TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neatsakyti banko krizės klausimai

2011 11 28 9:22

Prasidėjo banko "Snoras" kelias į bankrotą. Jau galima nurodyti ir šio bankroto pasekmes - 2,5 mlrd. litų didėja Lietuvos skola, kasmet 160 mln. litų didesnės bus biudžeto išlaidos palūkanoms mokėti ir didesnis valstybės deficitas.

Verslo ir valstybinės įmonės prarado apie 2 mlrd litų, tai savo ruožtu turės įtakos valstybės biudžeto pajamoms bei ekonomikos augimo tempui, prarasta nemažai darbo vietų.

Banko likvidavimo ir turto pardavimo procesas tęsis kelerius metus, tad kada valstybė atgaus pinigus už indėlininkams grąžintus indėlius, o kiti kreditoriai dalį savo lėšų - sunku prognozuoti.

Nuostolių patirs ir Latvijos ekonomika.

Be to, tai vyksta labai nepalankiomis Europos ir pasaulio ekonomikos raidos sąlygomis.

Reikia pertvarkos

Tačiau kiekviena krizė turi būti panaudota tam, kad būtų galima žengti į priekį. Dabar reikėtų atsakyti į klausimus, kurie padėtų suprasti, kas leido susidaryti kritinei situacijai, bei padėtų išryškinti dabartinės Lietuvos bankų priežiūros problemas.

Didelis vaidmuo čia tenka Seimo nariams, nors ir taip akivaizdu, kad bankų priežiūra turi būti pertvarkoma. Atrodo, atskirai reikėtų įvertinti ir bankų turto investavimo krypčių bei susietų įmonių veiklos reglamentavimą. Turėtų būti peržiūrėta ir kritinių situacijų šalies ekonomikoje valdymo bei gyventojų informavimo sistema.

Darbų daug, todėl bent Vyriausybės lygmeniu reikėtų sudaryti darbo grupę, kuri koordinuotų pertvarką ir informuotų visuomenę apie sprendimus - tai galėtų padidinti pasitikėjimą valstybės valdymo kokybe.

Laikas atsigręžti į visuomenę

Banko "Snoras" bankroto pamokos turėtų būti panaudotos pertvarkant Europos Sąjungos (ES) ekonomikos valdymą. Finansiniame sektoriuje - nustatant, kaip turi būti koordinuojami priežiūros institucijų veiksmai ir pasiskirstoma atsakomybė sprendžiant banko, veikiančio keliose valstybėse, problemas. Ekonomikos koordinavimo lygmeniu - išgryninant įvairių ES institucijų įtakos ir atsakomybės ribas, sprendžiant sudėtingas ES šalių ekonomikos ir finansinio sektoriaus problemas.

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje vyrauja tendencija vengti diskusijų fundamentaliais šalies raidos klausimais - daug diskutuojama apie atskirus smulkius įvykius, nors iš tiesų pažanga atsiranda tada, kai visuomenei siūloma galimybė aktyviai dalyvauti formuojant valstybės politiką.

Didžiausias rūpestis yra ne prarasti pinigai. Didžiausias rūpestis - sumažėjęs pasitikėjimas šalies ekonomikos valdymo patikimumu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"