TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nedarbą mažina trumpindami sąrašus

2010 08 25 0:00
Iki šiol vidutiniškai per mėnesį darbo paieška už tvarkos pažeidimus buvo nutraukiama 8-9 tūkst. bedarbių.
LŽ archyvo nuotrauka

Daugelį šalies gyventojų papiktino valdžios sumanymas, kaip greituoju būdu sumažinti nedarbo lygį. Nors nedarbo augimas gerokai sulėtino tempą, tačiau 300 tūkst. bedarbių minia netirpsta, tad nuspręsta smarkiai sugriežtinti reikalavimus bedarbiams, o nusižengusiuos jiems braukti iš sąrašų.

Oficialiais Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, rugpjūčio 1 dieną buvo užsiregistravę 330,6 tūkst. bedarbių, arba 15,3 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Ekonomikos analitikai prognozuoja, kad bedarbių daugės.

Tokia bedarbių armija labai brangiai kainuoja valstybei, o biudžeto deficitas privertė prisiminti nuolatinius biržos klientus, kurie ten lankosi tik užsitikrinti socialines garantijas, bet siūlomo menkai mokamo darbo atsisako. Vieša paslaptis, kad dalis biržos klientų užsidirba nelegaliai.

Didžiausia bedarbių banga šiemet pliūptelėjo į biržas pavasarį, paaiškėjus, kad taip galima išvengti privalomųjų sveikatos draudimo įmokų. Ant nosies jau ir ruduo, tad baigsis vasaros sezono darbai ir darbo biržų sąrašai vėl gali pailgėti. Taigi sugriežtinus bedarbių pareigas tikimasi atsikratyti bent dalies biržoje užsiregistravusiųjų ir pataisyti Lietuvos nedarbo rodiklius, kurie šiuo metu yra blogiausi tarp Baltijos valstybių.

Praras socialines garantijas ir paramą

Kai kurių biržoje užsiregistravusių bedarbių biržos darbuotojai sako nesurandantys telefonu ir negalintys jiems pasiūlyti atsiradusios laisvos darbo vietos.

Pagal iki 2010 metų liepos 28 dienos galiojusią tvarką, asmeniui, be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvykusiam į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti, bedarbio statusas buvo stabdomas 3 mėnesiams, jis prarasdavo socialines garantijas.

Dabar jau įsigaliojo reikalavimai, pagal kuriuos toks tvarkos pažeidėjas bus išbraukiamas iš darbo biržos sąrašų pusei metų ir praras ne tik socialines garantijas, maisto korteles, kompensaciją už šildymą, bet ir turės pats kas mėnesį sumokėti privalomąjį sveikatos draudimą.

Kai kurie gyventojai piktinasi, kad reikalaujama būti visada pasiekiamam telefonu - neva dėl tokios skambučių kontrolės ar prievolės atvykti į biržą jie negalės savaitei ar ilgesniam laikui išvažiuoti pas gimines ar pan. Be to, yra manančiųjų, kad bus išbraukti iš sąrašų, kai tuoj pat neatsilieps telefonu, nes bus kine ar prausis vonioje ir negirdės skambučio.

Nenori prastesnio darbo - lauk

Bedarbiai skundžiasi, jog darbo biržos siūlo darbą ne pagal specialybę. Antai LŽ skaitytoja Lina, Vilniaus darbo biržoje užsiregistravusi daugiau nei prieš metus, pasakojo, kad turėdama du aukštuosius išsilavinimus nenori lankyti biržos siūlomų virėjos ar kirpėjos kursų, mat 20 metų dirbo finansininke ir norėtų darbo ar kvalifikacijos kėlimo kursų pagal savo profesiją. Tačiau esą nesutikus su biržos pasiūlymais jai gresia pusmečiui likti ir be darbo, ir be valstybės socialinės paramos. Tas pats gresia nesutikus priimti darbo pasiūlymo kitame mieste ar rajone.

Šiaulių darbo biržoje į LŽ klausimą buvo griežtai pasakyta, kad pagal turimą profesiją bei kvalifikaciją darbai siūlomi 6 mėnesius - vėliau teks rinktis iš žemesnės kvalifikacijos darbų.

LDB Darbo rinkos paslaugų ir stebėsenos skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Liugienė LŽ patikino, kad biržos darbuotojai neskambina bedarbiams šiaip sau, kai neturi darbo pasiūlymo ar kitos darbo rinkos siūlomos priemonės. "Anksčiau nei sutarta atvykti į darbo biržą bedarbis kviečiamas tik turint konkretų pasiūlymą. Jei dėl kokių nors priežasčių bedarbis negalės būti pasiekiamas jo nurodytu telefono numeriu ar elektroniniu paštu, iš anksto susitariama, kad apie tai bus informuota darbo birža", - dėstė ji.

Pasak D.Liugienės, darbo biržos tarpininkui svarbu ne paskambinti bedarbiui 3 kartus kas 5 minutes, o susisiekti su juo esant reikalui, todėl esą skambinama kelis kartus įvairiu laiku tą pačią ar kitą dieną.

D.Liugienė LŽ teigė, kad darbo birža nutraukia bedarbio registraciją tik tuomet, kai jis atsisako tinkamo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą. Taip pat žmogus, pagal įstatymą, negali atsisakyti siūlomo darbo, jeigu vykti į darbovietę ir grįžti iš jos miesto ar priemiestiniais autobusais ir troleibusais bei tolimojo reguliaraus susisiekimo traukiniais ir autobusais iš viso trunka ne ilgiau kaip 3 valandas. "Darbo ieškančiam asmeniui, neįsidarbinusiam per 6 mėnesių laikotarpį, gali būti siūlomas nuolatinis ar terminuotas žemesnės kvalifikacijos ar nekvalifikuotas darbas", - tvirtino ji.

Anot D.Liugienės, jeigu žmogus randa darbą toli nuo jo gyvenamosios vietos, kelionės į darbą ir atgal bei apgyvendinimo išlaidos kompensuojamos. Kelionės išlaidų kompensacijos mokamos, kai jos per mėnesį viršija 20 proc. gaunamo atlyginimo, jeigu šis neviršija dviejų minimaliosios mėnesio algos dydžių dirbant visą darbo laiką.

Pažeidėjų - tūkstančiai

LDB duomenimis, praėjusiais metais vidutiniškai per mėnesį už biržos tvarkos pažeidimus darbo paieška buvo nutraukiama vidutiniškai 8,6 tūkstančiams asmenų, tai sudarė apie 28 proc. naujai įregistruotų bedarbių, o šias metais - 9,5 tūkst., arba 32 procentams. Kaip žiniasklaidai teigė LDB direktorius Mindaugas Petras Balašaitis, šiemet liepos mėnesį iš atrinktų beveik 11 tūkst. bedarbių, dalyvavusių intensyvios integracijos į darbo rinką projekte, dėl biržos tvarkos pažeidimų iš sąrašų išbraukti 1,5 tūkst. bedarbių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene specialistas Marius Petrauskas LŽ aiškino, kad nei ši ministerija, nei Lietuvos darbo birža nėra užsibrėžusios tikslo pašalinti dalį žmonių iš bedarbių sąrašo. Esą tikslas yra užtikrinti teisingumą, kad nedarbo draudimo išmoką arba socialines garantijas gautų tie, kam jos priklauso. "Jei visi darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai yra sąžiningi, tuomet netekusiųjų bedarbio statuso nebus. Kaip parodė vidinis tyrimas, nesąžiningų bedarbių vis dėlto yra, tačiau tikslaus skaičiaus pasakyti negalime", - dėstė jis. M.Petrauskas pripažino, kad tai, kiek nesąžiningų bedarbių neteks bedarbio statuso, priklauso nuo kelių aplinkybių, kurių viena yra žmogiškasis faktorius - taigi ir nuo to, ar teritorinių darbo biržų specialistai pareigingai atliks savo darbą.

Faktai

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 18,3 proc., arba 1,3 karto didesnis nei pernai balandį-birželį, rodo išankstiniai Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenys, kurie nesutampa su oficialia LDB statistika. Darbo biržos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį buvo apie 324,5 tūkst. registruotų bedarbių. Tyrimas rodo, kad antrąjį ketvirtį bedarbių buvo 297,2 tūkst., arba 3,8 tūkst. daugiau nei šių metų sausio-kovo mėnesiais. Per metus bedarbių skaičius išaugo 74,1 tūkst., arba 1,3 karto. Per balandį-birželį, palyginti su pirmuoju 2010 metų ketvirčiu, nedarbo lygis šalyje išaugo 0,2 procento.

Mieste nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 16,9 proc., kaime - 22 procentus.

Antrąjį ketvirtį 40,4 proc. visų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai, ieškantys darbo vienus metus ar ilgiau. Jų skaičius antrąjį ketvirtį siekė 120,2 tūkst. - 20,7 proc. (20,6 tūkst.) daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 2,6 karto (74,2 tūkst.) daugiau nei antrąjį 2009-ųjų ketvirtį.

Anot statistikų, antrąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo 1,328 mln. gyventojų, jų skaičius, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, beveik nepakito (sumažėjo 0,4 tūkst.).

Antrąjį šių metų ketvirtį žemiausias nedarbo lygis buvo Lietuvoje (18,3 proc.), aukščiausias - Latvijoje (19,4 proc.), Estijoje nedarbo lygis sudarė 18,6 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"