TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neišmatuojama veltinių nauda

2016 10 06 6:00
Marijona Lukaševičienė (kairėje) vilnos vėlimo tradicijas Šilėnų kaime puoselėja nuo 1993-iųjų. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Amatai kaimo bendruomenėms ne tik padeda užsidirbti ir išlyginti darbų sezoniškumą, bet ir sutvirtina ryšius tarp bendruomenės narių. Puikus to pavyzdys – Ignalinos rajone esantis Šiūlėnų kaimas, kurio bendruomenė susibūrusi velti veltinių ir kitų gaminių iš vilnos.

Šios bendruomenės pirmininkės Marijonos Lukaševičienės asmeninė iniciatyva prisiminti savo senelio amatą po dvidešimtmečio išsirutuliojo ne tik į visos bendruomenės laisvalaikio užsiėmimą, bet ir į verslą, kai nėra sezoninių žemės ūkio darbų.

Šnekama, kad jūsų dėka kaime atgaivintas senų tradicijų paveldas – veltinių vėlimas. Kada ir kaip ėmėtės iniciatyvos prikelti šį amatą?

– To amato ėmiausi jau gana seniai, 1993 metais. Tuo metu apie veltinių vėlimą dar buvo mažai informacijos, tik dabar žmonės pamėgo šį procesą ir darbelius iš veltos vilnos. Idėja atgaivinti šį amatą gimė prisiminus senelio darbus, nes ir man pačiai vaikystėje teko tai pabandyti. Tada man buvo labai nusibodę veltiniai, kuriuos nešiojau kasdien eidama į mokyklą. Tačiau įgydama patirties, laikui bėgant į tai pradėjau žiūrėti kitaip.

Tėčio, kuris galėtų priminti vilnos vėlimo paslaptis, jau nebeturėjau, bet kaime dar buvo žmonių, galinčių pagelbėti, patarti. Vieni patirtimi dalijosi noriai, kiti nelabai, bet kažkaip pavyko prisiminti vilnos vėlimo darbų eigą, ir po truputėlį pradėjau edukaciją. Iš pradžių visa tai atrodė lyg ir juokinga, bet vėliau mane pradėjo kviesti į įvairias vietines šventes, viena pirmųjų gavau šios veiklos kaip paveldo sertifikatą.

– Kaip ši jūsų iniciatyva išsirutuliojo iki šių dienų? Ar bendruomenė veltinių vėlimu užsiima aktyviai?

– Kadangi bendruomenės nariai pamatė apčiuopiamą naudą ir suprato, kad šie mūsų užsiėmimai – ne vien proga pabendrauti, tad velti išmoko nemažai moterų, kurios neturėjo darbo. Mūsų produktai tikrai gerai perkami, mes tuo džiaugiamės. Dirbame aktyviai ir mokymus rengiame, vis dažniau sulaukiame svečių – štai dabar visas autobusas mokinių žada atvažiuoti iš Trakų.

Veikla padėjo ir sutvirtinti bendruomenę, ir gauti jai materialinės pagalbos: rašydami projektus ir gaudami paramą, puoselėdami ir plėsdami veiklą už gautas lėšas įsigijome jai reikalingų daiktų, baldų. Tačiau, pavyzdžiui, stalus, ant kurių vilną veliame, panaudojame įvairiai: ir darbui, ir švenčių, vakaronių, susiėjimų – liūdnų ar linksmų – metu.

Jau ateina mūsų darbymetis – veltinių gamyba užsiimame nuo rudens iki pavasario, kol moterys, kaip sakoma, dar neišėjusios į daržus. Šis periodas, kol prasidės pavasario žemės ūkio darbai, mums yra labai geras ir mielas, o ir užsidirbti galime, ir pabūti kartu, taip pat savo, bendruomenės ir aplinkos naudai šį tą nuveikti. Artėjant Kalėdų laikotarpiui, gausime dovanų užsakymų – darbo bus. Visas darbo procesas yra labai mielas ir šiltas, padeda atsipalaiduoti nuo sunkių ir įtemptų darbų. Kūrybos procesas žmogų stiprina, o ir rezultatas džiugina.

– Taigi šis ir kiti panašūs amatai kaime padeda išvengti darbų sezoniškumo?

– Taip, be to, netrukdo kitiems darbams. Jei esame labiau užsiėmusios – visiems gerai.

– Vis kalbate apie bendruomenės moteris – galbūt ir vyrai prie jūsų grupės prisidėjo?

– Dirba ir vyrai – antai jie mums padeda veltinius įtempti, kad išdžiūtų. Mano vyras tvarko karšyklą, kurią esame nupirkę ir naudojame bendruomenės amatui. Vyrai juokiasi, kad labai smagu, kai moterys nuo darbo pavargusios – tuomet jokių nereikalingų problemų nebelieka. (Juokiasi.)

– Matyt, šioje veikloje kiekvienas randa savo vietą, gali panaudoti savo gabumus.

– Taip. Kiekvienas skirtingai kuria: labai smagu žiūrėti, kaip tą patį darbą kiekvienas žmogus atlieka visiškai kitaip – veldamas gaminį, pasirinkdamas jo spalvas ir t. t. Matai kiekvieno žmogaus nuotaiką, net saulėtos ar lietingos dienos įtaką. Vėliau po darbo dar prie arbatos pasikalbame, pasidalijame nuotaikomis, pasidžiaugiame. Taip pat į savo užsiėmimus pasikviečiame svečių. Turiu draugių profesionalių dailininkių, taigi ir jas į darbą įtraukiame – kuo nors pasidalijame, pasimokome, ką nors naujo išbandome. Dabar smalsumas didelis. Pavyzdžiui, ir verpti vilną jau pradedame.

– Kokia jūsų gaminių įvairovė?

– Sukuriame labai įvairių veltos vilnos gaminių: nuo avalynės, galvos apdangalų, pirštinių ir riešinių iki papuošalų (karolių, auskarų) ir suvenyrų. Anksčiau ir telefonams įmautes gaminome. Dabar jau turime naujų idėjų – reikia veltiniams padų, nes tendencijos ir mados keičiasi. Taigi viską išbandome – vieni produktai geriau perkami, kiti mažiau. Tačiau paklausa auganti. Aišku, kai Vilniuje pasižiūriu į kainas ir papasakoju savo bendruomenės moterims, šios stebisi – kaip šitiek žmonės gali mokėti. Pamenu, mačiau – sostinėje veltos vilnos gaminiai kainuodavo 400–500 litų (115–145 eurai). Tačiau mes – ne brangininkės.

– Kas veliant vilną svarbiausia?

– Svarbu tiksliai numatyti reikiamos vilnos kiekį gaminiui, tačiau vilnos kokybė yra pats svarbiausias dalykas. Dar svarbu, kad žmogus dirbtų be paslėpto pykčio ar blogų minčių – turi tik tam procesui atsiduoti ir apie nieką daugiau negalvoti. Mes visada juokiamės, kad pikto žmogaus veltinis gal blogai ir nešiojasi.

– Kiek iš vienos avelės galima suvelti veltinių?

– Veltiniams pagaminti reikėtų mažiausiai vieno kilogramo vilnos – kiekis labai priklauso nuo to, kokia vilna, kokio ji kirpimo ir kaip paruošta. Pavyzdžiui, kai gaminame veltinius medžiotojams ar žvejams, vilna visą stalą užverčiame. Tokiems storesniems veltiniams reikia 1,5 kilogramo vilnos. O viena avis, priklausomai nuo jos dydžio, gali duoti nuo 3 iki 5 kilogramų vilnos.

– Ar galėtumėte išduoti paslaptį, kaip kitose bendruomenėse pradėti panašią veiklą, kad žmonės taip pat susidomėtų ja ir suartėtų?

– Reikia labai norėti tuo užsiimti ir šį tą paaukoti – atiduoti dalį savo asmeninio laiko, norėti garsinti savo kraštą, reikia užsiėmimo, kuris tiktų visiems. Taip pat būtina turėti bendruomenės pasitikėjimą, nes žodžio laikymasis, atsakomybė yra labai svarbūs dalykai tarp kaimynų. Jeigu bendruomenė sutelkta, pirmininkas atsakingas, manau, kad sunkumų neturėtų būti.

Avių Lietuvoje daugėja

MetaiAvių skaičius metų pradžioje, vnt.
201158 548
201260 400
201382 752
201499 637
2015123 909
2016147 073

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Vis daugiau vilnos

MetaiPrikirpta vilnos nuo vienos avies, kgPrikirpta vilnos, tūkst. kg
20112,3134,7
20122,3139,9
20132166
20142,4236
20152,1256

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"