TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nedarbą augina valdžios pažadai

2010 02 11 0:00
Nedarbo mastas grėsmingai didėja - kiekvieną savaitę vien šalies teritorinėse darbo biržose užsiregistruoja per 7 tūkst. darbo ieškančių žmonių.
Užsienio spaudos nuotrauka

Verslininkų teigimu, nedarbo augimą daugiausia lėmė sumažėjęs vartojimas, nesutvarkyta mokesčių sistema ir per griežtas darbo santykių reglamentavimas.

Nors pastaruoju metu politikai teigia įžvelgiantys kiek geresnių ekonomikos augimo rodiklių, nei buvo prognozuota anksčiau, ekonomistai perspėja, kad džiaugtis dar per anksti ir ragina kuo greičiau imtis priemonių, kurios padėtų mažinti grėsmingai augantį nedarbą. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu nedarbas siekia 13,3 proc., o kas savaitę ir toliau užsiregistruoja per 7 tūkst. darbo netekusių žmonių. Iš viso užfiksuota beveik 287,5 tūkst. bedarbių. Analitikai tikina, kad įvertinus emigracijos rodiklius nedarbas jau dabar yra pasiekęs 20 procentų.

Nors ekspertai pavojaus varpais skambino dar pernai, valdžia iki šiol tik kaltinusi darbo netekusius žmones nenoru savarankiškai ieškotis darbo susigriebė ir gelbėti padėtį patikėjo ūkio ministrui Dainiui Kreiviui. Kol kas tik vyksta diskusijos apie galimą Lietuvos darbo biržos veiklos gerinimą, administracinės naštos lengvinimą, darbo santykių liberalizavimą ir pan.

Nedarbą mažintų "lengvėjantys" darbo santykiai

Šių metų pradžioje Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas Lietuvos ekonomikos tyrimas parodė, kad net 35 proc. pernai buvusių bedarbių darbo negalėjo rasti dėl priežasčių, nesusijusių su ekonomikos nuosmukiu. Esą mažinant minimalų atlyginimą ir laisvinant darbo santykių reguliavimą 2009 metais darbą būtų galėję rasti 15 proc. darbo netekusių gyventojų.

Anot LLRI viceprezidento Giedriaus Kadziausko, per tyrimą buvo atskleistos pagrindinės priežastys, lėmusios nedarbo augimą: nepalanki ekonomikos padėtis (65 proc.), per didelis minimalus atlyginimas ir griežtas darbo santykių reguliavimas (15 proc.). Taip pat nesugebėjimą susirasti darbo esą lemia ir pačių bedarbių nenoras dirbti, motyvacijos nebuvimas, kvalifikacijos ir patirties stoka ar per dideli darbą norinčių susirasti žmonių lūkesčiai (20 proc.).

"Viena vertus, didelį nedarbą lemia prastėjanti šalies ekonomikos padėtis, kita vertus - norinčiųjų įsidarbinti asmeninės savybės ir darbo rinkos reguliavimas. Nors Lietuvoje itin griežtas darbo santykių reguliavimas ir susidariusi sudėtinga padėtis nedarbo rinkoje, vis dėlto darbo santykių liberalizavimo sprendimų, galinčių sumažinti nedarbo lygį, nesiimta", - pažymi G.Kadziauskas.

LLRI ekonomikos tyrimo duomenimis, reguliavimo našta verslui 2009 metais ne tik nesumažėjo, bet priešingai - išaugo.

Nedarbą didino kritęs vartojimas

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narė, UAB "Fedalona" direktorė Nijolė Uinskienė nesutinka su LLRI pateikiamomis nedarbo priežastimis ir teigia, kad didžiausią įtaką nedarbui turėjo sumažėjęs vartojimas. Dėl to, pasak jos, įmonės neturi darbo, sumažėjusi gamybos apimtis, tad verslininkai esą negali be naudos laikyti darbuotojų.

"Aišku, mokesčiai darė didelę įtaką nedarbo augimui, tačiau tikrai nebuvo pagrindinė priežastis. Mokesčių reforma reikalinga visuose lygmenyse: tiek uždarųjų akcinių bendrovių, tiek individualių įmonių ar verslo liudijimų. Viskas turi būti sistemiškai ir aiškiai sudėliota, ne taip, kaip dabar: tai gal vieną mokestį padidinkim, o kitą pamažinkim, vis vien trūksta pinigų, tai dar padidinkim", - LŽ piktinosi ji.

N.Uinskienės teigimu, mokesčių bazė nesutvarkyta, tad ir patys dirbantys individualios veiklos savininkai gali gudrauti ir laikyti žmogų, turintį bedarbio statusą. Ji pabrėžė, kad būtina tvarkyti ir bankų sistemą, liberalizuoti Darbo kodeksą.

"Darbdaviai, esant nestabiliai ekonomikos situacijai, nežino, ar rytoj turės užsakymų, todėl negali prisiimti papildomų įsipareigojimų, nes Darbo kodeksas iš tikrųjų yra labai griežtas. Kiekvienas verslininkas žiūri, kaip atsižvelgiant į Darbo kodekso reikalavimus susitvarkyti su darbuotojais, kad vėliau nekiltų problemų", - dėstė ji.

Nedarbas augs ir šalyse kaimynėse

Nedarbo augimas šiais metais prognozuojamas ir Lietuvos kaimynėms: Latvijai bei Estijai. "Baltic Human Resource Consulting" duomenimis, šiemet visų trijų Baltijos šalių įmonės planuoja didinti darbuotojų skaičių arba neplanuoja jokių pokyčių, tačiau išvengti darbuotojų mažinimo nepavyks nė vienai šaliai.

Pasak "Baltic Human Resource Consulting" generalinės direktorės Agnės Brazauskytės, mažės įmonių, planuojančių atleisti darbuotojus. "Pernai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje buvo atleista maždaug tiek pat darbuotojų - apie 77 proc. apklaustų įmonių turėjo atsisveikinti su dalimi kolektyvo", - sakė ji.

A.Brazauskytės teigimu, šiemet mažinti darbuotojų skaičių planuoja 26 proc. Lietuvos ir 36 proc. Latvijos įmonių. Tuo metu Estijoje atsisakyti dalies darbuotojų planuoja 19 proc. įmonių.

"Tačiau yra ir džiugių žinių - net 40 proc. apklaustų Lietuvos įmonių šiemet planuoja didinti darbuotojų skaičių. Tiesa, daugiausia plėstis žada mažos ir vidutinės įmonės, taigi kol kas neaiškus galutinis variantas - ar daugiau bus didžiųjų įmonių atleistų, ar mažųjų priimtų darbuotojų", - sakė A.Brazauskytė. Latvijoje darbuotojų skaičių planuoja didinti 31 proc. įmonių, Estijoje - maždaug 26 procentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"