TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nedarbas klampina šeimas

2009 08 31 0:00
Daugiavaikėms šeimoms ir žmonėms, kai abu šeimos nariai yra bedarbiai, papildomos užimtumo garantijos nenumatytos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nors aukščiausiosios šalies valdžios pareigūnai ragina darbo netekusius gyventojus patiems aktyviau ieškotis darbo, o ne ranką ištiesus maldauti nedarbo išmokų, šalyje tūkstančiai šeimų, likusių be nuolatinių pajamų, su siaubu laukia žiemos.

Vasarą darbo biržos sulaukė kiek mažiau darbo netekusių žmonių nei pavasarį, kai kas savaitę buvo užregistruojama per 10 tūkst. bedarbių. Kaip teigė darbo biržos specialistai, atsiradus sezoninių darbų padaugėjo ir įsidarbinimo galimybių pajūryje ar pas ūkininkus. Tačiau darbo netekusiems žmonėms įsidarbinti vis dar yra sudėtinga, mat laisvų darbo vietų pasiūla yra gerokai mažesnė už paklausą - į vieną vietą, nelygu darbo pobūdis ir vieta, pretenduoja penkiasdešimt ar daugiau žmonių.

Tuo metu aukščiausieji valstybės vadovai mano, kad darbo netekę gyventojai į darbo biržą kreipiasi tik dėl nedarbo draudimo išmokos, kuri mokama apie šešis mėnesius, atsižvelgiant į darbo stažą, o didžiausia jos suma - vos apie tūkstantį litų.

Naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas net siūlo mokėti premijas savarankiškai susiradusiesiems darbą, jo manymu, kitaip nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturintys, vos galą su galu suduriantys, vaikus auginantys žmonės neva geriau renkasi varganą ir laikiną valstybės pašalpą nei darbo vietą ir saugų gyvenimą.

Pasiūlė auginti vaiką

LŽ skaitytoja Ramunė, auginanti 3 mažamečius vaikus, pasakojo, kad neseniai baigėsi jos motinystės atostogos - jos jauniausiai dukrai suėjo 2 metai. Tad moteris norėjusi grįžti į darbą, tačiau buvusi darbovietė merdi ir darbo jai pasiūlyti negali. Ramunė teigė, kad duris jai užtrenkė ir darbo biržoje - ten jos neįregistravo, nežadėjo mokėti nedarbo išmokos, o pasiūlė eiti namo ir dar metus, kaip neva priklauso pagal įstatymą, auginti vaiką namie.

"Juk trečiaisiais kūdikio auginimo metais motinystės pašalpa jau nemokama, o mano vyras taip pat atleistas iš darbo dėl sunkios įmonės finansinės padėties, tad mes paprasčiausiai neturime iš ko gyventi. Išsilaikyti iš vienos bedarbio pašalpos, kuri nesieks ir tūkstančio litų, 5 asmenų šeimai neįmanoma, juolab kad rudenį du vyresniuosius vaikus reikės išleisti į mokyklą. Užsiregistravusi darbo biržoje tikėjausi gauti bent laikino darbo pasiūlymų, tačiau ten darbuotojai pareiškė, kad pagal įstatymą vaiką galiu auginti dar metus, tai ir turėčiau daryti. Tiesiog atsisakė mane įregistruoti. Kaip reikės išgyventi žiemą, net baisu pagalvoti", - stebėjosi teritorinės darbo biržos darbuotojų sprendimu trijų vaikų motina.

Tuo metu Vilniaus darbo biržoje LŽ aiškino, kad bet kuri teritorinė birža privalėjo užregistruoti į juos besikreipusią moterį. Negana to, kadangi Ramunė prieš išeidama motinystės atostogų turėjo nuolatinį darbą ir nemenką stažą, jai priklauso ir nedarbo draudimo išmoka, kurios ji privalanti reikalauti.

Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja Inga Liubertė LŽ taip pat patvirtino, kad biržoje gali registruotis visi ieškantys darbo asmenys. I.Liubertė pažymėjo, kad motina arba tėvas, faktiškai auginantys vaiką iki 8 metų, priskiriami darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupei ir jiems gali būti taikomos remiamojo įdarbinimo priemonės.

"Tokių asmenų teritorinėse darbo biržose per 2009 metų I pusmetį buvo įregistruota apie 21 tūkstantį. Daugiavaikėms šeimoms ir asmenims, kai abu šeimos nariai yra bedarbiai, papildomos užimtumo garantijos teisės aktuose nenumatytos. Teritorinės darbo biržos gali šiuos bedarbius priskirti prie prioritetinių asmenų grupių ir joms pirmumo teise taikyti aktyvias darbo rinkos politikos priemones", - aiškino I.Liubertė.

Nedarbo išmokos - po kelių mėnesių

Šiomis dienomis netenkantys darbo žmonės jau turės palaukti nedarbo išmokų. Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatos, pagal kurias iš darbo atleistam žmogui, kuris pagal įstatymus gali gauti išeitinę išmoką arba kompensaciją pagal susitarimą su darbdaviu, nedarbo draudimo išmoka bus skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek laiko po darbo sutarties nutraukimo, kelių mėnesių atlygio dydžio išeitinę kompensaciją jam išmokėjo darbdavys.

Bedarbiams, turintiems teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, jų mokymosi laikotarpiu pagal Užimtumo rėmimo įstatymą bus mokama tik stipendija. Nedarbo draudimo išmoka nebus mokama tiek laiko, kiek darbo netekęs asmuo mokysis. Mokymams pasibaigus ir bedarbiui neįsidarbinus, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas bus tęsiamas už neišmokėtą laikotarpį.

Prienų darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Lolita Batutienė LŽ aiškino, kad darbo netekę žmonės, iš karto neužsiregistravę darbo biržoje, nedarbo išmokų nepraranda, tačiau jie praranda socialines garantijas. Pasak jos, kai darbdavys išmoka, pavyzdžiui, dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją, o darbo netekęs žmogus darbo biržoje įsiregistruos tik po dviejų mėnesių, nedarbo draudimo išmoka jam bus pradėta skaičiuoti tik nuo įsiregistravimo biržoje dienos, įskaitant tuos du mėnesius.

"Kol kas su tokiais atvejais mes dar nesusidūrėme, todėl sunku komentuoti. Tačiau, mano manymu, darbo birža pradės mokėti nedarbo draudimo išmoką tik tada, kai baigsis darbdavio išmokėtos išeitinės kompensacijos terminas, neatsižvelgdama į tai, ar žmogus įsiregistravo biržoje iš karto, ar po pusmečio", - samprotavo L.Batutienė.

Faktai

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 dieną įregistruota 209,9 tūkst. bedarbių, tai sudarė 9,7 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Palyginti su liepos 1 diena, nedarbas padidėjo 0,4 procento. Per praėjusį mėnesį į darbo biržas kreipėsi 30,9 tūkst. asmenų - 4,4 tūkst. daugiau negu birželį.

Liepą bedarbių gretas papildė triskart daugiau absolventų negu birželį. Buvo įregistruota 5,8 tūkst. absolventų, o tai sudarė 18,7 proc. visų bedarbių.

Darbo biržoms tarpininkaujant liepos mėnesį buvo įdarbinta 12,6 tūkst. žmonių. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 6,2 tūkst. bedarbių.

Laisvų darbo vietų užregistruota per 11 tūkst. daugiau negu birželį. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo pardavėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, dažytojams, virėjams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, siuvėjams, dailidėms, staliams, padavėjams, bufetininkams, suvirintojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"