TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Neišsklaido nerimo dėl dujų kokybės

Kasmet įsibėgėjus šildymo sezonui smulkiausi gamtinių dujų vartotojai - individualūs būstai - viešoje erdvėje kelia vėją, esą jiems tiekiamos dujos gali būti nekokybiškos. Energetikai tai neigia.

Dujų tiekėjus erzina tokie "kvaili" klausimai, bet patys jie nesivargina žmonėms paaiškinti, kodėl jų šildymo katilai šilčiausią šio dešimtmečio rudenį surijo dujų tiek, kiek speiguotą žiemą.

Vieno sostinės Paribio gatvės kotedžo gyventojai šį sezoną įsirengė naują, modernesnį dujų katilą, tačiau sąskaita už patalpų ir karšto vandens šildymui sunaudotas dujas nustebino: dujų sunaudota daugiau nei praėjusiais metais.

Vartotojai įtaria, kad jiems galbūt tiekiamos prastesnės kokybės - mažesnio kaloringumo - dujos. Tiekėjai bei juos kontroliuojantys valstybės pareigūnai tikina, kad dirbtinai sumažinti į Lietuvą atkeliaujančių dujų savybių neįmanoma. Įtarimų neišsklaido net mokslininkų argumentai, mat gyventojai patys patikrinti gaunamų dujų kokybės neturi galimybių.

Naujas katilas "valgo" daugiau

"Su kaimyne išsiaiškinome, kad sąskaita už dujas šiemet didesnė ne dėl to, kad pabrango dujos, o todėl, kad jų daugiau sunaudojome, nors ruduo buvo itin šiltas. Matyt, yra kažkokių galimybių keisti dujų kokybę, kad tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti jų sudeginti reikėtų daugiau" , - įtarimus LŽ dėstė vilnietė Asta.

Šiame kotedže yra 8 autonomiškai šildomi butai, kurių vidutinis plotas - 70 kvadratinių metrų. Astos ir Olego šeima šiemet įsigijo vokišką "Junkers" dujų katilą, nes maždaug dešimties metų ankstesnis katilas negalėjo atskirai skaičiuoti karštam vandeniui, viryklei ir buto šildymui naudojamų dujų. Dabar vilniečiai gali ne tik skaičiuoti, bet ir reguliuoti šias funkcijas.

Tačiau duomenys jau parodė, kad ši vilniečių šeima per metus ne tik už dujas sumokės beveik tūkstančiu litų daugiau nei pernai, bet ir suvartos apie 500 kub. m daugiau dujų nei pernai. Asta teigė, kad 2010 metais ji už dujas viryklei mokėjo 99,75 lito, karšto vandens ir buto šildymui - 2033,10 lito. Šiemet už tai teks pakloti atitinkamai 115,37 ir 3145,16 lito. Maistui gaminti ir karštam vandeniui ruošti bei šildymui vilniečiai pernai sunaudojo 92 kub. m ir 1700 kub. m dujų, šiemet - atitinkamai 120 kub. m ir 2230 kub. m dujų.

Prietaisas nukrypimų neužfiksavo

Kasmet atėjus šildymo sezonui dėl dujų kokybės įtarimų kyla ne vien šiai šeimai, šildančiai nuosavą būstą gamtinėmis dujomis. Mat kuo mažesnis dujų kaloringumas, tuo daugiau jų sunaudoja katilas tam pačiam plotui šildyti. Tačiau patikrinti dujų kokybės gyventojai neturi galimybių.

Tuo metu didieji dujų vartotojai teigia jiems tiekiamų dujų kokybe esą patenkinti. Antai centralizuotai šilumą į daugiau kaip 195 tūkst. butų, taip pat į privačias įmones, organizacijas ir valdžios įstaigas Vilniaus mieste, Salininkuose ir Trakų Vokėje tiekianti "Vilniaus energija" iki šiol iš "Lietuvos dujų" gaunamų dujų kokybe nesiskundė.

Šios bendrovės komercijos direktorius Rimantas Germanas LŽ teigė, kad įmonėje dujų kaloringumą matuoja prieš devynerius metus pastatytas dujų skaitiklis su kalorimetru.

Pasak jo, "Vilniaus energija" - didelis dujų vartotojas, todėl pats suinteresuotas tikrinti dujų kokybę, o buitiniai dujų vartotojai brangiai kainuojančio kalorimetro nepasistatys, jiems tai neapsimokėtų.

"Per devynerius metus nė karto nebuvome pastebėję nukrypimo - kaloringumas visada yra normos ribose. Todėl darau išvadą: jeigu mes neturime problemos, tai ir buitiniai vartotojai negali turėti. Vamzdynas juk vienas, dujos - tos pačios", - tikino R.Germanas.

Jis atsisakė net svarstyti gyventojų kasmet keliamą klausimą, kaip dujų kaloringumo sumažėjimas ar padidėjimas galėtų paveikti šilumai gaminti ar karštam vandeniui ruošti naudojamų dujų poreikį.

"Nenoriu svarstyti, kas būtų jeigu būtų, nes žinau, kad to nėra. Faktas yra tas, kad 1000 kubinių metrų gamtinių dujų pagamina 9,3 megavatvalandės šilumos energijos", - dėstė R.Germanas.

Kad suvartotų dujų kiekį gali didinti dirbtinai bloginama jų kokybė, R.Germano nuomone, mitas. "Tegul man kas nors pasako, kaip galima kaloringumą specialiai sumažinti, gal tada pakomentuosiu. Aš neįsivaizduoju, kaip tai galima padaryti, nors šiek tiek apie dujas išmanau", - stebėjosi energetikas.

Jo nuomone, vartotojai daugiau gamtinių dujų gali sunaudoti tada, kai yra šalčiau, arba kai tam skirta įranga sugedusi ar išderinta. Bet suremontavus katilą ir gerai jį prižiūrint sutaupyti galima. "Žmonės įsivaizduoja, kad pasistatys dujų katilą ir visą gyvenimą pigiai šildysis. Tai taip pat mitas. Dujos nėra pigios ir dujinis šildymas nėra pigus", - tvirtino R.Germanas.

Reikėtų pastatyti fabriką

Lietuvos energetikos instituto Degimo procesų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas prof. Anupras Šlančiauskas tikino, kad Lietuvoje nėra produktų, kuriuos būtų galima "per skylutę" prileisti į vamzdį, kuriuo dujos atiteka iš Rusijos. "Be to, reikia turėti specialių prietaisų, kad pridėjus, pavyzdžiui, biodujų, to niekas nepastebėtų, nes tokią operaciją atliekančiam grėstų kalėjimas ir visos įrangos konfiskavimas. Neįmanoma, kad sukčiautų ir patys tiekėjai", - įsitikinęs profesorius.

Jeigu dujas skiesti sumanytų pašalinis, jis, pasak R.Šlančiausko, turėtų pasistatyti dujų fabriką, kad galėtų tų priedų į dujas "įpūsti". Be to, ir tai baisiai brangiai kainuotų - brangiau negu pačios dujos.

Mokslininko nuomone, įtarimai, kad dujų kokybė gali būti specialiai bloginama, kyla dėl nesusipratimo. "Vienas namas ar keli namai turi gerą inžinierių, mokantį sureguliuoti katilus, kad jie be nuostolių naudotų dujas. Kiti vartotojai naudojasi ne tokių kompetentingų inžinierių paslaugomis arba dujų skaitikliai nepatikimi. Bet didžiausias tokių kalbų šaltinis - žmonių nemokšiškumas", - mano prof. A.Šlančiauskas.

Kad neefektyvų gamtinių dujų naudojimą gali lemti išsiderinusi įranga LŽ patvirtino nepriklausomas ekspertas, dujotiekių projektavimo, statybos ir eksploatavimo specialistas Antanas Kuzma. "Tam yra katilų derintojai. Kiekvieną katilą statant jie įvertina, kad būtų atitinkamas oro ir dujų santykis, kokiu slėgiu kuras paduodamas. Vengiant nuostolių, reikia prieš kiekvieną šildymo sezoną gerai dujų katilą suderinti, kaip ir kiekvieną įrenginį", - aiškino jis.

Matytų, jei kokybė suprastėtų

Kokybinius dujų parametrus nuolat kontroliuoja ir analizę atlieka dujų importo ir transportavimo bendrovės "Lietuvos dujos" padalinys su sertifikuota gamtinių dujų tyrimo laboratorija.

Įmonė teigia, kad vartotojams tiekiamų dujų kaloringumas atitinka įstatymais nustatytą normą, o žemiausia riba net viršija žemiausią leistiną ribą, kuri turi būti ne mažesnė kaip 7600 kcal/kub. m. "Lietuvos dujų" duomenimis, tiekiamų į Lietuvą gamtinių dujų šilumingumas (kaloringumas) 2009 metais svyravo nuo 7985 kcal/kub. m iki 8092 kcal/kub. m, 2010-aisiais - nuo 7990 kcal/kub. m iki 8041 kcal/kub m, o 2011 metų sausio - lapkričio mėnesiais - nuo 7991 kcal/kub. m iki 8043 kcal/kub. metrui.

"Lietuvos dujų" Centrinės kalibravimo ir bandymų laboratorijos vadovas Andrius Griščiukas LŽ teigė, kad Lietuvos teritorijoje naudojama dujų tiekimo sistema neturi galimybės reguliuoti (sumažinti ar padidinti) gamtinių dujų šilumingumą. "Šiuo metu tai padaryti neįmanoma", - tvirtino jis.

Pasak jo, dujų šilumingumas nuolat fiksuojamas dujų apskaitos stotyse, taip pat nuolat atliekami gamtinių dujų kokybės tyrimai akredituotoje laboratorijoje. Duomenys skelbiami viešai AB "Lietuvos dujos" tinklalapyje.

Kita didžiausia dujų tiekimo rinkos dalyvė UAB "Dujotekana" remiasi "Lietuvos dujų" teikiamais kaloringumo matavimais. "Laboratorija Lietuvoje - viena, mes savo atskiros neturime. Ne tik mes, visi Lietuvos vartotojai gauna oficialius raštus apie dujų parametrus iš "Lietuvos dujų". Nepasitikėti šiais duomenimis nėra pagrindo, nes problemų dėl dujų kokybės nekilo", - LŽ teigė "Dujotekanos" komercijos direktorius Vytautas Laurinavičius.

Pažeidimų neužfiksavo

Ginčus dėl energijos kokybinių reikalavimų sprendžianti Valstybinės energetikos inspekcija (VEI) pažeidimų dėl vartotojams tiekiamų dujų kokybės nėra nustačiusi. VEI viršininko pavaduotojas Ričardas Žoramskis LŽ teigė, kad per 2010 ir 2011 metus inspekcijai teko nagrinėti kelis buitinių vartotojų skundus dėl dujų kokybės, tačiau įtarimai nepasitvirtino.

"Dujos į Lietuvą atkeliauja iš Baltarusijos. Pasienyje jos tikrinamos "Lietuvos dujų" stacionariais sertifikuotais įrenginiais, kurių rodmenimis netikėti nėra jokio pagrindo. Duomenys Baltarusijos ir Lietuvos pusėse sutampa. Be to, tranzitu per Lietuvą keliaujančios dujos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi yra tokio paties kaloringumo, kaip ir prie Baltarusijos. Todėl sakyti, kad kažkam patenka dujos blogesnės kokybės nei jos patenka į Lietuvą, nėra jokio pagrindo. Įrodymų, kad yra kitaip, niekas nepateikė", - tikino R.Žoramskis.

Reaguodama į kelis vartotojų skundus VEI tikrino stacionarių matuoklių duomenis kompiuteriuose prie sienų su Baltarusija ir Rusija. Duomenis sulyginus, pažeidimų nerasta. Imti mėginius pagal atitinkamą metodiką ir tirti juos laboratorijose, pasak R.Žoramskio, būtų labai brangu, inspekcija to nedaro ir nėra įpareigota daryti.

R.Žoramskis atkreipė dėmesį, kad didieji vartotojai - elektrinės, miestų katilinės, kurios suprastėjus dujų kokybei patirtų didžiulius nuostolius, nusiskundimų dėl kaloringumo VEI nė karto nėra pateikusios. Abejojantiems dėl dujų kokybės buitiniams vartotojams ji pataria išsikviesti specialistus, kurie profilaktiškai patikrintų dujų katilo kokybę, pagal gamintojo instrukciją išvalytų ir sureguliuotų elektronikos bloką. "Kaip arbatinukas apsineša kalkėmis, taip ir dujų katilas, naudojantis kietą vandentiekio vandenį, gali apsinešti, ir jo naudingumo koeficientas sumažės. O gal jis jau susidėvėjęs ir laikas keisti? Panašiai ir senas automobilis benzino naudoja daugiau", - detales aiškino R.Žoramskis.

Valstybinės kainų ir kontrolės komisijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė LŽ teigė, kad "dujos importuojamos iš vienintelio šaltinio - Rusijos, jų kokybė yra vienoda visiems vartotojams, skiriasi tik faktinis kaloringumo vertinimas". Buitiniams vartotojams dujų tarifai perskaičiuojami kas pusmetį, tad ir faktinis gamtinių dujų kaloringumas vertinamas už 6 mėnesių laikotarpį. Nebuitiniams vartotojams kaloringumas vertinamas kas mėnesį pagal faktinį "Lietuvos dujų" laboratorijos apskaitos prietaisų parodymą. Esant mažesniam kaloringumui, atitinkamai mažėja ir dujų importo kaina. Pastaruosius metus gamtinių dujų kaloringumas, pasak L.Kimutytės, buvo gerokai didesnis už minimalų reikalavimą (7600 kcal/kub. m) ir vidutiniškai per metus jis sudaro apie 8003 kcal/kub. metrui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"