą. Ar britams nepritrūks žmogiškųjų išteklių?

– Iš tikrųjų britai yra patyrę derybininkai, tačiau išorinė prekyba yra bendra ES kompetencija ir šioje srityje daugiau galių ir patirties turi Europos derybininkai. Šalys narės daugiau dalyvauja konsultacijose, deklaruodamos savo interesus tiesioginiams derybininkams Briuselyje, konkrečiai Prekybos generaliniam direktoratui, kuris derasi su likusiu pasauliu.

Dabar britams, žinoma, teks „susirinkti“ savo derybininkus. Tikiu, kad jų yra, tačiau dabar jie išsibarstę po visą pasaulį. Juos reikės prisikviesti. Tarptautinėje spaudoje jau buvo pasirodę pranešimų, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė pradeda ieškoti ekspertų. Manau, jie suformuos savo derybų komandas, jeigu nuspręs tikrai trauktis. Bet tai vėlgi bus signalas visiems suvokti, kokio dydžio iššūkis visų mūsų laukia.

– Nuo 1973 metų, kai Jungtinė Karalystė įstojo į Bendriją, kai kurias funkcijas, kurias paprastai atlieka valstybės biurokratinis aparatas, delegavo bendroms ES institucijoms. Turbūt ne vieną tokių institucijų šaliai teks kurti iš naujo?

– Kaip minėjau, prekybos politika yra išimtinė ES bendroji kompetencija. Ją nustato Lisabonos sutartis. Pavyzdžiui, tam tikri prekybos instrumentai yra administruojami Europos Komisijos, pavyzdžiui, kova su nesąžininga konkurencija, antidempingo ar neteisėtos valstybės paramos tyrimų atlikimas. Antai Europos Komisija tiria ir nustatinėja žalą, kurią patiria ES gamintojas, jeigu gaminys iš ne ES šalies yra nesąžiningai subsidijuojamas ar dempinguojamas. Dabar tokie gaminiai patenka į ES bendrąją rinką, taigi ir į Didžiąją Britaniją. Taigi galimą žalą, taip pat ir Didžiajai Britanijai, nustato ir tiria Prekybos direktoratas ir ekspertai. Jeigu britai išstos iš ES, jie turės kurti savo institucijas, kurios tirs rinką, skaičiuos ir nustatinės galimą žalą saviems gamintojams. O tie skaičiavimai, patikėkite, yra gana sudėtingi. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Jų gali būti gerokai daugiau. Britams daugelyje sričių teks įgyti naujų kompetencijų.

– Jūsų nuomone, ar „Brexito“ šalininkai įsivaizdavo, kokią košę užvirė?

– Nenorėčiau spekuliuoti (šypsosi). Manau, kad dar bus daug aiškinamasi, kaip vyks skyrybos ir kokios bus šių skyrybų pasekmės ES ir Didžiajai Britanijai, ką pasirinks šios šalies vyriausybė. Kita vertus, esu įsitikinęs, kad iki šiol tiek europiečiams, tiek britams geriausias ekonomikos ir prekybos santykių modelis buvo vieningosios rinkos funkcionavimas.

– Ar Lietuvai atskirai reikės derėtis su Didžiąja Britanija dėl būsimų ekonominių santykių?

– Lietuva tiesiogiai nesiderės – derėsis ES, o mes, aišku, dalyvausime konsultacijose, deklaruosime savo interesus viename ar kitame ekonomikos ir prekybos sektoriuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"