TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neįgaliųjų įdarbinimas - prioritetas ne visur

2014 07 03 6:00
Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Neįgalių žmonių profesinei reabilitacijai, jiems grąžinti į darbo rinką skiriami milijonai litų. Tačiau dar ne visos šalies savivaldybės prioritetu laiko neįgaliųjų įdarbinimą, kaip ir didesnį gyventojų saugumą.

Pernai rudenį keliuose rajonuose pradėtas vykdyti neįgaliųjų integracijos ir visuomenės saugumo didinimo projektas, kai neįgalieji įdarbinti stebėti, ką užfiksuoja vaizdo kameros miestų ir miestelių gatvėse, tęsiamas savivaldybių lėšomis. Neįgalių žmonių darbu džiaugiasi ir policija, ir merijų vadovai, o gyventojai jaučiasi saugesni. Tik Rokiškio rajone, motyvuojant pinigų stygiumi, neįgaliųjų paslaugų atsisakyta.

Pristigo pinigų

Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei UAB „Lyderio grupė“ susitarė kartu vykdyti neįgaliųjų integracijos ir visuomenės saugumo didinimo projektą. Pagal jį Rokiškio rajono policijos komisariate kartu su policijos pareigūnais turėjo dirbti ir neįgalieji. Pusę metų jie stebėjo Rokiškyje ir keturiuose rajono miesteliuose įrengtų kamerų užfiksuojamus vaizdus ir budėtojų posto pareigūnams pranešdavo apie didesnius žmonių susibūrimus, kylančias grėsmes, nusikaltimus, nelaimingus įvykius, Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Tačiau taip buvo tik iki gegužės vidurio.

Rokiškio rajono meras Vytautas Vilys LŽ pasakojo, kad tik finansinės problemos privertė atsisakyti neįgaliųjų paslaugų. „Per metus neįgaliųjų, stebinčių vaizdus monitoriaus ekrane, išlaikymas kainuotų apie 30 tūkst. litų“, - teigė V. Vilys.

Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis labai apgailestavo, kad komisariate nebeliko talkinusių neįgaliųjų. „Kai iš vaizdo kamerų gaunamą vaizdą stebėdavo neįgalieji, komisariato budėtojai (paprastai budi 1-2 pareigūnai) nebūdavo atitraukiami nuo savo tiesioginių pareigų“, - tikino jis. Anot E. Šopio, pareigūnai negali nuolat būti įbedę akis į monitorių, nes privalo atlikti ir kitas jiems pavestas funkcijas - rūpintis pajėgų valdymu, jų siuntimu į įvykio vietą.

Rokiškio rajono policijos vadovas neslėpė, kad per pusmetį, kai prie vaizdo stebėjimo kamerų sėdėjo neįgalieji, pareigūnams pavyko užfiksuoti kur kas daugiau įvairių viešosios tvarkos, Kelių eismo taisyklių pažeidimų. „Jei laiku neužkirsime kelio įvairiems pažeidimams, jie gali peraugti į nusikaltimus“, - perspėjo E. Šopis.

Darbuojasi daug kur

VšĮ Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos direktoriaus Gedimino Bartkaus teigimu, jų sąjungai priklausančios UAB „Lyderio grupės“ pasamdyti neįgalieji kamerų perduodamą vaizdą stebėjo ne tik Rokiškio mieste ir miesteliuose. Tai buvo dalis vykdomo Neįgaliųjų integracijos ir visuomenės saugumo didinimo projekto. Taip pat eksperimentas buvo pradėtas Utenoje, Visagine, kituose šalies savivaldybių centruose. Tačiau visos kitos merijos, įvertinusios jo rezultatus, sutiko toliau pačios finansuoti pradėtą neįgaliųjų integracijos ir visuomenės saugumo didinimo projektą. Darbu patenkinti ir patys neįgalieji, ir pagalbos sulaukę policijos pareigūnai.

Beje, jau nebe vienus metus neįgaliesiems vaizdo kamerų perduodamus vaizdus patikėta stebėti ir didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje. Pastarajame mieste šis darbas neįgaliesiems skirtas dar nuo 2008 metų, kai Nemuno euroregionas, gavęs 4 mln. litų vertės Europos Sąjungos finansuotą projektą, vaizdo stebėjimo sistemas, prisidedant pačioms savivaldybėms, įrengė ne tik Marijampolėje, bet ir Vilkaviškyje, Lazdijuose bei kituose pasienio su Lenkija miestuose.

Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate prie monitorių budintys neįgalieji yra savivaldybės administracijos darbuotojai. Jų paslaugos merijai kainuoja apie 150 tūkst. litų per metus. „Tai labai tinkamai panaudoti pinigai. Ir miestiečiai jaučiasi saugesni, ir didinamas neįgaliųjų užimtumas", - LŽ tvirtino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys.

Svarbu dirbti

Šių metų pradžioje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 255,4 tūkst. gyventojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, įvairiose profesinės reabilitacijos programose per metus dalyvauja apie 600 asmenų, turinčių įvairią negalią. Per pusę metų nuo profesinės reabilitacijos baigimo apie pusė jų įdarbinama. Tarp profesinės reabilitacijos dalyvių populiariausios buvo apskaitininko, buhalterio, verslo organizatoriaus, smulkiojo verslo organizatoriaus, įmonės darbo organizatoriaus, meno dirbinių iš odos, želdynų prižiūrėtojo, kasininko, meno dirbinių iš odos, virėjo, siuvėjo mokymo programos. „Kiekviena darbo vieta neįgaliajam yra labai svarbi, nes pradėję dirbti ir gauti pajamas negalią turintys žmonės sugrįžta į bendruomenės gyvenimą, pagerėja ne tik jų, bet ir jų šeimos narių gyvenimo kokybė ir užimtumas“, - LŽ pabrėžė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"