TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Negali technikos pirkti išsimokėtinai

2015 03 05 6:00
Traktorius dažnai kainuoja brangiau negu prabangus automobilis.
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Išperkamosios nuomos bendrovės guodžiasi, kad Europos Sąjungos (ES) lėšomis remiamus projektus vykdantiems ūkininkams nėra galimybių reikalingos technikos įsigyti išperkamosios nuomos būdu, tačiau patys ūkininkai kol kas į tokią problemą žvelgia rezervuotai.

„Lietuva yra turbūt vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje ūkininkai, gaunantys ES paramą, negali pirkti įrangos ar technikos išsimokėtinai. Nors šį klausimą keliame jau ne pirmus metus, kol kas jo sprendimas pasiklydęs tarp Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA). Taip diskriminuojamos išperkamosios nuomos bendrovės, mažinama konkurencija ir didinama perkamų finansavimo paslaugų kaina“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komiteto pirmininkas ir „UniCredit Leasing“ generalinis direktorius Laimonas Belickas

Tiesa, pasak jo, vasario viduryje vykusiame pasitarime Žemės ūkio, Finansų ministerijų ir NAM vadovai, atrodo, supratingai išklausė bendrovių pasiūlymus, tačiau „tai kol kas buvo tik žodiniai pritarimai“. „Tikimės, kad rengiant 2014–2020 metų ES paramos programos priemones bus atsižvelgta ir į mūsų pasiūlymus“, – sako L. Belickas. Visos paramos teikimo taisyklės turėtų būti parengtos iki balandžio pabaigos.

Nesusikalba dėl nuosavybės

Tai, kad įsigyti techniką ES finansuojamiems projektams išperkamosios nuomos būdu nėra galimybių, kiek anksčiau išplatintoje pozicijoje pripažino ir NMA. Ji aiškino, kad ES teisės aktai esą griežtai reglamentuoja pareiškėjų išlaidų kompensavimo mechanizmus ir neleidžia naudoti bet kokių rinkoje esančių finansinių instrumentų paramos finansavimui.

„Tačiau ir Lietuvos, ir ES teisės aktai kaip tik įtvirtina galimybę išperkamosios nuomos bendrovėms dalyvauti finansuojant projektus, kuriems skiriamos ES lėšos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr 1303/2013 aiškiai numato, kad išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei paramos gavėjas jas faktiškai patyrė ir jos yra apmokėtos“, – tvirtina L. Belickas.

Pasak jo, Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komitetas parengė detalias rekomendacijas, pagal kurias padėtis būtų pakeista operatyviai ir paprastai. Rekomendacijos atitinka ir ES, ir Lietuvos teisę, ir ūkininkų interesus. Tačiau didžiausia problema, buvusi 2007–2013 metų paramos laikotarpiu, lieka neišspręsta.

Laimonas Belickas: „Nei Latvijoje, nei Estijoje ar kitose ES šalyse išperkamosios nuomos bendrovės nėra eliminuotos iš ūkio technikos ir įrangos finansavimo rinkos." / LŽ archyvo nuotrauka

Mat rengiamoje naujoje Lietuvos kaimo plėtros programoje yra numatoma, kad ūkininkas turi išsipirkti techniką iš išperkamosios nuomos bendrovės projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Šis laikas paprastai trunka 1–2 metus. Tačiau ūkininkų perkama technika ir įranga dažnai kainuoja dešimtis ar net kelis šimtus tūkstančių eurų, tad jai išpirkti reikia gerokai ilgesnio laikotarpio. Tokia nuostata apriboja ūkininkams galimybes finansuoti techniką ir įrangą išsimokėjimo būdu.

„Nei Latvijoje, nei Estijoje ar kitose ES šalyse išperkamosios nuomos bendrovės nėra eliminuotos iš ūkio technikos ir įrangos finansavimo rinkos dėl nelankstaus požiūrio į finansavimo laikotarpį, juolab kad banko paskola ir išperkamosios nuomos paslaugos yra pagrindiniai ir lygiaverčiai finansavimo būdai“, – pabrėžia L. Belickas.

Tik vienas žodis

Pasak jo, ir bankai, ir išperkamosios nuomos bendrovės finansavimą suteikia atsižvelgdami į lėšų gavėjo poreikius, tačiau bankai reikalauja užstato, todėl jų paslaugos dažnai yra sunkiau prieinamos smulkiesiems ūkininkams, neturintiems laisvų apyvartos lėšų ar turto. Išperkamoji nuoma, anot jo, yra pati paprasčiausia ir lengviausia finansavimo forma ūkininkams. Techniką galima įsigyti tada, kai reikia, nelaukiant 10 ar daugiau metų, kol bus sutaupyta reikiama suma. Be to, perkant išsimokėtinai nereikia įkeisti įsigyjamo turto, tvirtinti įkeitimo sutarties pas notarą, tvarkyti kitų dokumentų, kuriems reikia papildomo laiko ir lėšų.

„Norint išspręsti finansavimo išsimokėtinai problemą, pakaktų Lietuvos kaimo plėtros programos projekte pakeisti vieną žodį: vietoj projekto „įgyvendinimo“ laikotarpio įrašyti projekto „kontrolės“ laikotarpį. Dėl iki šiol galiojančios tvarkos diskriminuojamos išperkamosios nuomos bendrovės ir pažeidžiami lygiateisiškumo principai, o ūkininkams sukuriami papildomi barjerai gauti finansavimą. Rezultatas – finansavimo rinkoje mažėja konkurencija, todėl ūkininkai moka brangiau už pasiskolintas lėšas, o pati NMA išleidžia daugiau valstybės biudžeto ir ES lėšų finansavimo išlaidoms dengti“, – konstatuoja L. Belickas. Jis nurodo, kad išperkamosios nuomos būdu bent kol kas neįmanoma įsigyti ne tik žemės ūkio, bet ir kitos ES finansuojamos technikos.

Dabar galimybės naudotis išperkamąja nuoma nelieka dėl svarbiausios priežasties – kol nepasibaigęs sutarties laikotarpis, technikos savininkas yra ne jos naudotojas ūkininkas, o išperkamosios nuomos bendrovė, bet NMA yra numačiusi, kad parama teikiama techniką naudojančiam savininkui. L. Belickas priekaištauja, kad kai įsigytas turtas yra įkeistas bankui už paskolą, ūkininkas yra toks pat netikras savininkas, techniką įsigijęs skolintomis lėšomis. Jeigu paskola nebus grąžinta, šis turtas liks bankui.

Naudotis neskubėtų

Tačiau ūkininkai bent dabar neskubėtų naudotis išperkamosios nuomos bendrovių pasiūlymais, juolab kad, kaip LŽ teigė Šakių rajono ūkininkų sąjungos narys, rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistas Albertas Navarskas, tie, kurie nesinaudoja ES parama, gali techniką įsigyti ir išperkamuoju būdu, tačiau dažniau perka arba už sutaupytas lėšas, arba gavę banko paskolas.

„Dabar išperkamosios nuomos palūkanos yra 2–3 procentiniais punktais didesnės už banko paskolas. Notarui kartą sumokėsi 200 litų, tuo ir baigsis, o kai traktorius kainuoja 200 tūkst. litų arba ir visą milijoną, tie 2–3 procentai išauga į didžiules sumas“, – ūkiškai dėlioja A. Navarskas.

Jis pripažįsta, kad taip buvo ne visada. Pavyzdžiui, krizės laikotarpiu išperkamosios nuomos bendrovės siūlė gerokai palankesnes sąlygas nei bankai. „Prastas traktorius – tai tas pat, kas prabangus automobilis. Prieš įsigyjant tokį pirkinį visada reikia viską gerai apskaičiuoti, todėl ūkininkui pravartu turėti kuo daugiau galimybių rinktis iš įvairių finansavimo šaltinių“, – išperkamosios nuomos bendrovių siekį gina ūkininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"