TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Negyvenamuose būstuose – paslaugų kainų mįslė

2015 12 11 7:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugėja atvejų, kai statybos įmonės būsto ieškantiems gyventojams siūlo butus, oficialiai įregistruotus kaip komercinės patalpos. Nors negyvenamosios paskirties patalpose gyventi nedraudžiama, būsimi pirkėjai turėtų pasidomėti, ar už komunalines paslaugas jie mokės tiek pat, kiek buitiniai vartotojai. Kai kurie šių paslaugų teikėjai jiems taiko verslui skirtą tarifą, bet dauguma sutartyse numato gyvenamajam būstui patvirtintus tarifus.

„Lietuvos žinios“ anksčiau jau rašė, kad kai kurios šalies statybų bendrovės siūlo įsigyti butus, registre įrašytus kaip poilsio patalpos arba svečių namai. Tikėtina, kad taip jos mažina statybų išlaidas, o tokį būstą įsigiję pirkėjai vėliau gali nerasti pakankamai vietų statyti automobilius ar net sulaukti pranešimų apie prievolę mokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Šį kartą LŽ domėjosi, ar negyvenamosios paskirties patalpose gyvenantys asmenys nesusiduria su problemomis mokėdami už komunalines paslaugas.

Negyvenamųjų būstų daugėja

Neseniai „Lietuvos žinios“ rašė apie verslininko Arvydo Avulio vadovaujamos bendrovės „Hanner“ antrinės įmonės „Zeta projektai“ plėtotą projektą „Ozo namai“. Kai kurie žmonės, įsigiję šio projekto butus, pasijuto apgauti, mat paaiškėjo, kad registre butai nurodyti kaip poilsio patalpos. Iš Vilniaus savivaldybės administracijos išduoto leidimo matyti, kad „Ozo namai“ buvo projektuojami kaip svečių namai. O pagal įstatymus tokių objektų statusas yra negyvenamasis pastatas. Tokios paskirties statiniuose tik 49 proc. patalpų gali turėti gyvenamųjų butų statusą, o 51 proc. jų įvardijamos kaip apartamentai. Jiems numatytas ribotas automobilių statymo vietų skaičius, o NT mokesčio įstatyme savininkams nurodyta prievolė mokėti kasmetinį mokestį. Tiesa, vėliau Vilniaus savivaldybė sutiko pakeisti „Ozo namų“ statusą, jie tapo poilsio patalpomis.

Nors projekto plėtotojai tikino, kad toks butų statusas yra tapatus gyvenamųjų butų statusui, ekspertai skirtumų įžvelgia. Esą statant poilsio, svečių namus plėtotojams keliami mažesni reikalavimai, taigi atsiranda galimybė mažesnėje erdvėje sutalpinti daugiau būstų, atpiginti statybą ir rinkai pasiūlyti pigesnį variantą.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sakė, kad būstai, kurių oficiali paskirtis nėra gyvenamoji – ne naujiena. Pavyzdžiui, rinkoje jau įprasti, be to, populiarūs loftai dažniausiai registruojami kaip kūrybinės dirbtuvės, t. y. komercinės paskirties patalpos. Vis dėlto atvejų, kai statybos įmonės pirkėjams siūlo ne gyvenamosios, o komercinės paskirties butus, pastaruoju metu padaugėjo. Tokia situacija, pašnekovo manymu, veikiausiai susiklosčiusi dėl aktyvios NT rinkos, ypač Vilniuje.

Neigiami pavyzdžiai ugdo savimonę?

M. Statulevičius teigė nemanąs, kad statybos išlaidų sumažinimas yra pagrindinė priežastis, kodėl butus įmonės registruoja kaip negyvenamosios paskirties patalpas, – veikiau tik viena iš kelių. Jis taip pat neigė, kad pasiūlydami negyvenamosios paskirties butus statytojai apeina įstatymus. Tiesiog sklypą įsigijęs investuotojas bando ieškoti efektyviausio būdo, kaip jį panaudoti. Jeigu komerciniame sklype komercinė veikla nėra perspektyvi ir ekonomiškai naudinga, gyvenamojo būsto projektas gali būti išeitis, jei atitinka visuomenės poreikius ir gauna savivaldybės leidimus.

Pirkėjams siūlyti negyvenamosios paskirties butus, pašnekovo manymu, nėra blogybė savaime, nors esama ir blogų pavyzdžių. Svarbu, kad įmonės aiškiai įvardytų dėl paskirties galinčius kilti niuansus, tai dauguma didžiųjų NT plėtotojų neva ir daro. O neigiami pavyzdžiai esą galėtų būti sudrausminimas pirkėjams, nes reikia daugiau domėtis perkamu būstu, ypač jei jo kaina palyginti maža, ir konsultuotis su komunalinių paslaugų teikėjais dėl tarifų bei įkainių.

Vilniaus vandens tiekėjo teigimu, negyvenamosios paskirties patalpose gyvenantys asmenys nepatenka tarp buitinių vartotojų./AFP/ Scanpix nuotrauka

Nors šilumos, vandens, elektros energijos tiekėjai, anot M. Statulevičiaus, labiau linkę atsižvelgti į realią, o ne faktinę patalpų paskirtį, situacija kol kas nėra visiškai aiški.

„Klausimas tebėra atviras, tačiau tiekėjai pradeda peržiūrėti savo politiką ir strategijas. Manyčiau, turėtų būti nueita sveiko proto keliu“, – sakė jis. Pašnekovas įsitikinęs, kad komercinės paskirties patalpose gyvenantys asmenys neturėtų būti išskirti iš kitų buitinių klientų, jei jose nevykdo jokios komercinės veiklos.

Laiko buitiniais vartotojais, bet jau abejoja

Bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ komunikacijos projektų vadovas Paulius Jakutavičius neslėpė, kad susiklosčiusi situacija yra išties įdomi. Jis pažymėjo, kad su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) suderinti gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams yra taikomi visiems gyventojams, kurie gamtines dujas perka asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla. Atsirandant atvejų, kai gyventojai apsigyvena patalpose, kurios nėra gyvenamosios paskirties, iškyla neaiškumų. Mat vertinant situaciją „pažodžiui“, negyvenamosios paskirties patalpų savininkai, anot bendrovės atstovo, yra nebuitiniai vartotojai.

„Daugėjant tokių situacijų, pavyzdžiui, loftai dažnai NT registre yra žymimi kaip negyvenamosios paskirties patalpos, mes planuojame kiekvieną atvejį vertinti individualiai – kreiptis į atsakingas įstaigas siekdami nustatyti, ar kliento patalpos yra gyvenamasis būstas, ar visgi jose vykdoma komercinė ar kita profesinė veikla, – aiškino P. Jakutavičius. – Tokia procedūra užtruktų ilgiau, tačiau siekiame atsižvelgti į realią situaciją.“

Bendrovė LESTO, kaip teigė atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba, minėtame „Ozo namų“ objekte gyventojams taiko buitinius tarifų planus. Apskritai spręsdama dėl paslaugos plano bendrovė atsižvelgia į patalpų paskirtį, numatomą vykdyti veiklą ir asmens, valdančio patalpas, teisinį statusą. Anot jo, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atliekama dokumentų patikra.

Taiko abonentinį mokestį

Tuo tarpu bendrovės „Vilniaus vandenys“ komunikacijos vadovė Rūta Mackevičiūtė nurodė, kad kainų komisija yra patvirtinusi kainas trims vartotojų grupėms: vartotojams, gyvenantiems daugiabučiuose, vartotojams, gyvenantiems individualiuose namuose, ir abonentams, t.y. verslui. „Kadangi nėra patvirtintų kitų kainų, šiuo atveju tokių patalpų savininkus galim priskirti tik prie abonentų“, – sakė ji apie „Ozo namų“ butų gyventojus ir kitus į panašią padėtį patekusius asmenis.

Kiek daugiau abonentams kainuoja komunalinės paslaugos negu buitiniams vartotojams? VKEKK ryšių su žiniasklaida atstovė Loreta Kimutytė tikino negalinti išsyk pasakyti, ar dėl komercinės patalpų paskirties taikomas abonentinis tarifas vartotojui yra skriauda, ar priešingai – laimėjimas. Esą situacijų gali būti įvairių, kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai. Tačiau skundų dėl taikomų tarifų, kaip patikino pašnekovė, komisija nėra sulaukusi.

Pavyzdžiui, „Vilniaus vandens“ nurodoma vidutinė pardavimo kaina abonentams 6,35–7,68 euro apskaitos prietaisui per mėnesį, tuo tarpu gyventojams pastovioji kainos dalis arba pardavimo kaina (abonementinis mokestis) – 0,63 euro butui per mėnesį arba 0,94 euro butui/mėn. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina abonentams ir gyventojams taip pat skiriasi.

Norėdami išvengti tokių nesusipratimų dėl komunalinių paslaugų, pirmiausia, anot M. Statulevičiaus, potencialūs būsto pirkėjai turėtų paprašyti pardavėjo visų savivaldybės išaiškinimą patvirtinančių dokumentų, turi nepatingėti ir patys susisiekti su savivaldybe, šilumos tinklais, vandens ir elektros energijos tinklais dėl konkrečiam objektui taikomų tarifų.

Komercinės paskirties patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą, jei patalpose tik gyvenama, neturėtų būti problemiška. Tai yra išaiškinusi Vilniaus miesto savivaldybė. Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat yra paaiškinusi, kad jei įrodoma, jog patalpose gyvenama, o ne užsiimama kokia nors ūkine veikla, mokėti NT mokesčių nereikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"