TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nedarbo šmėkla vis šiurpesnė

2010 01 09 0:00
Iš viso nuo 2009 metų pradžios Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo užregistruota 369,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia per metus nieko nepadarė darbo rinkai gelbėti. Kasdien tebeaugantis nedarbas toliau mažina vartotojų perkamąją galią, o tai smogs įmonėms, orientuotoms į vidaus prekybą bei paslaugas. Priverstos spaustis įmonės šiemet suks tuo pačiu ratu - vėl mažins darbuotojų skaičių, kurių pašalpos tuštins skylėtą valstybės biudžetą. Dar daugiau žmonių emigruos.

Tiek Europos Sąjungos (ES) ekspertai, politikai, tiek mūsų šalies analitikai perspėja, kad valstybė turėtų skirti didelį dėmesį augančiam nedarbui, kuris turės didžiules neigiamas tiek socialines, tiek ilgalaikes finansines pasekmes. Visi sutaria, jog būtina kuo skubiau visomis įmanomomis priemonėmis skatinti verslą išsaugoti darbo vietas.

Bet šie metai pradėti Lietuvos valdžiai nepriėmus jokių naujų kovos su nedarbu sprendimų - apsiribota deklaracijomis.

Realiausia valdžios "parama" darbo rinkai - nuo sausio sumažintos nedarbo išmokos: pernai maksimali bedarbio pašalpa sudarė 1040 litų, o dabar ji negalės būti didesnė nei 650 litų.

Tiesa, pernai, valdžia skyrė 200,5 mln. litų paramos ieškantiems darbo. Ar pavyko panaudoti šias lėšas, Lietuvos darbo birža (LDB) šią savaitę atsakyti LŽ negalėjo ir neskubėjo. Jos darbuotojai neslėpė - projektai tęstiniai, tad 2009 metams skirtos lėšos išmokėtos ne visos.

Lietuvos valdžia nesugeba padėti darbo rinkai ir nesirūpina, kaip tai padaryti, - neabejoja nei verslininkai, nei analitikai.

Biurokratinės naštos mažinimas nekainuoja

"DnB Nord" banko analitikė Indrė Genytė-Pikčienė LŽ prognozavo, kad šiais metais nedarbo lygis gali pasiekti 20 proc., įvertinus ne tik darbo biržoje užregistruotus bedarbius, bet ir emigraciją - mat tūkstančiai darbo netekusių ir negalinčių jo gauti žmonių palieka kraštą.

"Šiuo metu oficialiai užregistruotų bedarbių skaičius muša visus istorinius rekordus ir viršija netgi per Rusijos krizę pasiektą piką. Turėkime galvoje, kad nuo to laiko emigruodami Lietuvą paliko nemaža dalis gyventojų, tad gerokai susitraukė ir bazė, nuo kurios skaičiuojamas nedarbo lygis. Visai tikėtina, kad jau šių metų pavasarį matysime 20 proc. nedarbo lygį Lietuvoje, o tai yra labai prasta žinia", - konstatavo analitikė.

Pasak jos, aukštas nedarbo lygis yra viena skausmingiausių įvairių krizių pasekmių, kurią itin sunku įveikti. Ji pabrėžė, kad tai yra liekamasis reiškinys, ir darbo rinka atsigaus tik pagerėjus ūkio padėčiai, pradėjus augti ne tik eksportui, bet ir vidaus rinkai.

"Daug priklausys ir nuo smulkiojo verslo situacijos, vėl vertėtų akcentuoti emigracijos procesus, nes toks nedarbo lygis tikrai skatins didžiulę emigracijos bangą", - konstatavo analitikė.

Nedarbas turės tiesioginę įtaką namų ūkių perkamajai galiai - žmonės vartojimui išleis dar mažiau pinigų, o tai, pasak analitikės, neigiamai atsilieps į vidaus rinką orientuotų įmonių rezultatams. Be to, bus didžiulis spaudimas valstybės biudžetui dėl įvairių išmokų augimo. Su tuo valdžiai vertėtų kovoti jau dabar, skatindama verslą kurti naujas darbo vietas.

"Nors yra numatyta nemažai iš ES paramos finansuojamų priemonių, bet tai vyksta per lėtai. Tos lėšos verslą turėjo pasiekti daug anksčiau. Belieka tikėtis, kad paramos pinigai bus pervesti šiemet pirmais ketvirčiais, mat tos injekcijos tikrai labai padėtų verslui", - samprotavo ji.

I.Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad reikia skubiai lengvinti verslui biurokratinius barjerus, "nes tai nereikalauja jokių lėšų - tik politinės valios ir nuo to turėtų būti pradedama".

Smulkieji plėstis bijo

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika LŽ tikino, kad smulkiuosius verslininkus žlugdo darbo apmokestinimo našta ir biurokratinis mechanizmas, kuris traiško visas jų pastangas plėstis kuriant naujas darbo vietas.

"Smulkusis verslas dominuoja paslaugų ir prekybos sektoriuje, o tose srityse pagrindines išlaidas sudaro samdomi darbuotojai. Tad didelis darbuotojų apmokestinimas trukdo smulkiajam verslui išsilaikyti", - teigė jis.

Anot G.Romeikos, paprastai smulkiajam verslininkui sekasi tol, kol jis turi mažą įmonėlę ir joje pats dirba. Išplėtus veiklą ir atidarius daugiau padalinių, tenka samdyti daugiau žmonių ir tuomet paskęstama biurokratijos liūne: ataskaitos, priėmimai, atleidimai, ketvirtinės PVM ir kitos deklaracijos ir t. t. Dėl to, pasak asociacijos vadovo, nukenčia ir paslaugų kokybė, krinta jų paklausa - tenka vėl spaustis.

Nesusidoroja su mokesčiais ir bankais

Siekdama išsaugoti darbo vietas, valdžia turėtų pirmiausia tvarkyti mokesčių sistemą. Tam pritaria ir AB "Puntukas" generalinis direktorius Vytautas Vidmantas Zimnickas. Jeigu verslas pakeltų dabartinę mokesčių naštą, jo nuomone, darbo vietų tikrai būtų išsaugota daugiau. Pašnekovas pažymėjo, kad taip pat labai svarbus eksporto skatinimas - draudimas, garantijos ir t. t. "Pats verslas randa rinkas, tačiau jos nėra stabilios ir garantuotos, tad valdžios pagalba, įsikišimas yra būtinas. Be to, bankų paskolos realiai verslui ir šiemet yra neišduodamos arba išduodamos labai sudėtingomis sąlygomis - su didelėmis palūkanomis, reikalaujant garantijų ir t. t.", - vardijo kliūtis verslui V.V.Zimnickas.

Pašnekovas priminė, kad nejuda ir valdžios išgirta daugiabučių renovacija, kitos verslo skatinimo priemonės. Bendrovės direktorius sakė, kad iš valstybės biudžeto beveik visai neskiriama lėšų investiciniams projektams, kuriems reikalingas bendrasis finansavimas pritraukiant ES paramą. Jo nuomone, darbo biržos taip pat turėtų aktyviau dirbti su verslu. "Jos turi ne fiksuoti bedarbių skaičių ir mokėti jiems išmokas, o aktyviau užsiimti jų integravimo politika. Juk žmogui nedirbant pusę metų ir daugiau integruotis į darbo rinką vėliau yra sudėtinga", - dėstė jis.

V.V.Zimnicko nuomone, darbo biržoje organizuojami mokymo kursai turėtų būti orientuoti ne į bedarbio norus, o į darbo pasiūlą. "Žmogus būdamas bedarbiu dar įgyja tris papildomas profesijas, tačiau pagal jas jis vis tiek nedirba. Tai yra tiesiog lėšų švaistymas. Geriau kurkime už tas lėšas darbo vietą", - siūlė jis.

Pašnekovo nuomone, lėšos įdarbinimui subsidijuojant taip pat naudojamos netikslingai. Mat darbdavys, norėdamas pasinaudoti šia valstybės parama, turi rinktis iš to, ką siūlo darbo birža. O į subsidijuojamas darbo vietas patenka tik nustatytus kriterijus atitinkantys asmenys, papildomai biržos remiami bedarbiai - neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai, nėščios moterys ir t. t. Tačiau V.V.Zimnickas įsitikinęs, kad į subsidijuojamą darbo vietą turėtų pakliūti reikiamos kvalifikacijos žmogus.

"Dabar matau, kad žmogus atitinka kvalifikaciją, tačiau aš jo negaliu priimti, nes jis nepakliūva į subsidijuojamą darbo vietą", - piktinosi sistema AB "Puntukas" vadovas.

Faktai

Sausio 1 dieną LDB duomenų bazėje buvo užregistruota beveik 269 tūkst. bedarbių - tai sudarė 12,5 proc. visų darbingo amžiaus krašto gyventojų.

Iš viso nuo 2009 metų pradžios LDB duomenų bazėje buvo užregistruota 369,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

LDB duomenimis, pernai gruodžio mėnesį nedarbas šalyje augo, nors į teritorines darbo biržas atėjo užsiregistruoti 7,3 proc. darbo ieškančių žmonių mažiau nei lapkritį - 27,7 tūkstančio.

Praėjusį mėnesį darbo biržos ieškantiems darbo asmenims galėjo pasiūlyti 7,5 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 5 tūkst. neterminuotam darbui.

Paklausiausi buvo pardavėjai ir prekių demonstruotojai, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, virėjai, pardavimų vadybininkai, siuvėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, dažytojai, statybininkai dailidės, staliai, buhalteriai.

Pernai, taikant paramą darbdaviams, buvo įdarbinta per 30,6 tūkst. asmenų, kvalifikacijos įgyti nusiųsta per 13,9 tūkst. bedarbių. Valstybės teikiama parama socialinėms įmonėms suteikė galimybes išsaugoti 1,8 tūkst. darbo vietų ir įsteigti 75 naujas neįgaliesiems skirtas darbo vietas.

Nuo metų pradžios per LDB padėta įsidarbinti 121,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų, 47,5 tūkst. nusiųsta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

2009 metais apie 18,2 tūkst. bedarbių pradėjo veiklą, įsigiję verslo liudijimą laikotarpiui iki pusės metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"