TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neįgalieji prašo ne pinigų, o galimybių

2010 05 05 0:00
Neįgaliųjų profesinei reabilitacijai skiriami milijonai litų valstybės lėšų, tačiau baigę "mokslus" šie žmonės dažniausiai grįžta į socialinių institucijų arba šeimos globą.
LŽ archyvo nuotrauka

Pernai neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programoms iš valstybės biudžeto buvo skirta 8 mln. litų, tačiau, kaip teigia neįgaliųjų atstovai, dabartinė sistema neskatina įsitraukti į darbo rinką, mat finansiškai palankiau būti valstybės išlaikytiniais.

Dabar egzistuojančios priemonės neskatina ne tik sveikųjų, bet ir neįgaliųjų darbintis, - įsitikinę asociacijos "Lietuvos neįgaliųjų forumas" atstovai. Pasak jų, 5 asmenų šeimai (jeigu joje nedirba nė vienas iš tėvų) išmokama po 315 litų kiekvienam nariui, tai sudaro 1575 litus. Jeigu įsidarbina nors vienas iš tėvų, šeimai ši parama mažinama atlyginimo dydžiu, tad jei tėvai gauna tik minimalų darbo užmokestį, jiems dirbti neapsimoka. Esą panaši situacija ir dėl neįgaliųjų įsidarbinimo - alternatyva dirbti nėra tokia patraukli, kaip būti pašalpos gavėju, kuri užtikrina egzistavimą nedirbant. Nors dirbančiam neįgaliajam pensija ir nemažėja, tačiau sumažėja socialinių garantijų.

Kaip teigė praėjusią savaitę surengtos spaudos konferencijos "Neįgalieji visuomenėje: našta ir galimybės" dalyviai, valstybė, skirdama milijonus litų neįgaliųjų profesinei reabilitacijai, nėra numačiusi tikslo vėliau iš jų gauti grąžos.

Esą pagal dabartinę sistemą įgiję profesiją ar ją pakeitę neįgalieji toliau paliekami vieni, t. y. po mokymų nebūna laikotarpio, per kurį būtų panaudotos įgytos kompetencijos. Taip pat daugelis jų nenori dirbti, mat jiems darbdaviai dažniausiai siūlo minimalų darbo užmokestį, be to, sumažėja socialinės garantijos.

Esą neįgaliųjų profesinio rengimo reabilitacija turėtų trukti ne kelis mėnesius, o kelerius metus, be to, ji turėtų būti įtraukta į visą šalies ūkio sistemą, įskaitant ir darbo rinką. Kadangi už visa tai sumoka mokesčių mokėtojai, visi lieka nepatenkinti dėl tuščiai išmestų lėšų.

Sistema šlubuoja

Rasa Kavaliauskaitė, "Lietuvos neįgaliųjų forumo" asociacijos prezidentė, pažymėjo, kad situacija dėl neįgaliųjų įdarbinimo nėra gera. 2008 metų duomenimis, šalyje dirbo tik apie 12 proc. visų neįgaliųjų, nors galimybių esama gerokai daugiau, jas reglamentuoja ir neva puikiai veikiantys Socialinių įmonių bei Užimtumo rėmimo įstatymai.

"Manome, kad ne itin gerai veikia profesinės reabilitacijos sistema. Nors mums dažnai priekaištaujama, kad esant tokiam aukštam nedarbo lygiui drįstame kelti neįgaliųjų įdarbinimo klausimus, tačiau, mūsų nuomone, net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu yra puiki galimybė į darbo rinką įtraukti neįgaliuosius ir taip mažinti nedarbą", - dėstė ji.

Jai antrino ir Lietuvos socialinių įmonių asociacijos prezidentas Leonas Kirkilovskis, anot jo, valstybės parama įdarbinant neįgaliuosius galėtų grįžti su kaupu. L.Kirkilovskio teigimu, per 5 metus šalyje atsirado 110 socialinių įmonių, jose dirba per 3 tūkst. žmonių, 1857 iš jų turi negalią. Pasak jo, ryškėja tendencija, kad tokių įmonių, nors ir ne taip sparčiai kaip norėtųsi, daugėja.

"Mano vadovaujama socialinė įmonė (UAB "Liregus" - red.) pernai gavo apie 1,2 mln. litų valstybės paramos neįgaliesiems įdarbinti. Mokesčių valstybei įvairia forma sumokėjome apie 1,7 mln. litų, vadinasi 0,5 mln. litų mes išmokėjome daugiau, nei gavome paramos" - kalbėjo jis.

LŽ primena, kad norint įgyti socialinės įmonės statusą joje turi dirbti ne mažiau kaip 40 proc. socialiai remtinoms grupėms priklausančių asmenų. Tačiau įdarbinti neįgaliuosius gali nebūtinai socialinį statusą turinčios įmonės, o subsidijos dydis darbo vietoms kurti negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintų minimalios mėnesinės algos dydžių. Atsižvelgiant į neįgaliojo darbingumo lygį, subsidiją darbdavys gali gauti neterminuotai.

Patogiau būti išlaikytiniais

Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, pabrėžė, kad nedirbančio neįgalaus žmogaus našta valstybei yra labai didelė. Jis pažymėjo, kad nemažai neįgaliųjų negalią turi ne nuo gimimo, tad yra įgiję tam tikras profesijas. Tačiau didžiausia problema, pasak B.Gruževskio, kad neįgalieji labai stipriai apriboja savo gyvenimą. Esą dosniai lėšų neįgaliųjų įdarbinimui skatinti ES struktūriniai fondai pažers tik 2013 metais, tačiau neaišku, kaip pasikeis ir pati sistema, kuri dabar funkcionuoja beveik negaudama paramos.

"Sistema turėtų skatinti kiekvieną neįgalų žmogų savarankiškai ieškotis darbo, o ne socialinių institucijų atstovus mąstyti, kaip jį paskatinti ir įtraukti į darbo rinką. Socialinė parama, teikiama per socialinių įmonių tinklą, labiausiai turi būti orientuota į bendrą ūkio sistemos funkcionavimą", - pabrėžė jis.

Nedarbas ir toliau auga

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, profesinės reabilitacijos paslaugos kasmet plečiasi ir vis daugiau įmonių pradeda jas teikti. Jo teigimu, net ir esant tokiam aukštam nedarbo lygiai vien šiais metais buvo įdarbinta per 160 neįgaliųjų.

"Kalbant apie ekonomikos sunkmetį, valstybės biudžeto galimybės pernai ir šįmet yra gana ribotos, tačiau ieškome išeičių", - sakė jis.

D.Jankausko teigimu, praeitą penktadienį Lietuvoje buvo 326 tūkst. registruotų bedarbių, t. y. 15 proc. visų darbingo amžiaus žmonių. Esą per savaitę šalies darbo biržose užsiregistravo 8904 nauji bedarbiai, o įdarbinta beveik 4300 asmenų.

Ministras pripažino, kad bedarbių daugėjimą lėmė prievolė niekur nedirbantiems ir neregistruotiems žmonėms kas mėnesį susimokėti po 72 litų privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Jo teigimu, 2009 metais neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programoms iš viso buvo skirta per 8 mln. litų, iš jų daugiau nei milijonas litų - profesinės reabilitacijos pašalpoms mokėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"