TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neįgalieji – neišnaudota darbuotojų niša

2015 12 03 11:34
LŽ archyvo nuotrauka

Sumažėjus nedarbo lygiui darbdaviai susidūrė su darbuotojų trūkumu, todėl įmonės vis dažniau kalba apie senkantį potencialių darbuotojų rezervą. 

Įdarbinimo paslaugas socialiai pažeidžiamiems asmenims teikiančios organizacijos VšĮ „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė įsitikinusi, darbdaviai išnaudoja ne visas įmanomas nišas. Viena jų – darbuotojai su negalia.

Darbdavių požiūris – klaidingas

Į žmones su negalia nėra žiūrima kaip į darbo rinkos dalyvius. Jie nurašomi nepelnytai, nors gali būti puikūs darbuotojai, nešantys naudą ne tik įmonei, bet ir visai visuomenei. Tokie žmonės yra motyvuoti ir lojalūs, o norintys dirbti ir gavę tokią galimybę – ją brangina.

„Tačiau darbdaviai vis dar turi neigiamų nuostatų neįgaliųjų atžvilgiu. Pavyzdžiui, vengiama žmonių su psichikos ar intelekto negalia, nors pažįstantis savo ligą ir ją kontroliuojantis asmuo gali būti puikus darbuotojas, o darbas gali netgi turėti terapinį poveikį. Labai retai įdarbinami žmonės su intelekto sutrikimais, nors apmokius jie galėtų puikiai atlikti įvairius rutininius darbus ir dirbtų įmonėje visą gyvenimą“, – teigia J. Kuprytė.

Be to, anot VšĮ „SOPA“ direktorės, dažniausiai neįgaliesiems siūlomas nekvalifikuotas darbas. Tačiau vis daugiau žmonių su negalia baigia aukštąjį mokslą, bet nesugeba rasti darbo pagal profesiją.

Prieš įdarbinant – įvertinti galimybes

Prieš įdarbindama neįgalų žmogų įmonė turėtų įvertinti ir iššūkius, primena J. Kuprytė. Neįgaliesiems gali prireikti daugiau dėmesio adaptacijos periodu, ilgesnių apmokymų paruošiant darbuotojus konkrečiai darbo vietai, lankstesnių darbo sąlygų. Tačiau, nors darbuotojai su negalia nebus universalūs, tai galima kompensuoti perskirstant darbus ir dalį darbo funkcijų atiduodant sveikiesiems.

„Vienoje gamybinėje įmonėje teko matyti situaciją, kai pagrindinis darbas atliekamas rankomis, tačiau norint jį atlikti, darbuotojas turi pats atsinešti sunkiose dėžėse esančius pusfabrikačius. – sako VšĮ „SOPA“ direktorė J. Kuprytė. – Todėl vienas iš reikalavimų darbuotojui yra ne tik atidumas ir kruopštus rankų darbas, bet ir gera fizinė būklė. O juk galima perorganizuoti darbus taip, kad fiziškai pajėgus darbuotojas talkintų neįgaliajam. Tokių situacijų yra daug, tereikia kūrybiškai pažiūrėti į darbų perskirstymą.“

Taip pat, neįgalieji dažniausiai nori dirbti ne visą darbo dieną, tačiau nepilną darbo grafiką įmonės siūlo itin retai. Dvylika valandų išstovėti ant kojų sunku net ir žmogui be negalios.

„Kodėl pamainos negalima išskaidyti į 2 po 6 valandas ir priimti į darbą žmogų su negalia ar vyresnį kandidatą? Nesudėtingi vadybiniai sprendimai ir lankstesnės darbo formos būtų naudingi visiems – tiek įmonėms, tiek ir žmonėms, kurie turi ribotas galimybes“, – įsitikinusi VšĮ „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"