TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Negauti kreditų renkasi atsakingi, o ne prasiskolinusieji

2013 04 10 13:35
Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Lietuvoje daugėja iniciatyvų, renginių, programų žmonių finansiniam raštingumui didinti. Skaičiai rodo, kad ir patys gyventojai susirūpinę – jau 4 tūkst. paprašė jiems nebesuteikti kreditų, net jeigu patys paprašytų. 

Apriboja savo galimybes

Antradienį startavo Lietuvos banko finansinio visuomenės švietimo iniciatyva – svetainė Pinigubite.lt. Joje galima rasti patarimų, kaip elgtis su pinigais kasdien, taupyti, skolintis ir neprasiskolinti, apsisaugoti nuo sukčiavimo ir apginti savo teises. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas komentavo, kad sudėtingame finansų pasaulyje vartotojams lengva pasiklysti tiek finansinių produktų gausybėje, tiek informacijos apie juos srautuose. „Tai gali lemti skubotus ir neracionalius sprendimus, kurių pasekmės bus ilgalaikės“, – pranešime cituojamas V. Vasiliauskas. 

Tuo tarpu įmonės „Creditinfo“ duomenys rodo, kad išties daug kas nebenori turėti su greitaisiais kreditais nieko bendro. Dažniausiai tai žmonės, kurie yra apsisprendę nesinaudoti kreditų paslauga, bet bijantys nukentėti nuo kitų.

Paslauga „Nenoriu greito kredito“ yra skirta apriboti asmens galimybes gauti greituosius kreditus.  

Užsiregistravęs ir aktyvavęs paslaugą žmogus įtraukia save į nekredituotinų asmenų registrą taip patvirtindamas ir pranešdamas, jog nenori gauti kredito iš Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų: greitųjų kreditų, smulkiųjų kreditų, vartojimo lizingų, lizingų.  

Paslaugos vartotojas gali pasirinkti, kurių sektorių iš nurodyto sąrašo paslaugų teikimo nori atsisakyti.  

Beje, verta atsiminti, jog informacija apie buvusią registraciją išlieka ir teikiama dar 90 dienų po paslaugos sustabdymo. 

Kreditų biuro „Creditinfo“ generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus teigimu, nepageidaujančiųjų greito kredito registras startavo praėjusių metų spalio pradžioje ir nuo to laiko registre jau užsiregistravo beveik 4 tūkst. „ManoCreditinfo“ sistemos naudotojų.

„Derėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo laikotarpiu išaugo ne tik gyventojų registracijų, bet ir šį registrą naudojančių greitųjų kreditų įmonių skaičius. Šiuo metu šia paslauga naudojasi praktiškai visos greitųjų kreditų bendrovės, taip užtikrindamos, kad kreditas nebūtų suteiktas asmeniui, kuris šios paslaugos atsisakė „avansu“, – LRT.lt sakė A. Bogdanovičius.  

Renkasi ne prasiskolinusieji

Įmonės direktoriaus pastebėjimu, tokias savisaugos priemones nuo sukčių pirmiausia yra linkę rinktis gyventojai, sugebantys valdyti savo finansus: didžioji dauguma jų (beveik 90 proc.) šiuo metu neturi daugiau nei 30 dienų pradelstų skolų. Iš visų užsiregistravusių fizinių asmenų 25 proc. turi arba turėjo finansinių įsipareigojimų (ne įsiskolinimų) greitųjų kreditų bendrovėms.      

„Didžiausia rizika dėl kredito, pasinaudojant asmeniniais duomenimis, kyla asmenims nuo 18 metų amžiaus, todėl ir tarp registruotų gyventojų amžiaus grupės pasiskirsto daugmaž tolygiai – nuo studentų iki pensinio amžiaus žmonių“, – teigė A. Bogdanovičius.  

Įmonės direktorius kaip vieną pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės nori pasinaudoti paslauga „Nenoriu greito kredito“, išskyrė baimę nukentėti nuo sukčių.

„Apie telefoninių sukčių keliamą pavojų girdime nuolat, tačiau, nepaisant teisėsaugos ir žiniasklaidos dėmesio, ši problema išlieka opi. Sukčiai sugalvoja vis naujų sukčiavimo būdų. Pavyzdžiui, skambučiais telefonu prašo ne tik atnešti ar paduoti grynuosius pinigus, o, apsimesdami teisėsaugos pareigūnais ar bankų darbuotojais, siekia išgauti tokius duomenis, kaip asmens kodas ar asmeninės bankininkystės prisijungimo kodai, – pasakojo A. Bogdanovičius. – Esame susidūrę su tokiais atvejais, kai vagystės aukos tik po kelerių metų sužino, jog neva yra skolingos. Pasirodo, kad pasinaudodami vogtais dokumentais aukos vardu vagys apgaulės būdu pasinaudojo ir finansinėmis paslaugomis. Šiuo atveju apgautos liko abi pusės – ir gyventojas, ir paslaugą suteikęs verslas.“

Kreditų biuro vadovo teigimu, gyventojai paslaugos atsisako atsiradus poreikiui skolintis, o tokių, kurie atsisako paslaugos, bet po kurio laiko „grįžta“, būna vienetai.  

Nežino, kiek moka

Tuo tarpu Lietuvos bankas, analizuodamas namų ūkių skolinimosi tyrimo išvadas, pastebėjo, kad pakartotinius įsiskolinimus ar prasiskolinimą gali lemti tai, kad žmonės dažnai nė nežino, kiek jiems kainuoja kreditas. 

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2012 metų vasario–kovo mėnesį Lietuvos banko užsakymu atliko namų ūkių apklausą. Tyrimo metu nustatyta, kad 39 proc. apklaustųjų blogai arba labai blogai vertina savo gebėjimą neišleisti daugiau, nei uždirba, o 36 proc. respondentų, praradę pagrindinį pajamų šaltinį, iš savo santaupų neišgyventų ilgiau nei mėnesį.  

33 proc. žmonių per praėjusius 12 mėn. susidūrė su padėtimi, kai jų pajamos nepadengė pragyvenimo išlaidų.  

Susidūrusi su finansiniais sunkumais, didžioji dalis respondentų buvo linkusi skolintis: 46 proc. pasiskolino iš šeimos narių arba draugų, 8 proc. ėmė avansą, o 7 proc. apklaustųjų pasiėmė asmeninę paskolą iš finansinių paskolų teikėjo (įskaitant banko, kredito unijos paskolas arba smulkųjį kreditą), 3 proc. atsakiusiųjų, kad gautų grynųjų pinigų, naudojosi kredito kortele.  

Lietuvos bankas, komentuodamas tyrimo išvadas 2012–2016 m. Finansinio švietimo koncepcijoje, apibendrino, kad dauguma Lietuvos gyventojų, susidūrusi su finansiniais sunkumais, stengiasi mažinti išlaidas (44 proc.) arba pasirenka skolinimąsi. Didžiausią nerimą, pasak Lietuvos banko, kelia didelis jaunų (iki 25 m.) asmenų, sudariusių smulkiųjų vartojimo kreditų sutartis, skaičius – net 36 proc.  

Atsakydami į klausimą apie apytiksliai mokamas palūkanas, didžioji dalis respondentų nurodo gerokai mažesnes palūkanas, nei kredito davėjai taiko rinkoje. Tokie tyrimo rezultatai, Lietuvos banko perspėjimu, skatina daryti išvadą, kad vartotojai linkę skolintis, tačiau dažnai nežino, kiek jiems tai kainuoja, o tai gali lemti tęstinį arba pakartotinį įsiskolinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"