TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nedarbą mažins per santykius

2010 04 15 0:00
Verslininkai, norėdami atleisti darbuotoją jo iš anksto neįspėję, turės sumokėti dvigubą išeitinę kompensaciją.
LŽ archyvo nuotrauka

Po daugiau nei 4 mėnesius trukusių diskusijų ir derybų valdžia bei verslas sutarė dėl priemonių, kurios neva turėtų padėti kurti naujas darbo vietas arba išlaikyti esamas.

Vyriausybėje premjeras Andrius kubilius kartu su Nacionalinį susitarimą pasirašiusiais socialiniais partneriais sudėliojo 4,5 mėnesio trukusių diskusijų ir derybų dėl darbo santykių liberalizavimo rezultatus.

Nuspręsta siūlyti Seimui Darbo kodekse įteisinti suminę darbo laiko apskaitą, t. y. ne daugiau kaip 48 darbo valandų per savaitę kartu su viršvalandžiais, tačiau darbo diena negalėtų būti ilgesnė kaip 12 valandų. Taip pat sutarta dėl terminuotų darbo sutarčių, tiesa, kol kas laikinai - 2 metų laikotarpiui ir tik naujoms darbo vietoms. Be to, darbdaviai galės darbuotoją atleisti be įspėjimo, tačiau privalės jam išmokėti dvigubą išeitinę kompensaciją.

Jeigu šiems pasiūlymams pritars Seimas, tikimasi, kad pakeitimai Darbo kodekse galėtų būti priimti jau pavasario sesijoje.

Balandžio 1 dieną Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo užregistruota 307 tūkst. bedarbių.

Atleistų iš anksto neįspėję

Premjeras A.Kubilius po posėdžio žurnalistams teigė, kad reguliuojant darbo santykius artėjama prie labai konstruktyvių sprendimų, kurie esą labai svarbūs rūpinantis geresnėmis galimybėmis kurti darbo vietas. Pasak premjero, siekiant suaktyvinti darbo rinką, darbdaviams bus leista drąsiau elgtis sudarant terminuotas darbo sutartis. Tačiau tokia nuostata galiotų tik kuriant naujas darbo vietas ir laikinai - 2 metams. Esą ši priemonė padėtų mažinti nedarbą.

Tuo tarpu kancleris Deividas Matulionis teigė, kad numatoma sudaryti galimybę darbuotoją atleisti darbdavio valia be išankstinio įspėjimo - žmogus galės būti atleistas kad ir rytoj, tačiau gaus dvigubo dydžio jam pagal dirbtą stažą priklausančią išeitinę kompensaciją.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas mano, kad dviguba išeitinė kompensacija sunkmečiu yra pakankamo dydžio parama atleidimo atveju.

Profsąjungų atstovai vėl kėlė streikų liberalizavimo klausimą - dėl galimybės įmonėje skelbti streiką tam pritarus vos ketvirtadaliui dirbančių žmonių. D.Matulionio teigimu, streikų skelbimo sąlygas ateityje ketinama liberalizuoti, tačiau tam šiuo metu stipriai priešinasi darbdaviai. Esą verslas, išgyvenantis ir taip sunkius laikus, dėl streikų patirtų dar didesnių finansinių nuostolių.

Dviguba kompensacija - svajonė

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje Šarūnas Birutis LŽ pabrėžė, kad svarbiausios darbo grupės pasiūlytos priemonės padės kurti naujas darbo vietas ar išlaikyti esamas. "Jeigu šiandien darbdavys sugalvoja kurti arba plėsti verslą, jis negali prognozuoti šių ar kitų metų rinkos. Įdarbinti žmones pagal dabartinį Darbo kodeksą yra didžiulė rizika, - dėstė jis. - Verslininkai kiek įmanoma vengia plėsti verslą, mat šiam nepavykus ar neišsipildžius prognozėms jis tampa darbo santykių nelankstumo įkaitu - reikia išmokėti kompensacines išmokas, o tai veda įmonę prie bankroto."

Tuo tarpu dviguba išeitinė kompensacija, Š.Biručio nuomone, "skamba kaip svajonė", mat esą tokios išmokos įmonei gali baigtis taip pat bankrotu.

"Neturinčios užsakymų įmonės, kurios priverstos atleisti keletą darbuotojų iš karto, paprasčiausiai neturės pinigų sumokėti už 10-12 mėnesių išeitines kompensacijas kiekvienam atleistajam. Dėl to nukentės visi", - tvirtino jis. Anot Š.Biručio, dviguba išmoka nežavi darbdavių, tačiau dėl to buvo sutarta kaip dėl kompromiso.

Š.Biručio teigimu, Pasaulio banko duomenys rodo, kad Lietuva pagal darbo santykių lankstumą užima tik 131 vietą. Nacionaliniame susitarime yra nurodytas vienas iš siekių - verslo aplinką pakelti į 15 vietą ir tapti lydere tarp Baltijos šalių. Jo nuomone, labiausiai šalies verslo aplinką smukdo darbo santykių nelankstumas.

Palengvins, bet problemos neišspręs

AB "Puntukas" generalinis direktorius Vytautas Vidmantas Zimnickas LŽ pažymėjo, kad nedarbo mažinimo priemonių paieškos užsitęsė per ilgai, juolab kad krizė šalyje jau ne vieni metai. Jo nuomone, darbo santykių liberalizavimas nepaskatins iš karto kurti naujas darbo vietas. Esą tai tik suteikia galimybę darbdaviui operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius. Antai įmonėje atsiradus trumpalaikiams užsakymams būtų galima žymiai paprasčiau įdarbinti žmones arba atsiradus papildomiems krūviams paprasčiau susitarti su darbuotojais.

"Šie procesai, be abejo, padeda verslui, tačiau tikrai nėra priemonės, kuriančios darbo vietas. Jas kuria šalies mokestinė politika, ekonominė situacija, vidaus vartojimas bei eksporto politika. Taip pat sudėtinga darbo vietas kurti, kai įmonės nėra kredituojamos", - vardijo priežastis jis.

V.V.Zimnickas pažymėjo, kad darbo vietų dotavimas per darbo biržas taip pat padeda, tačiau tik tuo atveju, jei darbdavys turi užsakovą ir pirkėją, kad galėtų gaminti prekes ar teikti paslaugas.

Aktualu sezoniniams sektoriams

Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos vadovas Linas Lasiauskas įsitikinęs, kad darbo santykių liberalizavimas duos naudos visoms suinteresuotoms pusėms. Jo nuomone, darbuotojams geriau turėti darbo kad ir 4 mėnesiams per metus, nei jo visai neturėti. Esą tekstilės rinka yra ypač jautri sezonui, tad galimybė įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis būtų didžiulė parama šiam verslo sektoriui. "Papildomų užsakymų dėka įmonės galėtų plėsti savo veiklą, o tie žmonės, kurie priimti laikinai, vėliau galbūt rastų ir pastovią darbo vietą", - samprotavo L.Lasiauskas.

Tiesa, jis pripažino, kad iš tekstilės pramonėje dirbančių 40 tūkst. žmonių per pastaruosius dvejus metus darbo vietų neteko apie 4 tūkst., o tai, pasak L.Lasiausko, nėra daug. Mat dar gerokai prieš krizę tekstilės pramonė ėmėsi darbuotojų skaičiaus bei technologijų optimizavimo ir tai esą didžiausias veiksnys, lėmęs nedidelius darbuotojų atleidimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"