TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Negavusios paramos elektrai brangintų šilumą

2013 11 20 6:00
Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Didžiųjų miestų termofikacinių elektrinių vadovai teigia, kad Vyriausybei nusprendus mažinti šių jėgainių elektros gamybos rėmimą šiluma gyventojams kitais metais pabrangtų. Vartotojų išlaidos per metus gali didėti apie 125 mln. litų.

Šiandien Vyriausybės posėdyje skubos tvarka bus svarstomas Energetikos ministerijos projektas, kaip kitais metais paskirstyti elektros gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms ir Lietuvos rezervinei elektrinei Elektrėnuose. Pagal šias kvotas būtų iš visuomeninius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto remiama elektros energijos gamyba elektrinėse, kurios naudoja gamtines dujas.

VIAP biudžetas surenkamas iš visų elektros vartotojų, į jos kainą įtraukiant VIAP mokestį, kuris šiemet - 9,37 cento už kilovatvalandę visiems vartotojams ir 3,11 ct/kWh - gamintojams, pasigamintą elektrą vartojantiems savoms reikmėms.

Ministerija jau yra pateikusi Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo ketinama paskirstyti 700 GWh remtinos elektros energijos gamybos kvotą termofikacinėms elektrinėms (100 GWh mažiau nei šiemet). Lietuvos elektrinei 2014 metais siūloma nustatyti minimalią elektros energijos gamybos kvotą, reikalingą rezervui užtikrinti ir sistemos stabilumui palaikyti, - 690 GWh, arba 210 GWh mažiau nei šiemet.

Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė vakar BNS sakė, kad kol kas neaišku, koks konkretus projektas šiandien bus pateiktas Vyriausybei, tačiau Energetikos ministerija esą įpareigota jį pateikti.

Išaugtų dujų importas

Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) generalinis direktorius Evaldas Paulavičius vakar teigė, jog didžiųjų miestų termofikacinių elektrinių efektyvumas esąs gerokai didesnis nei Lietuvos elektrinės (LE) modernaus 9-ojo bloko, o juo labiau senųjų blokų. Kainų komisijos duomenimis, vienai megavatvalandei elektros pagaminti žiemą LE senieji blokai sunaudoja 381 kub. m dujų, 9-asis blokas – 222, o KTE tam reikia 162, Vilniaus TE-3 – 149, Panevėžio TE – 133 kub. m dujų.

Lietuvos energijos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius priminė, kad ES remia kogeneracinių elektrinių plėtrą, nes kartu gaminant šilumą ir elektros energiją sunaudojama gerokai mažiau iškastinio kuro. „Jeigu visa remtina elektros gamyba iš termofikacinių elektrinių būtų perkelta į Lietuvos elektrinės 9-ąjį bloką, tam pačiam elektros energijos kiekiui pagaminti būtų sunaudota (ir importuota) apie 50 mln. kub. m gamtinių dujų daugiau. Už šį papildomą importą turėtų sumokėti visi elektros vartotojai. O išlaidos VIAP pagal dabartines dujų kainas per metus padidėtų maždaug 65 mln. litų“, - skaičiavo M.Nagevičius. Be to, jis priminė, kad termofikacinės elektrinės turi turto, kurį, net jo nenaudojant, tenka prižiūrėti. „Pagal dabartinę kainų skaičiavimo metodiką, dalį susidarančių papildomų išlaidų šilumos vartotojams galima perkelti iš karto - apie 60 mln. litų išlaidų, kurias jie padengtų. Taigi perskirsčius kvotą, tačiau gaminant tiek pat elektros vartotojų išlaidos išaugtų daugiau kaip 100 mln. litų“, - tvirtino M.Nagevičius.

P.Dikša teigė nesuprantantis motyvų, kodėl mažinama kvota Panevėžio elektrinei, kuri yra moderniausia ir efektyviausia šalyje. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Brangtų šiluma

AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Dikša tikino, kad už ES lėšas pastatytos modernios Panevėžio termofikacinės elektrinės gaminama šiluma yra viena pigiausių šalyje ir pigiausia tarp didžiųjų miestų. „Deja, Energetikos ministerijos paskelbtas 2014 metų remtinos elektros gamybos kvotos ir Kainų komisijos numatomos supirkimo kainos leidžia prognozuoti, kad šios elektrinės veikla kitąmet nepadengs elektros gamybos išlaidų - trūks apie 4 mln. litų. Tai apsunkins paskolos elektrinės statybai grąžinimą (liko 43 mln. litų), o elektros gamybos išlaidos bus dengiamos iš šilumos gamybos ir didins šilumos kainą“, - teigė P.Dikša.

Jis sakė nesuprantantis motyvų, kodėl mažinama rėmimo kvota moderniausiai ir efektyviausiai Panevėžio elektrinei, galinčiai mažiausiomis kuro sąnaudomis pagaminti daugiausia elektros energijos. „Numatomą skirti 65,65 GWh elektros kvotą jėgainė pagamins per tris mėnesius, o likusį laiką turės stovėti be darbo", - teigė P.Dikša. Pasak jo, jeigu Vyriausybė patvirtins numatomą kvotą, šilumos energija Panevėžio gyventojams kitąmet brangtų apie 0,3 ct/kWh.

„Vilniaus energijos“ išankstiniais skaičiavimais, sumažinus jai kvotą nuo 387,53 iki 365,23 GWh, šiluma vartotojams brangtų 1-1,5 ct/kWh, o Kauno TE sumažinus kvotą nuo 257,68 iki 195,43 – šiluma brangtų apie 1 ct/kWh.

Norėtų daugiau

Tuo metu „Lietuvo energijos gamybos“ (LEG) vadovai mano, kad didesnė kitų metų elektros gamybos Elektrėnuose apimtis galėtų ne tik užtikrinti energetinį šalies saugumą, bet ir stabilizuoti kainas elektros energijos rinkoje. „2014 metais vienas iš LEG valdomos Lietuvos elektrinės blokų turės veikti mažiausiai 6,5 mėnesio per metus. Tokia yra patikimo elektros sistemos veikimo užtikrinimo sąlyga“, - teigiama įmonės pranešime.

„Lietuvos energijos gamybos“ specialistai skaičiuoja, kad jeigu remtinai gamybai Elektrėnuose skirta kvota siektų apie 700 GWh, šiltuoju metu laiku elektra didžiąją dalį laiko būtų gaminama senuosiuose 150 MW galios rezervinės elektrinės blokuose, tad būtų pagaminta mažiau elektros energijos nei 2012 ar 2013 metais, o jos savikaina būtų itin didelė.

LEG atstovai LŽ neoficialiai patvirtino, kad Lietuvoje elektrinei skiriama optimali kvota kitąmet turėtų siekti 1100-1200 GWh, tai yra 400-500 GWh daugiau nei numatyta Energetikos ministerijos pateiktame Vyriausybės nutarimo projekte.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"