TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nedarbas ūgtelėjo

2012 01 06 14:54

Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausio 5 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre iš viso buvo 232,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,24 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Pirmąją šių metų savaitę šalies teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 2,8 tūkst. bedarbių, dar 2 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus. Naudojantis bedarbiams teikiamomis lengvatomis, juos galima įsigyti pigiau. Dėl šios priežasties sausio pradžioje padaugėjo ir besiregistruojančių darbo biržoje – pirmosiomis metų dienomis teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 6,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių. 

Tarp naujų bedarbių daugiausia yra turinčių darbo patirties, tačiau 15,6 proc. įsidarbinimo galimybes riboja dėl ilgesnės kaip dveji metai darbo pertraukos prarasti darbiniai įgūdžiai.

Gruodžio 30 – sausio 5 dienomis darbdaviai įregistravo 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų – 300 daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu.

Teritorinės darbo biržos į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiuntė 2,3 tūkst. bedarbių. Daugiausia jų – 87,3 proc. įsigijo verslo liudijimus, 5,2 proc. mokysis profesijos, 4,8 proc. dalyvaus užimtumo rėmimo priemonėse, 1,6 proc. dirbs viešuosius darbus, 0,6 proc. įdarbinta į įsteigtas darbo vietas ir 0,5 proc. – rotacijos būdu.

Nedarbo draudimo išmokos buvo mokamos 36,7 tūkst. (arba 15,8 proc.) registruotų bedarbių.

Naujų paskirta 1604. Baigta mokėti 0,7 tūkst. bedarbių, iš jų – 15,6 proc. anksčiau laiko, t. y. jiems įsidarbinus.

2011 m. lapkričio mėn. nedarbo lygis euro zonoje siekė 10,3 proc., visoje ES – 9,8 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, 2011 m. lapkritį, kaip ir spalį, nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, sudarė 10,3 proc. 2010 m. lapkritį jis buvo 10,0 proc. Visoje ES nedarbas šių metų lapkritį sudarė 9,8 proc. ir nesikeitė, palyginti su spalio mėnesiu. 2010 m. lapkritį jis siekė 9,6 proc.

2011 m. lapkričio mėn. visoje ES darbo neturėjo 23,674 mln. žmonių, iš jų 16,372 mln. – euro zonoje. Palyginti su 2011 m. spalio mėn., visoje ES nedirbančių asmenų skaičius padidėjo 55 000, o euro zonoje – 45 000. Palyginti su 2010 m. lapkričiu, visoje ES bedarbių skaičius padidėjo 723 000, euro zonoje – 587 000.

Mažiausi nedarbo rodikliai buvo užregistruoti Austrijoje (4,0 proc.), Liuksemburge ir Nyderlanduose (po 4,9 proc.), didžiausi – Ispanijoje (22,9 proc.), Graikijoje (18,8 proc. 2011 m. rugsėjį) ir Lietuvoje (15,3 proc. per trečią 2011 m. ketvirtį).

Palyginti su praėjusiais metais, keturiolikoje šalių narių nedarbo lygis mažėjo, o trylikoje – didėjo. Didžiausias nedarbo lygio mažėjimas buvo stebimas Estijoje (nuo 16,1 iki 11,3 proc. tarp 2010 m. ir 2011 m. trečio ketvirčio), Latvijoje (nuo 18,2 proc. iki 14,8 proc. tarp 2010 m. ir 2011 m. trečio ketvirčio), ir Lietuvoje (nuo 18,3 proc. iki 15,3 proc. tarp 2010 m. ir 2011 m. trečio ketvirčio). Labiausiai nedarbas augo Graikijoje (nuo 13,3 proc. iki 18,8 proc. per metus, nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn.), Kipre (nuo 6,0 proc. iki 9,1 proc.) ir Ispanijoje (nuo 20,4 proc. iki 22,9 proc.).

Per metus euro zonoje vyrų nedarbo lygis išaugo nuo 9,8 proc. iki 10,0 proc., o visoje ES – nuo 9,5 proc. iki 9,7 proc. Moterų nedarbo lygis euro zonoje padidėjo nuo 10,3 proc. iki 10,7 proc., visoje ES – nuo 9,7 proc. iki 10,0 proc.

2011 m. lapkritį visoje ES darbo neturėjo 5 579 milijonai jaunų (iki 25 m.) žmonių, iš jų 3 394 milijonai – euro zonoje. Palyginti su 2010 m. lapkričiu, jaunų nedirbančių žmonių skaičius padidėjo 335 000 visoje ES ir 207 000 euro zonoje. 2011 m. lapkritį jaunimo nedarbas visoje ES buvo 22,3 proc., euro zonoje – 21,7 proc. 2010 m. lapkritį atitinkamai jis sudarė 21,0 proc. ir 20,6 proc. Mažiausias jaunimo nedarbo lygis fiksuotas Vokietijoje (8,1 proc.), Austrijoje (8,3 proc.) ir Nyderlanduose (8,6 proc.), o aukščiausias – Ispanijoje (49,6 proc.), Graikijoje (46,6 proc. 2011 m. rugsėjį) ir Slovakijoje (35,1 proc.).

Palyginimui: 2011 m. lapkritį nedarbo lygis JAV sudarė 8,6 proc., Japonijoje – 4,5 proc.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"