TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Negautų pinigų ieško Vyriausybėje

2011 07 21 0:00
Kelerius metus "Alytaus tekstilės" turto nepavyko parduoti.
Ritos Krušinskaitės nuotrauka

Bankrutavusios UAB "Alytaus tekstilė" darbuotojai vėl patikėjo, kad atgaus bent dalį iki šiol jiems įmonės negrąžintų pinigų. Alytaus miesto savivaldybė paprašė Vyriausybės išimties tvarka skirti lėšų tekstilininkų kreditoriniams reikalavimams padengti.

Rudenį bus ketveri metai, kai paskelbtas didžiausios Alytaus įmonės "Alytaus tekstilė" bankrotas. Tuomet darbo neteko 1162 alytiškiai, o ties skurdo riba atsidūrė kelis kartus daugiau žmonių, nes be pragyvenimo šaltinio liko jų šeimos. Buvę tekstilininkai iki šiol negali atgauti visų savo uždirbtų pinigų. Alytaus miesto vadovai dėl to susitiko su Vyriausybės kancleriu Deividu Matulioniu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atstovais.

Vienintelė viltis

Miesto meras Feliksas Džiautas atskleidė padėtį, kurioje atsidūrė šimtai be darbo likusių alytiškių. Esą dalis bankrutavusios įmonės darbuotojų yra vyresnio amžiaus ir iki šiol nesusirado jokio kito darbo. Jaunesniems alytiškiams darbo paieškos dėl krizės taip pat buvo nesėkmingos. Daugelis jų, net ir išklausę profesinio mokymo kursus, nuolatinio darbo nerado, o kai kurie turėjo emigruoti, kad pabėgtų nuo skurdo.

Anot F.Džiauto, įvertinus menkas galimybes parduoti likusį bankrutavusios bendrovės nekilnojamąjį turtą, tapo akivaizdu, jog buvę įmonės darbuotojai nebegali tikėtis, kad su jais bus atsiskaityta. Tad esą liko vienintelė viltis - tiesti ranką ir prašyti Vyriausybės pagalbos.

Milijoninės skolos

Kai buvo paskelbtas "Alytaus tekstilės" bankrotas, įmonės skolos darbuotojams siekė 6,9 mln. litų. Dalį lėšų - 3,9 mln. litų - darbo užmokesčiui išmokėti skyrė Garantinis fondas. Dar beveik 3 mln. litų tekstilininkams žadėta sugrąžinti pardavus bankams neįkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį įmonės turtą. Tačiau apie 70 proc. viso bankrutavusios "Alytaus tekstilės" turto buvo įkeistas.

Jei pavyktų parduoti visą likusį įmonės nekilnojamąjį turtą, gauti pinigai būtų naudojami bankroto administravimo, komunalinėms paslaugoms apmokėti, aukcionams organizuoti, atitinkamiems dokumentams parengti. Per ketverius metus šios išlaidos su priskaičiuotais, bet nesumokėtais mokesčiais pasiekė apie 5 mln. litų.

Bankroto administratorės UAB "Baklis" įgaliotasis asmuo Rimgaudas Jacevičius taip pat neneigė, jog esama nedaug tikimybės, kad bus atsiskaityta su buvusiais darbuotojais. Nebent minimaliai, nes "Alytaus tekstilės" turto vertė, ilgai neatsiradus jo pirkėjų, sumažėjo kone dešimt kartų.

Vicemero Dobilo Kurtinaičio žodžiais, susitikime dalyvavę Vyriausybės atstovai žadėjo žmonėms, kad papildomai aiškinsis "Alytaus tekstilės" privatizavimo eigą, analizuos socialinę padėtį, kurioje įmonei

bankrutavus atsidūrė buvę darbuotojai, tada esą bus galima konkrečiau kalbėti apie dalies neišmokėtų atlyginimų grąžinimą išimties tvarka. Tačiau galutinis sprendimas paaiškės tik rugsėjį, kai pradės dirbti iš atostogų sugrįžę ministrų kabineto nariai.

Iš Vyriausybės rezervo nemokės

Iš kokių lėšų galėtų būti padengti vienos iš daugybės bankrutavusių įmonių buvusių darbuotojų praradimai, nežino ir patys valdininkai. Vyriausybės kanclerį pavaduojantis Olegas Romančikas tikino negirdėjęs atvejų, kad Vyriausybės rezervo fondo pinigai anksčiau būtų buvę naudojami bankrutavusios bendrovės darbuotojų negautoms algoms sumokėti. O Ministro pirmininko tarnybos Komunikacijos departamento direktorė Lina Karsokaitė LŽ aiškino, jog iš Rezervo fondo neįmanoma kompensuoti "Alytaus tekstilės" darbininkams neišmokėtų atlyginimų. Šiemet Vyriausybė patvirtino naujas taisykles, kam gali būti leidžiami šio fondo pinigai. Vyriausybės rezervo lėšos turi būti naudojamos tik Biudžeto sandaros įstatyme nustatytais tikslais - ekstremalioms situacijoms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti; įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti; vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti.

Anksčiau Vyriausybės rezervo fondo pinigų naudojimas nebuvo griežtai reglamentuojamas, tad dėl jų skyrimo dažniausiai buvo kreipiamasi į savivaldybes, o šios prašymus perduodavo Vyriausybei. L.Karsokaitės nuomone, nauja tvarka nenumato galimybės skirti Vyriausybės rezervo lėšų bankrutuojančių bendrovių darbuotojams.

Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotoja Svajonė Alunderienė LŽ sakė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tenkinami pirmiausia. "Šie reikalavimai tenkinami iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, bendrovei grąžintų skolų, taip pat iš Garantinio fondo lėšų", - pabrėžė ji.

Ministerija priminė, kad Garantinis fondas su buvusiais "Alytaus tekstilės" darbuotojais jau visiškai atsiskaitė. Šiandien bankroto procesas vyksta 3783 įmonėse. Tarp jų minima ne tik AB "Alytaus tekstilė", bet ir kitos milžinės, neatsiskaičiusios su tūkstančiais žmonių, - AB "Ekranas", AB "Kuro aparatūra". Pastaruoju metu bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimų tenkinimas siekia 67,1 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"