TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nedarbas - ekonominės karštligės termometras

2010 02 19 0:00

Užsitęsęs pasaulio ekonomikos nuosmukis sukrėtė beveik visų šalių darbo rinkas: smarkiai mažėjo darbo paklausa, daugybė gyventojų prarado darbo vietas, lėtėjo pajamų augimas.

Po beveik ketverius metus trukusio darbo rinkos renesanso, 2008 metų pabaigoje įvyko staigus tendencijų lūžis, kuris dar labiau sustiprėjo 2009 metais. Kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse pernai užfiksuoti nedarbo rodikliai buvo didžiausi per visą jų istoriją.

Nepaprastai spartus bedarbių gausėjimas gali kilstelėti nedarbo lygį iki dar nematytų aukštumų ir Lietuvoje. Nenuostabu, kad kova su augančiu kaip ant mielių nedarbu buvo paskelbta vienu šių metų Vyriausybės prioritetų.

Tačiau vargu ar galima tikėtis mūsų krašte protrūkio šioje srityje, žinant letarginę valdžios reakciją į neigiamus ekonomikos pokyčius. Nors apie augantį nedarbą buvo šnekėta jau 2008 metų pabaigoje, specialaus dėmesio problema sulaukė tik šiemet.

Ką daro kitos valstybės?

ES šalyse darbo neteko maždaug 225 mln. gyventojų. Tačiau dauguma ES šalių spėjo užbėgti už akių nepalankiems pokyčiams gerokai išplėsdamos socialines paslaugas ir vykdydamos specialias į darbo vietų kūrimą orientuotas programas, kurios kiek sušvelnino socialinę gerovę griaunantį šoktelėjusio nedarbo poveikį.

Pastatų renovavimo programos, palaikančios statybos sektoriaus egzistenciją, darbo vietų dalijimosi sistemos, papildomos kompensacijos darbdaviams, suteikiantiems darbuotojams galimybę pereiti prie sutrumpintos darbo savaitės, papildomos bedarbių apmokymo programos, mokesčių "atostogos" naujai įkurtoms arba papildomas darbo vietas kuriančioms įmonėms - tai tik keli pavyzdžiai veiksmingų iniciatyvų, orientuotų į darbo rinkos stabilizavimą, dėl kurių nedarbo didėjimo tempas ES buvo vidutiniškai apie 3 kartus lėtesnis nei bendras ekonominis nuosmukis.

Didesnė skurdo grėsmė

ES naujokių pajėgumas taikyti ūkį skatinančias priemones yra ribotas, o darbo rinkos - griežtai reguliuojamos, todėl bedarbių armija augo sparčiau, o skurdo grėsmė išlieka gerokai aukštesnė nei ES senbuvėse.

Statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, 2008 metais Latvija, Rumunija, Bulgarija ir Lietuva buvo tarp didžiausių skurdo rizikos šalių. Tai reiškia, kad maždaug kas penkto gyventojo Lietuvoje ir kas ketvirto - Latvijoje pajamos, išmokėjus jiems socialines išmokas, yra nepakankamos. Nėra abejonių, kad 2009 metų rodiklis bus kur kas blogesnis.

Nors ir daugėja ekonomikos stabilizavimosi požymių, dabartinės tendencijos ir vangokas ūkio atsigavimas rodo, kad užimtumas iki krizės buvusį lygį pasieks dar negreitai.

Darbo našumas pasaulyje smuko pirmą kartą per pastaruosius 4 dešimtmečius ir nepaisant visų pastangų šis rodiklis dar užprogramuotas toliau kristi.

Todėl daugumos šalių vyriausybės neskuba mažinti socialinių išmokų programų ir riboti skatinimo priemonių net ir daugėjant gerų naujienų. Nedidelį pagerėjimą darbo rinkoje praėjusių metų pabaigoje demonstravo Austrija, Italija, JAV, tačiau daugumoje pasaulio šalių bedarbių gretos didėjo, nors ir lėtesniu tempu.

Su klastingu ir ilgai trunkančiu nedarbo poveikiu susidūrė ir kai kurios šalys, paskelbusios, kad blogiausia "jau praeityje". Didžiojoje Britanijoje po kelis mėnesius vyravusio optimizmo pareigūnų nuotaikas vėl aptemdė smarkus ilgalaikio nedarbo augimas ir socialinės paramos prašančių gyventojų skaičius.

Nedarbas - kaip slibinas, kuriam smaugti neužtenka pavienių galvų kapojimo - jos labai greitai atauga. Reikalingas sisteminis ir strateginis požiūris į problemą.

Lietuvos darbo biržos visuomenei pateiktomis prognozėmis, 2010 metais mūsų krašte gali būti 370 tūkst. bedarbių. Jau pirmaisiais šių metų mėnesiais registruotų bedarbių ir laisvų darbo vietų santykis rinkoje buvo 168, t. y. kaip per konkursą į prestižinę aukštąją mokyklą.

Struktūriniai nedarbo pokyčiai taip pat suprastėjo: vidutinė nedarbo trukmė ir bedarbių, turinčių žemą išsilavinimo lygį, dalis smarkiai didėjo. Ilgalaikių bedarbių (ilgiau nei metai nerandančių darbo) dalis darbo biržoje registruotų bedarbių skaičiuje Lietuvoje per metus išaugo daugiau kaip keturis kartus - nuo 3,2 proc. 2008 metų pabaigoje iki 14,4 proc. pernai tuo pačiu laikotarpiu. Itin smarkiai didėja ir jaunimo (jaunesnių kaip 25 m.) nedarbo lygis: trečiojo 2009 metų ketvirčio pabaigoje kas trečias studijas baigęs abiturientas neturėjo darbo tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Blogesnis rodiklis buvo tik Ispanijoje, kurioje šis rodiklis metų pabaigoje priartėjo prie 44 procentų. Euro zonoje jaunimo nedarbas taip pat paaugo ir siekė 21 proc., o bendras nedarbo rodiklis padidėjo iki 10 procento. Dviženklis ir vis dar augantis nedarbo lygis kelia didelį nerimą ES ir pastūmėjo priimti sprendimą 2010 metus paskelbti kovos su skurdu ir socialine išskirtimi metais.

Akivaizdu, kad Baltijos šalyse padėtį apsunkina itin sudėtinga valdžios finansų situacija, todėl neverta tikėtis, kad socialinės problemos būtų išspręstos papildomomis išmokomis. Ne itin turtingoms šalims vienintelė išeitis - skatinti darbo rinkos lankstumą, bent laikinai įvesti lengvatinį verslo apmokestinimą ir išvaduoti naujus verslininkus nuo griežtų reikalavimų ir biurokratinių gniaužtų. Tai padėtų išlaikyti užimtumą, užtikrinti bent minimalų pajamų lygį ir sumažintų spaudimą socialinei paramai ir biudžetui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"